andrzejus duda

Lenkija neperduos Ukrainai Pietų Korėjos ginklų, penktadienį Seule, paskutinę vizito Pietų Korėjoje dieną, sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Jis buvo paklaustas, ar Lenkija perduos Ukrainai iš Pietų Korėjos perkamą karinę įrangą, jei Seulas nuspręs ginklais paremti Kyjivą. Lenkijos prezidentas atsakė: „Mes nesvarstome scenarijaus kam nors perduoti ginklus, kuriuos neseniai įsigijome už milijardus zlotų mokesčių mokėtojų pinigų.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pasmerkė prieštaringai vertinamą vyriausybės planą sustabdyti prieglobsčio suteikimą nelegaliems migrantams ir pavadino jį lemtinga klaida.  Prezidentas, kurio parašo reikia, kad planas įsigaliotų, parlamente teigė, jog juo būtų užkirstas kelias saugiam prieglobsčiui žmonėms iš Rusijos ir Baltarusijos, prieštaraujantiems savų vyriausybių politikai. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad planas neapima disidentų.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį apkaltino prezidentą Andrzejų Dudą trukdant ambasadorių paskyrimo procesui ir pavadino jo elgesį neatsakingu. „Tai, kad prezidentas Duda ir toliau blokuoja ambasadorių skyrimą JAV, Izraelyje, Ukrainoje ar NATO, yra labai neatsakinga, – rašė D. Tuskas socialiniame tinkle „X“. – Aš pateikiau prašymus. Bandžiau aiškintis, tačiau visos mano pastangos buvo bergždžios.

Viena Lenkijos nevyriausybinė organizacija pranešė padavusi į teismą šalies prezidentą Andrzejų Dudą dėl galimo lenkų įžeidimo. Apie tai paskelbė Lenkijos radijas. Varšuvos apygardos teismas paskyrė pirmojo posėdžio datą – 2025-ųjų spalio 24-ąją. Tai reiškia, kad teismas turi prasidėti po Lenkijos prezidento rinkimų. Balsavimas turi įvykti iki kitų metų gegužės vidurio. Antrą kadenciją prezidento poste dirbantis A. Duda nebegalės siekti perrinkimo. Byla bus nagrinėjama nuotoliniu būdu.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paragino lenkų kilmės amerikiečius dalyvauti lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose. Sekmadienį prezidentas su žmona apsilankė nacionalinėje Čenstakavos Dievo Motinos šventovėje Doilstaune, Pensilvanijos valstijoje, kur dalyvavo mišiose.

Antradienį, minint SSRS agresijos prieš Lenkiją 85-ąsias metines,  prezidentas Andrzejus Duda padėjo vainiką prie paminklo Žuvusiesiems ir nužudytiesiems Rytuose. Kalboje, pasakytoje Varšuvos Motinos Sibirietės aikštėje, valstybės vadovas priminė tragiškus Sovietų Sąjungos prisijungimo prie nacistinės Vokietijos agresijos prieš Lenkiją 1939 metais padarinius. „Hitleris ir Stalinas iš esmės įvykdė ketvirtąjį Lenkijos padalijimą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Jungtinėse Amerikos Valstijose gali susitikti su buvusiu JAV prezidentu ir respublikonų kandidatu į prezidentus Donaldu Trumpu. Tai gali įvykti lenkų ir amerikiečių katalikų Čenstakavos Dievo Motinos nacionalinėje šventovėje Doilstaune, Pensilvanijos valstijoje, sakė Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovė Malgorzata Paprocka. „Prezidentas priėmė kvietimą, nes tą dieną ten bus atidengtas Solidarumo paminklas“, – sakė M. Paprocka.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per interviu, kuris sekmadienį buvo parodytas JAV politinių reikalų laidoje, pareiškė, kad „labai daug“ imigrantų esą atvyksta į Europą tikėdamiesi piktnaudžiauti. Tokia jo pastaba nuskambėjo po to, kai Varšuva apkaltino Maskvą bandžius į Europą neteisėtai pasiųsti tūkstančius žmonių iš Afrikos, nuskraidinant juos į Rusiją ir siunčiant prie Lenkijos sienos per Baltarusijos, kuri yra Rusijos sąjungininkė, teritoriją.

