andrius kubilius

Pastarosiomis savaitėmis kilo nemažai diskusijų ir klausimų dėl prekių gabenimo tranzitu iš Rusijos per Lietuvą į Kaliningradą. Ar Lietuva elgiasi taip, kaip nurodo Europos Sąjungos sankcijos prieš Rusiją? Kokio Kremliaus atsako galime tikėtis? Ir kaip ši situacija paveiks būsimus sankcijų prieš Rusiją paketus? Apie tau naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuos diplomatas, signataras Albinas Januška ir Europos Parlamento narys Andrius Kubilius.

Įtampa tarp Rusijos ir Lietuvos dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui vis auga. Pasekmes sako jaučiantys ir Kaliningrado srityje gyvenantys lietuviai: jiems nebesaugu ir sulaukia net grasinimų iš rusų. O neseniai Rusijos pusėje atsirado didžiulė Z raidė. Nupiešta taip, kad matytųsi iš Lietuvos. Įtampą kursto ir Vakarų lyderiai. Štai Vokietijos kancleris pareiškė, kad reikia atsižvelgti ir į agresorės Rusijos pageidavimus ir įtampą mažinti.

Viešojoje erdvėje pasirodė neoficiali informacija, kad Europos Sąjunga visgi svarsto pasiduoti Kremliaus šantažui ir leisti rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą. Europarlamentaras Andrius Kubillius sako, kad tai draudžia Europos Komisijos priimtas reglamentas, kurį pasirašė tiek ir Lietuvos, tiek ir bene labiausiai dėl Rusijos veiksmų nerimaujančios Vokietijos lyderiai.

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius sako, kad NATO sprendimas padidinti Lietuvai skirtą Vokietijos karių dalinį iki brigados padidino Berlyno jautrumą Maskvos grasinimams. Politikas tvirtino, kad tuo galima paaiškinti ir Vokietijos kanclerio retoriką dėl Kaliningrado tranzito. „Kaip žinia, NATO pritarė tam, kad Lietuvoje NATO/Vokietijos Bundesvero pajėgos būtų padidintos iki Bundesvero brigados dydžio. Tai yra gera žinia.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su kitais šalies vadovais aptars kilusią įtampą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo. Tuo metu europarlamentaras Andrius Kubilius teigia, kad Kremliaus šantažas kelią didelį pavojų. Pateikiame europarlamentaro A. Kubiliaus įžvalgas apie įvestas sankcijas dėl Kaliningrado tranzito.  „KREMLIAUS ŠANTAŽO (NE)GALIA Keletas žodžių apie sankcijų ir tranzito į Kaliningradą peripetijas.

Ant europarlamentaro Andriaus Kubiliaus stalo – laiškas iš Kremliaus. Politiko žodžiais pasipiktinęs ir įsižeidęs vienas režimo atstovų, susijusių su liūdnai pagarsėjusia Rusijos privačia ​​karine grupuote „Wagner“, A. Kubilių, jo kolegę Violą von Cramon ir patį Europos Parlamentą (EP) nori pasiųsti aiškintis Rusijos teismams. Negana to, iš kiekvieno iš jų siekiama prisiteisti po 10 milijonų rublių.

Europos Parlamento narys, buvęs premjeras Andrius Kubilius prieš keletą savaičių lankėsi Ukrainoje ir savo akimis matė sugriautus pastatus, sunaikintą okupantų karinę techniką ir atkasinėjamas masines kapavietes. Jis inicijavo pasaulinį politikų tinklą, kurio tikslas įtikinti valstybes, kad tai nėra tik Ukrainos karas. A. Kubiliaus nuomone, karas Ukrainoje išmokė Vakarų pasaulį skaudžios pamokos, ką reiškia draugystė su autoritariniais režimais.

Antradienį Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados (Verkhovna Rada) įvairioms partijoms ir valstybėms atstovaujančių narių iniciatyva įsteigtas tarptautinis tinklas – „United for Ukraine (U4U)“ („Vieningi už Ukrainą“), rašoma pranešime žiniasklaidai. Tinklas vienija parlamentarus, aktyviai remiančius Putino puolamos Ukrainos europietišką ateitį. „Šiandien Ukrainai labiau nei bet kada reikia pagalbos ir Europos bei tarptautinės bendruomenės solidarumo.

