andrzejus duda

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda penktadienį pasiūlė skubius įstatymo, kuriuo būtų sukurta nauja institucija, tirianti Rusijos įtaką Lenkijoje, pakeitimus. Pranešimas pasirodė po to, kai kritikai, įskaitant Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas, išreiškė susirūpinimą naujuoju įstatymu.

Lenkijos prezidentas ketvirtadienį prisiminė sovietų lyderio Josifo Stalino laikų žiaurumus, palygindamas juos su civilių žudynėmis Bučoje – miestu, kuris tapo įtariamų Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje simboliu.  Prieš aštuoniasdešimt metų nacių kariai aptiko tūkstančių lenkų karininkų, kuriuos 1940-aisiais nužudė sovietų slaptoji policija, kūnus Katynės miške – šias žudynes Kremlius neigė iki 1990-ųjų.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pareiškė, kad Lenkija yra pasirengusi ateityje nusiųsti Ukrainai visus savo naikintuvus MiG-29 ir jau pažadėjo Kyijvui perduoti 14 šių sovietų gamybos lėktuvų. „Manau, kad ateityje galėsime perduoti Ukrainai visą likusią MiG-29 lėktuvų flotilę, jei vis dar bus toks poreikis“, – sakė A. Duda, kalbėdamas apie Lenkijai priklausančius 28 naikintuvus MiG-29 per spaudos konferenciją su Lenkijoje viešinčiu Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

Trečiadienį Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui viešint Lenkijoje, šalies prezidentas Andrzejus Duda Ukrainos lyderiui įteikė aukščiausią Lenkijos apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną. Apdovanojimo akimirka užfiksuota vaizdo įraše: V. Zelenskis trečiadienį atvyko į Lenkiją. Pasak Lenkijos radijo RMF FM, tai pirmas oficialus Ukrainos prezidento vizitas į šią šalį nuo Rusijos invazijos pradžios.

Pirmadienio vakarą Romoje (Italija) buvo uždegta ir kelionę į Krokuvą (Lenkija) pradėjo 3-ųjų Europos žaidynių Taikos ugnis. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasveikino Europos olimpinių komitetų asociaciją (EOK) išlaikius vertybinę poziciją ir į žaidynes neįsileidus Rusijos ir Baltarusijos sportininkų. „Naudodamasis proga noriu tarti padėkos žodžius EOK, už priimtą sprendimą į žaidynes neįleisti Rusijos ir Baltarusijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą su šalies sprendimu siųsti naikintuvus Ukrainai. „Sveikinu prezidento Andrzejaus Dudos sprendimą siųsti naikintuvus Ukrainai. Tai – didelis pokytis, kuris reikšmingai sustiprins kovą prieš agresorių. Ryžtingumas išjudina kalnus. Tikra lyderystė priartins pergalę ir taiką Europai“, – savo „Twitter“ paskyroje ketvirtadienį paskelbė G. Nausėda.

Lenkija planuoja Ukrainai perduoti keturis naikintuvus MiG-29 artimiausiomis dienomis, o vėliau – dar daugiau, ketvirtadienį pareiškė lenkų prezidentas Andrzejus Duda. „Artimiausiomis dienomis Ukrainai pirmiausia perduosime, jei teisingai pamenu, keturis visiškai veikiančius lėktuvus“, – žurnalistams sakė A. Duda. A. Duda ketvirtadienį sakė, kad likusius sovietų gamybos karo lėktuvus reikės patikrinti, jie bus pristatyti vėliau.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda penktadienį sakė, kad per JAV kolegos Joe Bideno vizitą Varšuvoje jie pradėjo derybas dėl Ukrainai labai reikalingų šaudmenų gamybos. Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie karinę paramą Ukrainai, A. Duda sakė: „Galiu atskleisti, kad kalbėjau su prezidentu J. Bidenu apie bendros karinės produkcijos, pavyzdžiui, šaudmenų, pradžią.“ „Taigi, galima sakyti, kad šiuo klausimu pradėtos derybos aukščiausiu prezidentiniu lygmeniu.