Laikraštis „Rzeczpospolita“ ketvirtadienį paskelbė, kad Lenkijoje sulaikytas ir GRU dirbantis rusų šnipas Pavelas Rubcovas dar prieš jį perduodant Rusijai turėjo galimybę susipažinti su Lenkijos tyrimo medžiaga, taip pat ir slapta. Prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį pareiškė, kad taisyklės leidžia nesuteikti sulaikytajam galimybės susipažinti su dokumentais, ypač jei jie itin slapti.

Antradienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad padidintos NATO išlaidos gynybai padės išvengti pasaulinio karo. Jis tai sakė atidarant 32-ąją tarptautinę gynybos pramonės parodą pietrytiniame Kielcų mieste. „Neabejoju, kad padidinę išlaidas gynybai ir padarę NATO šalių kariuomenes tikrai stiprias (...) išvengsime didelio karo, kito pasaulinio karo“, – sakė A. Duda. Lenkija, gynybai išleidžianti 4 proc. bendrojo vidaus produkto, yra NATO šalių priešakyje, pabrėžė A. Duda.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Lenkija turėtų teikti daugiau paramos Ukrainai, kad ši galėtų sustiprinti savo gynybines pastangas.  Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje jis padėkojo Lenkijai už pagalbą Ukrainą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais. Tačiau prezidentas pažymėjo, kad pastaruoju metu Lenkijos vyriausybės pagalba kaimyninės šalies gynybos poreikiams sumažėjo.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paskelbė, kad šalies karinė parama Ukrainai pasiekė apie 12 mlrd. zlotų (3 mlrd. JAV dolerių). Apie tai pranešė „Ukrinform“, remdamasis „Polskie radio“. „Iš viso 12 mlrd. zlotų vien tik karinės pagalbos, taigi, atsižvelgiant į mūsų galimybes, Ukrainai davėme tikrai daug“, – sakė A. Duda. Pasak jo, bendra Lenkijos paramos Ukrainai (karinės, humanitarinės ir kitos) vertė siekia 3,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. apie 100 mlrd.

Nedarbo lygis Lenkijoje liepą pakilo pirmą kartą per šešis mėnesius, parodė pirmadienį paskelbti statistikos tarnybos duomenys. Nedarbo lygis, birželį siekęs 4,9 proc., liepą ūgtelėjo iki 5 proc., nors ekonomistai tikėjosi, kad šis rodiklis per mėnesį nepakis. 2023 metų liepą nedarbo lygis šalyje taip pat siekė 5 procentus. Registruotų bedarbių skaičius šių metų liepą pakilo nuo 762,2 tūkst. ankstesnį mėnesį iki 765,4 tūkstančio.

Kyjive besilankantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį pareiškė, kad be nepriklausomos Ukrainos sunku galvoti apie nepriklausomą ir saugią Lenkiją ar kitas regiono šalis. Ukrainos sostinėje per iškilmingą ceremoniją, skirtą šalies nepriklausomybės deklaracijos 33-iosioms metinėms paminėti, šeštadienį susitikę A. Duda ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi apie bendradarbiavimą ir saugumą, praneša Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Lenkijos ir Ukrainos prezidentai Andrzejus Duda ir Volodymyras Zelenskis aptarė dvišalį bendradarbiavimą, saugumo klausimus ir Lenkijos paramą Ukrainai, kovojančiai su agresore Rusija. Tai pranešė Lenkijos prezidento kanceliarija. Dviejų valstybių vadovai susitiko šeštadienį Kyjive, kur vyko renginiai, skirti Ukrainos Nepriklausomybės paskelbimo 33-iosioms metinėms. Lenkijos prezidentas Kyjive taip pat susitiko su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.