Tvyrant karinei įtampai šalia Ukrainos pasienio, europarlamentaras Andrius Kubilius teigia, kad Rusijos lyderio Vladimiro Putino agresijos demonstravimas gali tęstis dar ilgai. Savo socialinėje paskyroje A. Kubilius rašė, kad paaiškinti V. Putino veiksmus itin sudėtinga, tačiau viliasi, kad karinės grėsmės bus išvengta. „RUOŠKIMĖS DAUGIAMEČIAM PUTINO KARUI PRIEŠ UKRAINĄ. Ar Vasario 16-ąją Putinas pradės naują karo prieš Ukrainą etapą, ar ne – tik jis pats ir težino.

Niekaip nesibaigianti COVID-19 pandemija, baltarusiškų trąšų tranzitas, dramatiški santykiai su Kinija – valdančiajai daugumai šiemet teko dorotis su daug išbandymų. Ypač šie iššūkiai atsiliepė konservatoriams, turintiems daugiausiai savo atstovų Seime ir Vyriausybėje, be to, jų atstovei Ingridai Šimonytei vadovaujant ministrų kabinetui.

Buvęs premjeras, Europos Parlamento narys Andrius Kubilius atremia kritiką dėl vertybinės Lietuvos užsienio politikos ir veiksmų dėl Taivano. Politiko nuomone, Kinija daro klaidą pradėdama ekonominį ir propagandinį karą prieš Lietuvą, o mūsų valdžios veiksmai yra racionalūs ir atsipirks ateityje.  „Kinija spaudžia Lietuvą. Dėl Taivano. O gal ir dėl to, kad Lietuva išstojo iš „17+1“ formato.

Buvę premjerai skirtingai žvelgia į kilusį baltarusiškų trąšų skandalą. Saulius Skvernelis teigė, kad susiklosčiusi situacija daro žalą Lietuvos reputacijai, o bandymai taisyti padėtį įvedant nacionalines sankcijas yra kvailystė. Andrius Kubilius tikina, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera ir šią krizę mato kaip puikią galimybę nutraukti sutartis su Baltarusijos įmonėmis.

Vyriausybė šeštadienį minės pirmąsias savo darbo metines ir, panašu, kad jų išvakarėse ministrų kabinetą ištiko viena didžiausių jo krizių. Dėl baltarusiškų trąšų tranzito skandalo gali kristi ne tik avansą iš „Belaruskalij“ gavusių „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, bet ir dviejų ministrų galvos.

Europos Parlamento (EP) delegacijoje Taivane – ir du Lietuvos atstovai: Andrius Kubilius ir Petras Auštrevičius, BNS trečiadienį informavo šios institucijos biuras Lietuvoje. „Delegacijoje yra du lietuviai – A. Kubilius ir P. Auštrevičius“, – teigė EP biuro atstovas Dovaidas Pabiržis. Nepaisant Kinijos perspėjimų, septynių europarlamentarų delegacija trečiadienį atvyko į Taivaną, blokui stengiantis užmegzti geresnius ryšius su šia sala.

Komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos kritiką Vyriausybei, jog skiepijimo tempai vasarą galėjo būti mažinami tyčia, europarlamentaras Andrius Kubilius negaili kritikos. Pasak jo, tokie teiginiai yra visiška nesąmonė ir žeidžia daugybę žmonių, kurie kovoja su pandemija.  Kiti politikai ir ekspertai sako nematantys prezidento teiginyje pagrįstumo, jį vertina kaip makabrišką ir kenkiantį tiek Lietuvai, tiek pačiam prezidentui.

Prieš metus Seimo rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šiandien nesipuikuoja populiarumu apklausų viršūnėje ir daugeliui šalies gyventojų pasitikėjimo nekelia. Nepaisant to, buvęs partijos lyderis Andrius Kubilius teigia nematantis priežasčių, kodėl ši Vyriausybė negalėtų tęsti savo darbo ir po kitų rinkimų.

Valdančioji dauguma konservatorių suvažiavime demonstravo itin geras nuotaikas: politikai jaučiasi beveik jau suvaldę Lietuvai iššūkių keliančias krizes, visuomenės nuomonės reitingus paskelbė nesvarbiais ir jau matuojasi pergalės vainiką 2024 metų Seimo rinkimuose. Savo ruožtu prieš dieną paskelbtos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad iš visų Vyriausybės ministrų teigiamu reitingu pasižymi tik du ministrai.

Praeitą sekmadienį įvykę Rusijos parlamento rinkimai sukėlė prieštaringų reakcijų. Kol Vladimiras Putinas dėkojo rinkėjams už pasitikėjimą, opozicija pareiškė, kad rinkimų rezultatai – suklastoti. Rusijos aktyvistai ragino Vakarų valstybes nepripažinti rinkimų rezultatų ir įspėjo, kad panašus scenarijus gali laukti 2024 m., kai bus renkamas šalies prezidentas.