JAV vaidmuo yra esminis užtikrinant NATO rytinio flango saugumą, po nuotolinio susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir Slovakijos prezidente Zuzana Čaputova sako Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda. Kaip pranešė Prezidentūra, trečiadienį vykęs pokalbis buvo skirtas pasirengti kitą savaitę Varšuvoje vyksiančiam Bukarešto devyneto šalių vadovų susitikimui su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Ukrainai artimiausiomis savaitėmis reikia skubiai gauti karinės technikos iš Vakarų sąjungininkų, antraip rusai gali laimėti karą. Tai interviu prancūzų leidiniui „Le Figaro“ pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Paklaustas, ar rusai dar gali laimėti karą, A. Duda pripažino, kad tai įmanoma, jei Ukraina nesulauks pagalbos labai skubiai.

Kadangi Rusija į Ukrainą įsiveržė siekdama atkurti carinę imperiją, Lenkija yra pasiryžusi atkurti „geležinę uždangą“ su Rusija, pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Apie tai jis ketvirtadienį kalbėjo viešėdamas Rygoje, rašo „Ukrinform“. Anot A. Dudos, Rusijoje atgimsta imperialistinės idėjos, o režimo lyderis Vladimiras Putinas ir jo aplinka siekia atkurti carinės imperijos laikais turėtą Rusijos įtaką.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda neabejoja, kad ilgainiui Rusija bus priversta kapituliuoti ir Ukrainos maldauti paliaubų. Todėl Lenkijos lyderis patarė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui priimti Rusijos pasidavimą istoriniame Ukrainos mieste Perejaslave. Sausio 31 dieną Lenkijos prezidentas A. Duda su žmona atvyko į Latviją. Rygoje jis susitiko su šalyje gyvenančiais lenkais ir papasakojo apie neseniai vykusį pokalbį su Ukrainos prezidentu.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir jo sutuoktinė Agata Kornhauser-Duda atvyko į Latviją oficialaus vizito, naujienų agentūra LETA sužinojo iš prezidento kanceliarijos. Lenkijos ir Latvijos prezidentai  trečiadienį ir ketvirtadienį aptars, kaip suteikti reikalingą paramą Ukrainai, saugumo ir energetikos situaciją Europoje bei kitus prioritetus. Oficialų lenkų lyderio vizitą Baltijos šalyje 11 val.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su darbo vizitu lankosi Lenkijoje, kur su šios šalies vadovu Andrzejumi Duda aptars regiono saugumo, paramos Ukrainai klausimus. Prezidentūros teigimu, per dvišalį susitikimą taip pat bus apžvelgtas pasirengimas liepos mėnesį vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

Lenkijos prezidentas trečiadienį vėl pažėrė įspėjimų dėl rusiškų energijos išteklių ir Davose susitinkančiam pasaulio politiniam ir verslo elitui pareiškė, kad Maskva energiją naudoja kaip ginklą ir kaip priemonę daryti politinę įtaką, pranešė Lenkijos visuomeninis radijas, remdamasis valstybine naujienų agentūra PAP.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo Vakarų sąjungininkus trečiadienį paragino greičiau priimti sprendimus dėl pagalbos jo karo draskomai šaliai ir įspėjo, kad „tironija lenkia demokratijas“. Vaizdo ryšiu kreipdamasis į Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo dalyvius, ukrainiečių lyderis „paragino veikti greitai“, matyt, turėjęs omenyje Vokietijos dvejones dėl sunkiųjų tankų „Leopard“ perdavimo Ukrainai.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai sustiprėjo dar gerokai iki karo Ukrainoje pradžios, tačiau prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija dar labiau parodė šių santykių strateginę svarbą. Ekspertai pažymi, Lietuvos ir Lenkijos balsas dėl Rusijos grėsmės ir pagalbos Ukrainai būtinumo girdimas ir Vašingtone, o daug didesnės Lenkijos norą būti Lietuvos sąjungininke lemia ir tokie dalykai kaip Adomo Mickevičiaus poezija ar lietuvių kelionės apsipirkti į Lenkiją.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis grįžo į Ukrainą po savo istorinio vizito į Jungtines Valstijas – savo pirmosios kelionės į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios šių metų vasarį, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį patvirtino jo atstovas spaudai. Serhijus Nykyforovas patvirtino, kad ukrainiečių lyderis jau kirto Ukrainos sieną po to, kai buvo trumpam užsukęs į Lenkiją susitikti su savo sąjungininku prezidentu Andrzejumi Duda.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad grįždamas į Ukrainą po vizito Jungtinėse Valstijose užsuko į Lenkiją ir susitiko su šios šalies prezidentu Andrzejumi Duda. „Pakeliui namo turėjau susitikimą su Ukrainos draugu – Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Apibendrinome metus, kurie atnešė istorinių iššūkių dėl visaverčio karo“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Šiauliuose kitą savaitę lankysis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Kaip BNS penktadienį informavo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Tomas Beržinskas, abiejų šalių vadovai antradienį lankysis Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje. „Abu prezidentai bendraus su NATO oro policijos misijos kontingento kariais“, – BNS sakė T. Beržinskas.