Prezidentas Andrzejus Duda pasinaudojo birželio pabaigoje vykusiu valstybiniu vizitu į Pekiną, susiejo migracijos bei krovinių tranzito Baltarusijos pasienyje problemas, o tai galėjo padėti sumažinti sienos kirtimų iš Baltarusijos skaičių, pranešė „Bloomberg“, remdamasi apie derybas informuotais žmonėmis. Nuo 2021 m., kai Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka nusprendė atkeršyti Europos Sąjungai (ES) už Minskui įvestas sankcijas, migrantų spaudimas prie Lenkijos sienos smarkiai padidėjo.

Trečiadienį prieš prasidedant pagrindinei NATO viršūnių susitikimo Vašingtone daliai, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda žurnalistams sakė, kad sprendimą dėl Ukrainos narystės NATO gali priimti tik NATO narės ir Ukrainos žmonės, kurių nuomonė šiuo klausimu yra aiški.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paskelbė, kad nepasirašys įstatymo projekto dėl dalinio abortų iki dvyliktos nėštumo savaitės depenalizavimo ir dekriminalizavimo. Šis įstatymo projektas Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose – Seime – bus svarstomas šią savaitę.

Trečiadienį duodamas interviu dešiniojo sparno televizijos transliuotojui „Republika“, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paminėjo Prancūziją ir Vokietiją, kaip dvi šalis, blokavusias Ukrainos ir Sakartvelo priėmimą į NATO, ir sakė, jog žvelgiant iš šiandienos perspektyvos tai buvo „tragiška“. Pasak A. Dudos, žvelgiant atgal, „sudaryti sandoriai su Rusija“ tuo metu buvo svarbesni už „saugumą ir sveiką protą“ bei „tikrą politinį integralumą“. „Šiandien padėtis daug sunkesnė, nes tuo metu Ukrai...

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį lankosi Kinijoje. Po pirmadienį Pekine įvykusio susitikimo su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu A. Duda  pranešė: „Šiandien, po mūsų susitikimo, prezidentas Xi Jinpingas paskelbė, kad Lenkijos piliečiams bus taikomas bevizis režimas“, – žurnalistams sakė prezidentas A. Duda. Ir pridūrė, kad lenkai į Kiniją be vizų galės keliauti iki 15 dienų.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį lankosi Kinijoje ir žada su kinų kolega Xi Jinpingu aptarti besitęsiantį Rusijos plataus masto karą Ukrainoje. „Stengiuosi palaikyti draugiškus santykius su Kinija. Lenkija visada palaikė padorius santykius su Kinija ir norėčiau, kad tai tęstųsi“, – sakė A. Duda penktadienį interviu privačiam radijui „Radio Zet“. Prezidentas sakė, kad derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu metu bus aptarta taika Ukrainoje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė, kad būtina atsižvelgti į NATO rytinio flango šalių perspėjimus ir prašymus. Bukarešto devyneto viršūnių susitikime Latvijoje A. Duda kalbėjo apie būtinybę skirti daugiau lėšų NATO rytinės dalies saugumui užtikrinti. Susitikime prezidentas, be kitų temų, aptarė artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vašingtone. „Viršūnių susitikime priimti sprendimai bus labai svarbūs kovojant su didėjančia Rusijos agresija“, – sakė jis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda birželio 10 d. sušauks Nacionalinio saugumo tarybos posėdį, kuriame ketinama aptarti padėtį prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos bei skandalą dėl kareivių, sulaikytų po to, kai į nelegalių migrantų grupę paleido perspėjamuosius šūvius. „Atsižvelgdamas į tai, kas vyksta pastaruoju metu ir pastaraisiais mėnesiais, aš nusprendžiau sušaukti Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

 Su pergale antrajame rinkimų ture prezidentą Gitaną Nausėdą vėlų sekmadienio vakarą telefonu pasveikino Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Su kaimyninės šalies vadovu bendravęs G. Nausėda akcentavo vertinantis dvišalius santykius ir besiviliantis, kad kartu abiem šalims pavyks nuveikti dar daugiau tiek dėl savo, tiek dėl Ukrainos saugumo. „Labai vertinu mūsų draugystę. Manau, kad kartu galime daugiau ir daugiau nuveikti mūsų šalių saugumo labui.