Andriaus Kubiliaus iniciatyva Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį patvirtino rezoliuciją dėl tolesnių Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių. Dokumente raginama kovoti su agresyvia Kremliaus politika bei remti Rusijos pilietinę visuomenę. Šiai rezoliucijai pritarė 494 EP nariai, 103 nepritarė, o 72 susilaikė.

Daugelis politikų turbūt norėtų, kad kai kurios jų viešai pasakytos frazės taip ir nugarmėtų į užmarštį. Ypač, jei jos išsakytos jautriais klausimais, pavyzdžiui, apie LGBT bendruomenę ir šių asmenų partnerystę. Dar labiau, jei jų sakiniuose skambėjo neapykanta ir kaltinimas iškrypimais ar ligomis. Tačiau tai sunku, kai jų mintys nugula žiniasklaidoje ir interneto kampeliuose.

Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas skaičiuoja pirmąjį savo darbo pusmetį, per kurį daugiausiai dėmesio skyrė pandemijos suvaldymui šalyje. Premjerės pirmtakai gyrė I. Šimonytės lyderystę ir priimtus sudėtingus sprendimus, tačiau pabrėžė, kad ji neprivalo prisiimti visos atsakomybės, o turėtų paskatinti geriau ir daugiau dirbti kitus ministrų kabineto narius.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė ėmėsi darbo prieš pusę metų ir jai teko dorotis su bene didžiausiu iššūkiu pastarąjį dešimtmetį – koronaviruso situacijos ir jos sukeltų padarinių valdymu.  Kaip su iššūkiais dorotis sekasi I. Šimonytės kabinetui ir ką jai būtų galima patarti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvę premjerai – Andrius Kubilius ir Gediminas Kirkilas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patvirtina, kad Vyriausybei teks tikslinti šių metų valstybės biudžetą dėl išlaidų kovai su COVID-19 pandemija. Vis dėlto premjerė ramina nuogąstaujančius, kad šalis dėl finansinių nuostolių gali atsidurti ten, kur per 2008–2009 metų pasaulio ekonominę krizę. Seimo narys Valdemaras Valkiūnas I. Šimonytės Seime ketvirtadienį teiravosi, kodėl Vyriausybė ketina peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą.

Namie gaminto maisto receptai, nuotraukos su numylėtais augintiniais – nieko naujo, kad šalies politikai rinkėjams bando pasirodyti šeimos žmonėmis. Tačiau, specialistų teigimu, vieni tai sugeba padaryti natūraliai, o kiti jau ne pirmus metus taip ir neranda savo rolės. Ir tuomet visuomenė stebisi, kodėl pirmoji ponia dalinasi velykinio pyrago receptu prezidentūros puslapyje.

Ministrų kabineto formavimas lėtai stumiasi į priekį. Prezidentas paskirtajai premjerei užsimena apie jam netinkančius kandidatus, o I. Šimonytė kalba, kad gali būti svarstoma ir apie ministerijų persidalijimą tarp koalicijos partnerių. Ekspertai mano, kad prezidentas neturi viršyti savo įgaliojimų, o Vyriausybės tvirtinimas turėtų vykti greičiau, ypač, kai už lango siaučia pandemija.

Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda turėtų susitikti su visai kandidatais į ministrų postus ir netrukus paskelbti savo verdiktą. Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, jog preizdentui atmetus kurį nors kandidatą į ministrus centro dešinės koalicijos partijoms gali reikėti keisti jau pasiskirstytas atsakomybių sritis.

Europarlamentarui, TS-LKD nariui ir buvusiam premjerui Andriui Kubiliui keistas atrodo prezidento Gitano Nausėdos ir jo patarėjų elgesys formuojant ministrų kabinetą. Politikos senbuvio teigimu, tokio kandidatų į ministrų portfelius egzaminavimo nepamatysime jokioje kitoje Europos valstybėje, o prezidentas turėtų suprasti, kad jo veiksmai gali sukelti valdžios krizę. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad jis netvirtins visų Ingridos Šimonytės pateiktų kandidatų į ministrų portfelius.

TV3, TV6, TV8, TV3 Play ir Go3 siūlo žiūrėti karščiausių aktualijų laidą „Karštai su tv3.lt“, Kalėdine nuotaika dvelkiantį filmą „Dviguba šventė“, animacinį filmuką „Teletabiai“ bei siaubo ir veiksmo filmus „Pjūklas 5“ ir „Peržengta riba. 08.45 val.