Kai Lenkijos prezidentas telefonu kalbėjosi apie raketos sprogimą Lenkijos Pševoduvo kaime su žmogumi, kurį laikė savo Prancūzijos kolega, iš tikrųjų jis kalbėjosi su vienu rusų pokštininku. Prezidento Andrzejaus Dudos biuras antradienį patvirtino praėjusią savaitę įvykusį pokalbį po to, kai internete pasklido dviejų rusų pokštininkų paskelbtas garso įrašas. Ši pora jau yra apgavusi nemažai aukšto rango asmenų ir, kaip manoma, turi ryšių su Rusijos saugumo tarnybomis.

Lankydamasis rytinėje Lenkijos dalyje, vietoje, kur antradienį įvyko sprogimai, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda išreišė palaikymą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, rašo „The Guardian“. A. Duda pareiškė, kad stengiasi palaikyti Ukrainos prezidentą po, jo žodžiais tariant, netyčinio incidento, per kurį antradienį žuvo du žmonės. „Tai nepaprastai sudėtinga situacija, ir niekam nenuostabu, kad čia yra emocijų. Jis išgyvena viską, ką išgyvena jo tauta.

Du žmonės žuvo per raketos sukeltą sprogimą Lenkijos kaimelyje Pševodove, netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos. Lenkijos žiniasklaidai pavyko pakalbinti vieno iš žuvusiųjų našlę. „Sunku apibūdinti, ką aš šiuo metu jaučiu. Turiu laikytis, nes turiu gyventi dėl vaikų“, – portalui WP.pl teigė vieno iš žuvusiųjų žmona. Antro žuvusio vyro žmona dirba mokykloje, kuri yra maždaug 400 metrų nuo tragedijos vietos.

Po antradienio vakarą Lenkijoje įvykusių sprogimų prezidentas Gitanas Nausėda aptarė situaciją su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda. G. Nausėda Šalies vadovas išreiškė užuojautą dėl dviejų civilių Lenkijos gyventojų žūties pasienyje su Ukraina ir patvirtino Lietuvos solidarumą ir paramą Lenkijai, pranešė Prezidentūra. „Kiekvienos NATO valstybės saugumas yra visų sąjungininkų bendras reikalas, mūsų vieningumas yra didžiausia mūsų jėga.

JAV kol kas nematė duomenų, kurie prieštarautų teorijai, kad Lenkijos teritorijoje nukritusią raketą paleido ukrainiečių pajėgos, nurodo Baltieji rūmai. Vis dėlto Vašingtonas pabrėžia, kad galutinė atsakomybė už šį incidentą tenka Maskvai, kuri antradienį stipriai atakavo Ukrainą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda patvirtinto, kad šalies teritorijoje sprogo Rusijoje pagaminta raketa, tačiau savo šalies gyventojus ragina nusiraminti, rašo „SkyNews“. Pasak A. Dudos, tikėtina, kad Lenkija aktyvuos 4-ąjį NATO straipsnį, tačiau kol kas šalies piliečiai turėtų nusiraminti. „Šiuo momentu mes neturime įtiknamų įrodymų, kurie pagrįstu, iš kur buvo paleista raketa, visgi žinoma, kad raketa galėjo būti pagaminta Rusijoje, tačiau šiuo metu vyksta tyrimas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį vakare pakalbėjo su JAV prezidentu Joe Bidenu, rašo „The Guardian“. Telefoninio pokablio metu J. Bidenas išreiškė JAV paramą Lenkijai ir teigė, kad dės visas įmanomas pastangas, siekiant išsiaiškinti sprogimų aplinkybes Lenkijos teritorijoje.  Savo ruožtu A. Duda pranešė J. Bidenui naujausią informaciją apie sprogimus Lenkijos teritorijoje, kurių metu žuvo du žmonės.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį šaukia Nacionalinio saugumo tarybą. Toks sprendimas priimtas pasirodžius pranešimams, kad šios NATO narės teritorijoje nukrito Rusijos raketų, o tai gali būti didelė karo Ukrainoje eskalacija. Pasak prezidento kanceliarijos vadovo Pawelo Szroto, posėdis numatytas 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda darbiniais reikalais lankėsi Lenkijoje. Ten jis susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Darbinio vizito metu prezidentą lydėjo ir jo žmona Diana Nausėdienė, kuri aplinkinių akis traukė sužibusi eleganciją spinduliuojančiu įvaizdžiu, kurį išryškino 1 detalė. Neseniai Lenkijoje darbinio vizito buvo išvykęs Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su sutuoktine Diana Nausėdiene.