Su pergale antrajame rinkimų ture prezidentą Gitaną Nausėdą vėlų sekmadienio vakarą telefonu pasveikino Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. Su kaimyninės šalies vadovu bendravęs G. Nausėda akcentavo vertinantis dvišalius santykius ir besiviliantis, kad kartu abiem šalims pavyks nuveikti dar daugiau tiek dėl savo, tiek dėl Ukrainos saugumo. „Labai vertinu mūsų draugystę. Manau, kad kartu galime daugiau ir daugiau nuveikti mūsų šalių saugumo labui.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sulaukė kritikos iš savo tautiečių už tai, kad palygino Irano prezidento Ebrahimo Raisi žūtį sraigtasparnio katastrofoje su Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio žūtimi lėktuvo katastrofoje prieš 14 metų. Išreikšdamas užuojautą Irano žmonėms, A. Duda savo žinutėje „X“ tinkle rašė, kad tik nedaugelis tautų savo istorijos vadovėliuose turi tokius tragiškus puslapius.

Po to, kai Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas prieš kitą mėnesį vyksiančius Europos Parlamento (EP) rinkimus pertvarkė savo Ministrų kabinetą, šalies prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį Varšuvoje prisaikdino keturis naujus ministrus. Permainos įgyvendinamos labai svarbiose valstybinėse institucijose, sakė A. Duda.

Lenkijai skelbiant apie pasirengimą šalyje priimti branduolinį ginklą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tokią idėją vadina „reikšmingu atgrasymo veiksniu“. „Branduolinio ginklo dislokavimo idėja yra ne karo kurstymas, ne grėsmės Rusijai kėlimas, bet tai yra tas pats atgrasymo sistemos elementas, kuris turėtų suvaidinti tikrai nemenką atgrasymo veiksnį“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Lenkijai pareiškus, jog ši yra pasirengusi šalyje dislokuoti NATO branduolinius ginklus, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog toks Aljanso sprendimas prisidėtų prie atgrasymo ir atlieptų Europos saugumo lūkesčius. „Pastartuoju metu tikrai įvyko dalykų, kurie mūsų kaimynystėje didina karinės galios buvimą – konkrečiai, taktinių branduolinių ginklų dislokavimas.

Atsakydamas į užsienio valstybių vadovų retoriką, jog Suvalkų koridorius šiuo metu gali būti nesaugiausias taškas žemėje, tiek Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, tiek Gitanas Nausėda pabrėžia, kad Ukrainoje ir Gazos Ruože šiuo metu yra kur kas pavojingiau. Tačiau, anot jų, grėsmės regione išlieka, tad svarbu toliau vystyti kolektyvinę gynybą. „Vargu, ar šiandien galima būtų pasakyti, kad Suvalkų koridorius gali pati nesaugiausia vieta Žemėje.

Lenkijai ketinant plėsti savo pajėgumus gynybos srityje ir svarstant pradėti gaminti amuniciją, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog kaimyninės šalys galėtų dar glaudžiau bendradarbiauti šiuo klausimu ir kartu steigti HIMARS amunicijos regioninį logistinį centrą bei bendrai dalyvauti gynybos pirkimuose. „Kalbėjome apie galimą bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda penktadienį stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas Alytaus rajone, dalyvaus diskusijoje Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Abiejų šalių vadovai dvišaliame susitikime taip pat aptars regiono gynybos ir saugumo, paramos Ukrainai ir dvišalių santykių stiprinimo klausimus, pranešė Lietuvos prezidentūra. Mokymus prezidentai, kariuomenių vadai stebės paskutiniąją jų dieną.

