angelos merkel

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateko į apie Briuselį rašančios interneto svetainės „Politico“ sudarytą 28 labiausiai Europą drebinančių žmonių sąrašą, jame šalies vadovė įrašyta trylikta.

Kalbėti apie Europos Sąjungos (ir plačiau – Europos) krizę yra madinga. Senąjį žemyną yra apnikusios kelios rimtos krizės, kurios gali tapti Europos saulėlydžio priežastimi. Viena vertus, ES sunkiai sekasi spręsti pabėgėlių krizę, dėl kurios stiprėja paprastų ES gyventojų nepasitenkinimas. Kita vertus, Europa išgyvena ir geopolitinio nestabilumo laikotarpį, aštrinamą agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą ir Maskvos polinkio į konfrontaciją su Vakarais.

Jaunas siras, įtariamas planavęs surengti džihadistinį sprogdinimą Berlyno oro uoste, pasikorė pririšęs savo marškinius prie kameros virbų, ketvirtadienį nurodė Vokietijos pareigūnai. Rolfas Jacobas, kalėjimo, kuriame buvo laikomas 22 metų įtariamasis Jaberas Albakras vadovas, žurnalistams Dresdene sakė, jog prižiūrėtojas praktikantas patikrino kalinio kamerą 19 val. 30 min, o sugrįžęs į ją po 15 minučių rado J.Albakrą negyvą.

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis sulaukė tiek pagyrimų, tiek kritikos, kai ultradešiniesiems protestuotojams parodė nedviprasmiškai paniekinantį ženklą. Antradienio vakarą internete paskelbtame vaizdo įraše matosi, kaip S.Gabrielis parodė iškeltą vidurinįjį pirštą grupei protestuotojų, laikiusių plakatus su užrašu „Tautos išdavikas“ ir svaidžiusių replikas apie politiko tėvą, kuris buvo nacių šalininkas.

Varšuvoje įvykęs NATO viršūnių susitikimas buvo geriausias nuo Šaltojo karo pabaigos. Rimti žmonės priėmė rimtų sprendimų dėl rimtų problemų. Tabu nebeliko.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere sako, kad Theresa May yra „tinkama moteris Britanijai“, kuri perims britų vyriausybės vairą po referendumo, kuriame šalies rinkėjai nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Th. de Maiziere'as, kaip aukščiausias Vokietijos saugumo pareigūnas, keletą metų buvo britų vidaus reikalų ministrės Th.May kolega. „Ji yra protinga moteris – nuovoki, disciplinuota, kompetentinga, stipri derybose.

NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje liepos 8-9 dienomis taps kritiniu išbandymu aljanso tvirtumui patikrinti: dabar juos tikrins ne tik, jau tradiciškai, Kremliaus vystoma agresyvi politika, tačiau ir britų pasitraukimas iš ES. Vakarų žiniasklaida cituoja aštrius Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės komentarus Kremliaus atžvilgiu ir publikuoja reportažus apie NATO mokymus, kuriuose aljansas mokosi atremti galimą „partnerių iš Rytų“ puolimą.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel administracija pirmadienį atkirto Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, pasmerkusiam Vokietijos parlamento balsavimą dėl Osmanų imperijos pajėgų vykdytų armėnų žudynių pripažinimo genocidu.

Lietuvos prezidentė tikisi, jog Vokietija palaikys Lietuvą, šaliai demonstruojant susirūpinimą dėl Baltarusijoje, netoli Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo. „Kaip ir Niujorke, kur važiuoju, taip ir čia mes kalbame, kad būtina užtikrinti atominės energetikos saugumą, ir ypač šalia Europoje esančiose elektrinėse, nes nuo šio saugumo priklauso viso regiono saugumas. Kiek žinau, Vokietija mus palaiko, nes pati priėmusi sprendimą uždarinėti atominę energetiką.

Vokietija pirmadienį pranešė, kad nagrinėjamas oficialus Ankaros prašymas patraukti baudžiamojon atsakomybėn televizijos komiką, kuris neva šiurkščiai įžeidė Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą televizijos eteryje, kai vyksta audringos diskusijos dėl kalbos laisvės. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas žurnalistams Berlyne pranešė apie iš Turkijos gautą „verbalinę notą“, kurioje prašoma pradėti „baudžiamąjį procesą“ prieš garsųjį komiką Janą Boehmermanną.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį pasmerkė „šiurkštų ir agresyvų“ Vokietijos toną sprendžiant Europos pabėgėlių krizės klausimus, taip pat Berlyno pasiūlytas nacionalines migrantų parskirstymo kvotas, kurioms Budapeštas įnirtingai priešinasi.