Varšuvoje ketvirtadienį besilankantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva su Lenkija dar neišnaudojo visų visų karinio bendradarbiavimo galimybių, ypač kalbant apie Suvalkų koridoriaus saugumą. „Tikrai dar visų bendradarbiavimo galimybių – bendradarbiavimo karine prasme, karinio mobilumo prasme – mes turbūt dar nesame išnaudoję.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo darbo vizitą Lenkijoje. Ketvirtadienį Varšuvoje šalies vadovas susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda. Abu Prezidentai vadovavo antrajai Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų tarybai. Daugiausia dėmesio skirta saugumo ir gynybos bei dvišalio bendradarbiavimo klausimams, rašoma pranešime žiniasklaidai. Prezidentas teigė, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje yra viso regiono saugumo garantas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė esantis prieš naujas nuolaidas Europos Komisijai, po ginčo dėl teismų nepriklausomumo užblokavusiai atsigavimo nuo COVID-19 pandemijos lėšų skyrimą Varšuvai. „Aš daugiau nebeteiksiu atsakymų į kitos pusės pasiūlymus“, – A. Duda pareiškė savaitraščiui „Sieci“. „Mano žiniomis, mes išpildėme visas sąlygas, kad gautume atsigavimo plano lėšas“, – pridūrė jis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį atvyko į Kyjivą susitikti su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, siekdamas dar kartą patvirtinti Varšuvos paramą kare su Rusija ir paraginti paskelbti Maskvai naujų sankcijų. Ukrainos pasienio sienos apsaugos tarnyba pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip A. Duda antradienio rytą traukiniu atvyksta į Kyjivą, taip pat rodomas prierašas: „Sveikiname savo draugą sostinėje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda įspėja, kad, jei Ukrainai nepavyks iki galo pasipriešinti Rusijos imperiniams kėslams, kitos šalys Rusijos Federacijos taikiklyje bus Lenkija ir Baltijos šalys.

Lenkijos ir Lietuvos vienybė bei pastangos stiprinti saugumą yra bloga žinia agresoriui, sako Suvalkų koridoriuje kartu su Lenkijos vadovu ketvirtadienį apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda aptarė galimybę Ukrainai gauti ES kandidatės statusą. Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, šalių lyderiai taip pat telefonu kalbėjosi apie Rusijos karo Ukrainoje eigą, paramos Kyjivui ir regiono saugumo klausimus, taip pat pasirengimą Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. „Ukraina mūšio lauke kovoja už savo laisvę ir Europos vertybes.

Po antradienį įvykusių taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos, pastebima, kad okupantai atitraukia dalį savo karinių pajėgų iš tam tikrų teritorijų. Visgi perspėjama, kad tai nereiškia, jog Rusija nutrauks karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.

Rusijos karinių laivų įgulos ruošiasi smogti raketomis, pranešė Ukrainos šalies gynybos ministerija.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:54 | Kibernetinė ataka prieš telekomunikacijos bendrovę Ukraina patyrė didelę kibernetinę ataką, o pagrindiniu taikiniu tapo telekomunikacijų paslaugų teikėja „Ukrtelecom“. Visgi tvirtinama, kad situacija buvo neutralizuota ir dedamos visos pastangos, kad paslaugos būtų atnaujintos.

Rusijos kariuomenės vadas penktadienį patvirtino, kad Rusijos kariuomenė sutelks didžiausias karines pajėgas Rytų Ukrainos Donbaso regione siekiant „visiško išlaisvinimo“.  Svarbiausi penktadienio įvykiai: 23:31 | Evakuacija iš Ukrainos miestų  Penktadienį iš Ukrainos miestų humanitariniais koridoriais iš viso buvo evakuota 7 tūkst. 331 žmogus, pranešė aukšto rango Ukrainos pareigūnas. Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sakė, kad 2 tūkst.