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda. Susitikimą prezidentai pradės kartu stebėdami Suvalkų koridoriuje vyksiančias Lietuvos ir Lenkijos karių tarptautines taktines pratybas „Brave Griffin 24-II“. Pasak Prezidentūros, vėliau dvišaliame susitikime Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptars regiono gynybos ir saugumo, paramos Ukrainai bei santykių stiprinimo klausimus. Popiet prezidentai vyks į Kauną.

Rusija pakomentavo Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos pareiškimą, kad Varšuva yra pasirengusi priimti branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų juos dislokuoti dėl Rusijos ginkluotės stiprinimo Baltarusijoje ir Kaliningrade, rašo UNIAN. Lenkijos prezidentas A. Duda pirmadienį nurodė, kad Varšuva yra pasirengusi priimti branduolinius ginklus. Zacharova pažėrė Lenkijai naujų grasinimų Rusija šiuos žodžius pavadino provokaciniais ir pažėrė naujų grasinimų.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį nurodė, kad Varšuva yra pasirengusi priimti branduolinius ginklus, jei NATO nuspręstų juos dislokuoti dėl Rusijos ginkluotės stiprinimo Baltarusijoje ir Kaliningrade.  Lenkija, NATO narė ir ištikima Ukrainos, kuri jau daugiau kaip dvejus metus kovoja su Rusijos invazija, rėmėja, ribojasi su Rusijos Kaliningrado eksklavu ir Maskvos sąjungininke Baltarusija.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Lenkija pasirengusi prisijungti prie NATO branduolinių ginklų dalijimosi programos, informuoja PAP. Dalijimasis branduoliniais ginklais yra NATO branduolinio atgrasymo priemonė, leidžianti tokių ginklų neturinčioms valstybėms narėms dalyvauti planuojant, kaip NATO juos panaudotų. Šie ginklai yra kai kuriose NATO šalyse, bet juos kontroliuoja JAV. Prezidentas A. Duda vizito į JAV metu davė interviu portalui Fakt.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Lenkijos vadovo Andrzejaus Dudos susitikimas su perrinkimo Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentu siekiančiu Donaldu Trumpu padėjo keisti šio požiūrį į Ukrainą, tikintis spartesnės JAV paramos kariaujančiai šaliai.

Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke vakarieniaus su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, naujienų agentūrą AFP informavo buvusio JAV prezidento perrinkimo kampanija. Nekilnojamojo turto magnatas D. Trumpas, kuriam buvo suteikta vienos dienos pertrauka nuo dalyvavimo teismo posėdžiuose prieš jį vykstant baudžiamajam procesui dėl pinigų už tylą mokėjimo, priims A. Dudą savo dangoraižyje „Trump Tower“ Manhatane.

Numanomas Respublikonų partijos kandidatas 2024 metų varžybose dėl Baltųjų rūmų Donaldas Trumpas trečiadienį Niujorke turėtų susitikti su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Planuojama vakarienė, kurią patvirtino su šiuo klausimu susipažinęs asmuo, vyks Europos lyderiams rengiantis galimybei, kad D. Trumpas laimės lapkritį įvyksiančius rinkimus ir grįš į Baltuosius rūmus.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nutraukė diskusijas apie tai, ar lenkai gintų Lietuvą Rusijos kariuomenės invazijos atveju. Kiek anksčiau Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lenkija turėtų teisinių apribojimų ginti Lietuvą agresijos atveju. Neįsivaizduoja kito varianto Interviu LRT paklaustas, ar Lenkija gintų Lietuvą, A. Duda sakė neįsivaizduojantis kito varianto. „Lenkijos kariuomenė gintų Lietuvą.

Lenkijos valdančiosios koalicijos pateikti keturi įstatymų projektai, kuriais siekiama liberalizuoti abortų įstatymą, įveikė pirmąją kliūtį parlamente – penktadienį įstatymų leidėjai per pirmąjį svarstymą nesutiko su pasiūlymais apskritai atmesti reformas.