Maždaug 40 Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatorių partijos maištininkų antradienį išsiuntė jai laišką, kuriame reikalauja atsisakyti liberalios pabėgėlių politikos. Pasinaudodami krentančiais visuomenės apklausų reitingais ir augančiu vokiečių nepasitikėjimu šalies galimybėmis susidoroti su tokiu pabėgėlių srautu, kai pernai į Vokietiją atvyko beveik 1,1 mln. migrantų, Krikščionių demokratų sąjungos ( CDU) įstatymų leidėjai sako, kad A.Merkel turi pripažinti tikrovę.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble siūlo visose Europos Sąjungos šalyse įvesti degalų mokestį, kuris padėtų padengti pabėgėlių krizės išlaidas, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė EUobserver. „Jeigu lėšų nacionaliniuose biudžetuose ir Europos biudžete neužtenka, tada susitarkime, pavyzdžiui, apmokestinti kiekvieną litrą degalų tam tikra suma “, – sakė jis interviu laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“, kuris buvo paskelbtas šeštadienį.

Tūkstančiai ultradešiniųjų pažiūrų protestuotojų pirmadienį dalyvavo demonstracijoje Vokietijos rytiniame Leipcigo mieste, protestuodami prieš rekordinį pabėgėlių antplūdį, su kuriuo jie sieja lytinio smurto prieš moteris protrūkį per Naujųjų metų sutiktuves. Minia triukšmingai liejo savo pyktį ant kanclerės Angelos Merkel, kurią jie kaltina griaunant šalį, kai per praeitus metus Vokietiją užplūdo 1,1 mln. prieglobsčio ieškotojų.

Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro pasitelkė nacių režimo nusikaltimų kortą, šeštadienį duodamas atkirtį Europos Sąjungos komisarui Guntheriui Oettingeriui, o ginčas dėl teisinės valstybės principų padėties Lenkijoje peraugo į drabstymąsi purvu tarp Varšuvos ir Berlyno, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė EUobserver.

Vokietijos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad beveik visi įtariamieji dėl smurtinių išpuolių per Naujųjų metų sutiktuves, dauguma kurių buvo įvykdyti prieš moteris Kelne, yra „užsienio kilmės“ asmenys. Tai paaiškėjo pirmadienį, pareigūnams paviešinus pirminius kriminalinės policijos tyrimo rezultatus.

Teroristų atakos Paryžiuje atskleidė, kad išorinės Europos Sąjungos sienos, ypač pietuose, kiauros kaip rėtis, per jas laisvai juda teroristai, o saugumo tarnybos ir toliau nesugeba užkirsti kelio žudikams, nors apie juos daug ką žino. „Prancūzijai paskelbtas karas“, – po lapkričio 13 d. masinių žudynių Paryžiuje pareiškė šios šalies prezidentas François Hollande'as.

Lenkijos konservatoriai („Teisė ir tesingumas”) švenčia dvigubą pergalę: per sekmadienį vykusius parlamento rinkimus jie ne tik surinko daugiausia balsų, bet ir galės savarankiškai formuoti vyriausybę. Išsipildė partijos lyderio Jarosławo Kaczyńskio 2011 m. palinkėjimas lenkams - „Kad Varšuvoje būtų Budapeštas!“. Turint omenyje, kad Lenkija išrinko konservatyvųjį prezidentą Andrzejų Dudą, yra aišku, kad visas šalies valdymas pereina į konservatorių rankas.

Vladimiras Putinas „atidavė“ pernelyg brangų Donbasą: vykdomas pajėgų atitraukimas ir kompromisų paieškos, rašoma „Il Foglio“. Karas Ukrainoje baigėsi. Tačiau to niekas nepastebėjo dėl V. Putino specialiųjų efektų – raketų, nukreiptų į Siriją. Donbasas dingo iš Vakarų televizijų naujienų reportažų, tačiau svarbiausia – iš Rusijos televizijų. Dabar naujienos šioje šalyje prasideda nuo pranešimų apie skambias karines pergales Sirijoje.

Tūkstančiai antiislamiškų pažiūrų protestuotojų pirmadienį liejo įtūžį ant kanclerės Angelos Merkel už tai, kad ji atvėrė šalies duris pabėgėliams, ir kaltino ją „tėvynės išdavimu“ bei „nusikaltimais vokiečių tautai“. Į didžiausią Europos ekonomiką šiais metais, kaip prognozuojama, turėtų atvykti maždaug milijonas nuo karo ir skurdo bėgančių žmonių, ir dėl to didžiulį nepasitenkinimą reiškia įvairios prieš užsieniečius nusistačiusios grupės, ypač aniislamiško ir antiimigracinio judėjimo „Europie...