Rusija ir toliau tęsia negailestingą civilių bombardavimą Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius vien Mariupolyje perkopė kelis tūkstančius. Ketvirtadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad būtina stiprinti kariuomenę dėl „galinčio pasikartoti didelio karo Europoje“, o JAV prezidentas J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas yra kruvinas diktatorius.

Rusijos kariuomenė sumbobardavo Mariupolio dramos teatrą. Pranešama, kad viduje galėjo būti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.13 | Mariupolio miesto gatvėse – masinės kapavietės Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad situacija Mariupolyje yra blogiausia karo fronto akivaizdoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia nusivylimo dėl aljanso neveiksnumo. Pasak prezidento, 5-asis NATO straipsnis dar niekada nebuvo toks silpnas, koks yra dabar.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.47 | V. Zelenskio susitikimas su šalių lyderiais Ukrainos prezidentas V. Zelenskis priėmė Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrus pirmininkus Kyjive.

JAV pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos. Kiek vėliau JAV savo sąjungininkėms patvirtino, kad Kinija teigiamai vertina prašymą dėl karinės pagalbos Kremliui, praneša „Financial Times“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.08 | Rusijai trūksta grūdų ir cukraus Rusijos valdžia nusprendė taikyti laikiną grūdų eksporto į Eurazijos ekonominės sąjungos šalis (Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją), taip pat cukr...

Skirtingai nei priimtina manyti, Lietuva nėra tokių jau mažų atlyginimų šalis. Bent jau prezidentinių atlyginimų. Nors savo uždarbiu nusileidžia Vakarų Europos lyderiams, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda uždirba gerokai daugiau nei kaimyninių valstybių vadovai. Portalas tv3.lt apžvelgė kai kurių Europos valstybių prezidentų atlyginimus ir juos palygino su šalyje gaunama minimaliąja mėnesine alga.

Lenkijos vyriausybei siekiant didinti saugumą keliuose, šalyje šeštadienį įsigaliojo griežtesnės kelių eismo taisyklės ir didesnės baudos vairuotojams, pranešė visuomeninis radijas. Pagal naująsias taisykles, didžiausia bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą padidinta nuo 5 tūkst. zlotų (1,08 tūkst. eurų) iki 30 tūkst. zlotų (6,5 tūkst.

Vakarų bendruomenė yra nedaloma visuma, vienijama bendrų vertybių, tad būtina ginti kiekvieną „Vakarų civilizacijos centimetrą“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Pirma, mes, Vakarų bendruomenė, Vakarų civilizacija, nesame atsitiktinis atskirų dalių rinkinys. Mes nesame tik žemės kilometrai, ežerų skaičius, jūrų mylios, kurias būtų galima atiduoti ar iškeisti. Esame vienas kūnas, kurį sieja vertybės“, – savo kalboje Lietuvos nacionalinio saugumo konferencijoje trečiadienį teigė prezidentas.

Lietuviai ir lenkai niekada nebebus paprasti kaimynai, bendra istorija ir stiprūs šių dienų santykiai abi tautas susieja broliškais ryšiais, teigia Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Brangūs broliai lietuviai. Neatsitiktinai vartoju žodį, kuris paprastai nevartojamas kalbant apie kitas tautas, tačiau mūsų santykiai yra ypatingi“, – antradienį Lietuvos Seime Vilniuje lietuviškai kreipėsi A. Duda.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Minsko režimo organizuota hibridinė ataka parodė Europos Sąjungos teisės spragas, kurias būtina užpildyti ir pritaikyti prie dabartinių realijų.

Lenkijos Senatas ketvirtadienį nubalsavo prieš įstatymą, kritikų laikomą dešiniojo sparno vyriausybės bandymu nutildyti pagrindinį šalies nepriklausomą naujienų kanalą TVN24. Senatas, kur opozicija turi daugumą, 53 balsais prieš 37 atmetė įstatymo projektą, tačiau minimas teisės aktas vis tiek gali būti priimtas, jei žemieji parlamento rūmai darkart nubalsuos už jį. Lenkijos Seimas šį teisės aktą priėmė praėjusį mėnesį.