Po kilusių diskusijų dėl premjerės Ingridos Šimonytės pareiškimų apie esą egzistuojančias teisines kliūtis, ribojančias lenkų kariuomenės pagalbą Lietuvai, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tikina neįsivaizduojantis scenarijaus, kai karo atveju kaimyninei valstybei nebūtų suteikta karinė parama. „Man yra sunku įsivaizduoti tokią situaciją, kad Lietuva užpuolimo atveju nesulauktų pagalbos iš NATO, taip pat ir Lenkijos. Kalbu apie karinę pagalbą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pagerbė 2010-aisiais Smolenske, Vakarų Rusijoje, įvykusios lėktuvo katastrofos aukų atminimą. Per aviakatastrofą žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, jo žmona ir dešimtys kitų Lenkijos aukšto rango pareigūnų.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas Rusijos agresiją Europoje pavadino „didžiule grėsme“ Vakarams ir paragino sąjungininkus susivienyti ir paremti Ukrainą, kuri kovoja prieš Rusijos invaziją. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad šalis parengė naujo kontrpuolimo planą.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvai ir Lenkijai svarbu toliau aktyvinti karinį bendradarbiavimą. Kaip skelbiama Prezidentūros pranešime, tą jis pabrėžė penktadienį kalbėdamasis telefonu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. „Prezidentas pokalbio metu akcentavo, kad saugumo situacijai negerėjant Lietuvai ir Lenkijai svarbu ir toliau aktyvinti karinį bendradarbiavimą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vetavo įstatymą, kuris leistų paprasčiau įsigyti skubios kontracepcijos tablečių. Tokio sprendimo priežastis yra „noras gerbti konstitucines teises ir vaikų sveikatos apsaugą“, penktadienį Varšuvoje pareiškė prezidentūra. Farmacijos įstatymo pataisa, kurią abeji parlamento rūmų priėmė proeuropietiškos valdančiosios daugumos balsais, numatė, kad ateityje moterys ir vyresnės nei 15 metų amžiaus paauglės skubios kontracepcijos tablečių galės įsigyti be recepto.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda teigia, kad Lenkija pasirengusi ginti visą NATO teritoriją, taip pat ir Lietuvą. „Šias pratybas mes stebėjome su prezidentu G. Nausėda, šios pratybos demonstruoja mūsų pasirengimą ginti NATO teritoriją, ir tai reiškia, ne tik Lenkijos teritoriją, bet taip pat Lietuvos teritoriją ir kitų Baltijos šalių teritorijas, jei prireiktų“, – antradienį sakė jis stebėdamas Lenkijos nacionalines pratybas „Dragon 2024“. „Tai rodo, kad esame pasirengę tai padaryti, ir tai...

Ketvirtadienį interviu dienraščiu „Fakt“ Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė nemanąs, kad Rusija puls Lenkiją. „Žinoma, darant prielaidą, kad būsime stiprūs. Stiprūs nepuolami. Puolami silpni“, – sakė A. Duda. Lenkijos prezidentas taip pat priminė, kad „dėl buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo gerumo Lenkijai“ dabar šalis turi naikintuvus F-35, nuolat esančius JAV karius ir JAV kariuomenės V korpuso būstinę Poznanėje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda penktadienį pareiškė, kad Krymo pusiasalis yra „specifinis“ regionas ir jis negali pasakyti, ar Rusijos aneksuotą Krymą Ukrainai pavyks susigrąžinti. Už tokias mintis šalies lyderis sulaukė griežtos kritikos, tačiau šeštadienį nuo savo pasakytų pastabų siekė atsiriboti, teigdamas, kad visada tvirtai palaikė Ukrainą. 2014 metais Rusija atplėšė Krymą nuo Ukrainos ir jį aneksavo. Aneksijos nepripažįsta dauguma kitų šalių.