Ar gali už masinio musulmonų imigrantų srauto stovėti Rusija? Tebuvo paprastas sutapimas tai, kad, kada Europos Sąjungą užgriuvo galingas žmonių cunamis, Maskva ištiesė Vakarams pagalbos ranką, žadėdami susidoroti su „Islamo valstybe“? Jeigu mes prisimintume dviejų savaičių senumo įvykius, mes pamatytume, kad gigantiška imigrantų banga prie ES sienų atsidūrė staiga, lyg kažkas būtų atidaręs lagerių Artimuosiuose Rytuose ir Turkijoje vartus, „wPolityce“ rašo Sławomiras Sieradzki.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel administracijos vadovas atmetė šalies ekonomikos ministro išsakytą mintį, kad Berlynas turėtų pasisakyti už Rusijai taikomų sankcijų atšaukimą mainais į Maskvos bendradarbiavimą pastangose užbaigti pilietinį karą Sirijoje.

Pastarųjų savaičių įvykiai Sirijoje suteikė Rusijai galimybę vėl tapti svarbiu žaidėju tarptautinėje arenoje, ir Vašingtonas nebegali ignoruoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, rašo „Financial Times“ Rytų Europos redaktorius Neilas Buckley. „Karinių veiksmų pliūpsnis Sirijoje leido V. Putinui iš dalies transformuoti savo atstumtojo įvaizdį į įtakingos figūros ir vėl pozicionuoti Rusiją kaip pasaulinės arenos žaidėją.

Austrija paseks Vokietijos pavyzdžiu ir laikinai atkurs sienų kontrolę, mėgindama suvaldyti pabėgėlių antplūdį, pirmadienį nurodė vidaus reikalų ministrė, paskelbdama sprendimą, kuris taps dar vienu smūgiu Šengeno zonai. „Taip, mes elgsimės kaip pasielgė Vokietija – tai reiškia, kad laikina sienos kontrolė Šengeno ribose yra leidžiama, ir mes vykdysime šią laikiną sienų kontrolę“, – ministrė Johanna Mikl-Leitner sakė žurnalistams Briuselyje. Apie 2,2 tūkst.

Vokietija kelerius ateinančius metus bus pajėgi priimti po 500 tūkst. pabėgėlių per metus, pirmadienį pareiškė kanclerės Angelos Merkel pavaduotojas Sigmaras Gabrielis, Europą krečiant precedento neturinčiai migracijos krizei. „Manau, kad kelerius metus tikrai galėtume susitvarkyti su maždaug puse milijono“ priimamų atvykėlių per metus, vicekancleris pirmadienio vakarą sakė visuomeninei televizijai ZDF.

Šimtai migrantų, kelias paras buvusių įstrigusių Budapešto pagrindinėje Rytinėje traukinių stotyje, penktadienį pajudėjo iš šios teritorijos, ketindami pėsčiomis pasiekti sieną su Austrija, pranešė padėtį vietoje stebintis AFP reporteris. Milžiniškoje minioje yra ir neįgaliųjų vežimėliuose, ir vaikus ant pečių nešančių tėvų; visi jie pasiryžę pėsčiomis įveikti 175 kilometrus iki sienos.

 Vienas Vokietijos žvalgybos agentas, įtariamas šnipinėjimo Jungtinių Valstijų ir Rusijos naudai, buvo apkaltintas valstybės išdavyste, slaptumo reikalavimų pažeidimu ir kyšininkavimu, ketvirtadienį paskelbė Vokietijos federalinė prokuratūra. 32 metų vyras, įvardijamas kaip Markus R., kaltinamas pasiūlęs savo paslaugas JAV centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) 2008 metų pradžioje, kai dirbo Vokietijos užsienio žvalgybos agentūrai BND.

Vokietijos teisingumo ministras antradienį atleido generalinį prokurorą, vystantis prieštaringai vertinamai bylai prieš vieną tinklaraštį, kaltinamą valstybės paslapčių paviešinimu. Teisingumo ministras Heiko Maasas sakė praradęs pasitikėjimą generaliniu prokuroru Haraldu Range, kuris keliomis valandomis anksčiau apkaltino jį kišantis į teismo procesą. Šį neįprastą viešą susikirtimą išprovokavo tyrimas dėl išdavystės, kurį H.Range pradėjo prieš tinklaraštį Netzpolitik.

Aktualių geopolitinių įvykių konfigūracijoje vadinamųjų Naujojo (JAV) ir Senojo (Europa) pasaulių santykiai tampa esminiu klausimu. Šį klausimą aktualizuoja ir tai, kad JAV kartu su susivienijusia Europa galima apibūdinti kaip vieningą Vakarų pasaulį. Todėl itin svarbu aptarti, kiek šis pasaulis iš tikrųjų yra vieningas. Pradėti reikėtų nuo to, kad vienybės trūksta ir pačioje Europos Sąjungoje. Šį teiginį dabar geriausiai iliustruoja Graikijos istorija.

Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas pirmadienį pareiškė, kad Graikijos vyriausybė dabar turi pateikti naujų pasiūlymų, kai referendume buvo atmestos šalies skolintojų iškeltos sąlygos mainais į finansinės pagalbos programą. „Pats balsavimas nieko neišsprendžia“, – pabrėžė M.Sapinas, pateikdamas antrosios didžiausios Europos ekonomikos pirmąjį komentarą dėl Graikijos referendumo.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partietis ir buvęs jos vyriausybės ministras mano, kad Vladimiras Putinas gali prisidėti prie Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kad šią susilpnintų.

Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis) po operacijos yra gydomas pietvakarinio Haidelbergo miesto ligoninės intensyvios terapijos skyriuje, antradienį pranešė žiniasklaida, cituodama šaltinius jo aplinkoje.

  JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) antradienį atvyko į Juodosios jūros kurortą Sočį, kur susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o Amerikos pareigūnai sakė, kad per šį svarbų vizitą diplomatijos vadovas spaus Maskvą visiškai įgyvendinti trapų susitarimą dėl paliaubų Ukrainoje.

Pastaruosius kelis dešimtmečius Peteris Kochas uždarbiavo iš vokiškojo pacifizmo: jo bendrovė Tiuringijos kaime Rokensure užsiima tankų demontažu, rašoma „The Wall Street Journal“. Tačiau Ukrainos krizei užsitęsus, P. Kochas nerimauja, kad jo verslas gali sudegti. Pirmą sykį per daugelį metų Vokietija nori sustabdyti savo kariuomenės mažinimą.

Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija yra atvira konstruktyviam dialogui su NATO, tačiau taip pat „norėtų remtis broliškos Rusijos galia“. Batka daugelį metų meistriškai laviruoja tarp Rusijos ir Vakarų, naudodamasis savo interesais, tačiau iki šio momento NATO buvo jo aiškiai įvardytas priešas. Ukrainos ir Rusijos santykių krizė leido jam įgyti naują statusą, kuriam sustiprinti ir yra būtini tokie pareiškimai (gazeta.

„Daugiau niekada!“ – pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui šūkavo europiečiai. Vėliau tai pasikartojo. „Daugiau niekada!“ – vėl šaukė europiečiai 1945-aisiais, tačiau baigėsi viskas taip pat. „Daugiau niekada!“ – šaukė europiečiai pasibaigus kruviniems įvykiams Bosnijoje 1995-ais, ir dabar vėl tai prasidėjo iš naujo. „Aš labai tikiuosi (lygiai taip pat abejoju), kad Minsko susitarimas dėl ugnies nutraukimo, pasiektas herojiško Angelos Merkel tarpininkavimo dėka, atneš taiką.

Po keturių šalių susitikimo Minske Adamas Michnikas nusiteikęs pesimistiškai: jis mano, kad Europoje susidarė 1938-ųjų Miuncheno atmosfera, rašoma “La Repubblica”. Adamas Michnikas, vienas iš žymiausių Lenkijos visuomeninių ir „Naujosios Europos“ veikėjų, Darbininkų apsaugos komiteto, o vėliau ir „Solidarumo“ strategas ir istorinis lyderis, „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas, pareiškė, kad dėl Minsko susitarimų yra nusiteikęs gana pesimistiškai.

Vakarams derėtų sugriežtinti sankcijas prieš Rusiją, „The Wall Street Journal“ leidiniui rašo „Evercore“ korporacijos įkūrėjas, buvęs JAV finansų ministro padėjėjas, Rogeras Altmanas. Atsinaujinę karo veiksmai Ukrainoje užrūstino Vakarus. Daugelis jų politikų suprato, kad nei ekonominės sankcijos, nei diplomatija, nei „avarinis“ Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o vizitas Maskvoje praėjusį penktadienį, nesugebės sulaikyti Rusijos.

Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) sako, kad trečiadienį į Minską vykstantys Prancūzijos ir Vokietijos vadovai derybose dėl taikos Ukrainoje kalbės Europos Sąjungos vardu, ir pabrėžia, kad šiose derybose egzistuoja ne tik politinė, bet ir istorinė atsakomybė. „Dabar tikrai neturėčiau leistis į detales, kaip yra deramasi, nors akivaizdu, kad mes kalbamės, keičiamės informacija, bet nebūtina rašyti pranešimo spaudai apie tai.

Vakarų valstybių lyderiai šeštadienį ragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įrodyti, kad jis nori taikos Ukrainoje, perspėdami abi to konflikto puses, kad nauja Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlyta taikos iniciatyva gali būti „paskutinė galimybė“ išvengti žūtbūtinio karo.

Trečiadienį Taline baigsis dviejų dienų Baltijos šalių bei Olandijos ir Liuksemburgo užsienio reikalų ministrų susitikimas, skirtas Rusijos ir Ukrainos problemoms aptarti. Antradienį prasidėjusiame viešai neskelbtame susitikime dalyvauja Lietuvos, Estijos, Latvijos, Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų užsienio reikalų ministrai.

 Vakarų šalys bando pasinaudoti Ukrainos konfliktu ir nuversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, taip pat sužlugdyti Rusijos ekonomiką. Tai teigė prezidento atstovas interviu, kuris buvo paskelbtas trečiadienį. „Vakaruose jie bando išstumti Putiną, izoliuoti jį tarptautinės politikos (srityje), dėl savo interesų smaugti Rusiją ekonomiškai, nuversti Putiną“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vokietijoje, kuri ką tik paminėjo Berlyno sienos griuvimo 25-metį, buvę komunistai pirmą kartą nuo tada ėmė vadovauti vienai iš rytinių žemių. Tiuringijos vadovu išrinktas Bodo Ramelow iš kairiųjų partijos, kuri kilo iš Ericho Honeckerio Vieningosios socialistų partijos. Jis pats kilęs iš Vakarų ir neturi komunistinės praeities. B. Ramelow iškart atsiprašė už slaptosios policijos Stasi nusikaltimus ir pakvietė taikytis.

Lenkas Donaldas Tuskas pirmadienį perima pirmininkavimą Europos Vadovų Tarybai, tapdamas pirmuoju žmogumi iš buvusių komunistinių Rytų, kuris užims šį vieną svarbiausių postų Briuselyje ir turės gaivinti ekonomiką bei bendrauti su Rusija. 57 metų tiesiakalbis Lenkijos ekspremjeras su veriančiomis mėlynomis akimis žada būti kontrastas Hermanui Van Rompuy (Hermanui Van Rompėjui) – darbą baigiančiam Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir pirmajam šiame poste dirbusiam žmogui.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pagrasino nebesilaikyti taikos plano su prorusiškais sukilėliais, kai šie ignoravo Kijevo perspėjimus ir surengė savo vadovybės rinkimus, siekdami pademonstruoti savo nepriklausomybę. „Tie pseudorinkimai yra šiurkštus pažeidimas“, prieštaraujantis rugsėjį pasirašytai paliaubų sutarčiai, prezidentas pareiškė savo kreipimesi į tautą.

Prorusiški separatistai, kontroliuojantys dideles teritorijas rytų Ukrainoje, sekmadienį ruošiasi surengti savo vadovybės rinkimus, kuriuos Maskva žada pripažinti, nors dėl to buvo pasmerkta Kijevo ir Vakarų šalių.

 Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europoje atsinaujino būgštavimai dėl euro zonos krizės. Juos paskatino naujos finansų bėdos Graikijoje ir Ispanijoje bei atgijęs nepasitikėjimas, ar Europos Centrinis Bankas įvykdys pažadą išsaugoti eurą visomis priemonėmis.

 Įtūžę ukrainiečiai internautai bombarduoja Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel paskyras socialiniuose tinkluose, kaltindami juos bičiulyste su Rusija tuo metu, kai Ukrainą tebekrečia konfliktas su prorusiškais separatistais.

12 val. 51 min. Rusija antradienį pareiškė apgailestaujanti dėl Ukrainos sprendimo atnaujinti karinę operaciją prieš prorusiškus separatistus ir paragino Kijevo partnerius užsienyje liautis naudoti šią šalį kaip pėstininką geopolitiniuose žaidimuose.