30 metų – tiek šiandien skaičiuoja atkurta nepriklausoma Lietuvos Respublika. Aštuoni seimai, 17 vyriausybių, 14 premjerų. Kaip Lietuvos progresą vertina šalies politikoje ilgus metus veikę politikai? Kokias klaidas įžvelgia? Apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Na, nepriklausomybė, Europos Sąjunga ir NATO. Aš galiu išvardinti labai paprastai.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo vedlė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė turi pastabų Vyriausybės pateiktiems kitų metų biudžetų projektams, bet, kitaip nei buvęs jos viršininkas Andrius Kubilius, apie būtinybę ateityje veržtis diržus nekalba.

Europarlamentaro, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus viešas pareiškimas, kad patvirtinus naują valstybės biudžetą, Lietuvą ištiks smarkios pagirios ir teks veržtis diržus, tai yra mažinti išlaidas, sulaukė daug atgarsio. Netiesiogiai į jį sureagavo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis kiek paprieštaravo buvusio premjero išsakytai pozicijai. „Pamirškite viską, ką žinojote apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą.

Trečiadienį europarlamentarui, buvusiam Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų vadovui Andriui Kubiliui pasidalijus nuomone apie Vyriausybėje patvirtintą kitų metų biudžetą, netyli ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis.  A. Kubilius pareiškė, kad Vyriausybės priimtas biudžetas yra „skausmingų pagirių biudžetas“ ir perspėjo, kad tai gali reikšti žiaurų diržų suveržimą.

Europarlamentaras, buvęs Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Andrius Kubilius įvertino Vyriausybės patvirtiną kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatomas 5 proc. biudžeto deficitas. A. Kubilius šį biudžetą vadino „skausmingų pagirių“ ir perspėjo, kad tai gali reikšti žiaurų diržų suveržimą. „Kai gerai užšventi, tai iš ryto būna blogai. Ir pabudęs galvoji – kodėl reikėjo vakar taip neatsargiai ir neatsakingai švaistytis.

Garsusis Stasio Jakeliūno tyrimas, kas kaltas dėl prieš dešimtmetį ištikusios ekonominės krizės, galiausiai pasiekė Seimo salę. Lyg tyčia – artėjant Seimo rinkimams, nors užbaigtas jis jau seniai. Išvadų pristatyti atvyko pats Jakeliūnas, dabar jau Europos Parlamento narys. Tiesa, konservatorių tos išvados visai nesudomino, didžioji dauguma jų demonstratyviai paliko savo vietas. Jakeliūnas ir toliau žada dėl esą valstybės prarastų dviejų milijardų eurų kreiptis į prokurorus.

Nuo tvarkdario Sąjūdžio mitinguose iki Lietuvos premjero – Andriaus Kubiliaus karjera per pirmuosius dešimt nepriklausomybės metų šovė į viršų kaip raketa. Naujienų portalui tv3.lt buvęs Vyriausybės vadovas pasakojo, kad pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės dešimtmetis buvo paženklintas purvo ir skandalų, tačiau taip pat buvo romantinis laikas, kai šalis turėjo aiškią kryptį.

Prieš keletą dienų premjeras Saulius Skvernelis duodamas interviu naujienų portalui tv3.lt konservatorių partiją pavadino antivalstybine. Kalbėdamas apie ateitį, apie būsimus rinkimus jis tvirtino, kad jei konservatoriai ir laimėtų Seimo rinkimus, jie valdžioje neliktų. Tokie ministro pirmininko pareiškimai sukėlė nedidelę audrą Lietuvoje. Apie tai kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir konservatorius, buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Per interviu portalui tv3.lt premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad konservatoriai yra antivalstybinė partija, kuri veikia prieš Lietuvos valstybę. Šis premjero pasisakymas papiktino ne tik pačius konservatorius, bet ir daugelį kitų politikų. Premjerą suskubo palaikyti kitas valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis pareiškė, kad senieji konservatoriai turėtų atsiprašyti Lietuvos žmonių, o jaunuosius konservatorius, kurie dabar yra perėmę vadovavimą partijai, išvadino nuliais.

Premjerui Sauliui Skverneliui tv3.lt eteryje konservatorius išvadinus „antivalstybine partija“, europarlamentaras Andrius Kubilius premjerą viešai palygino su Vladimiru Putinu. A. Kubiliui premjero žodžiai skamba apgailėtinai ir, jo manymu, S. Skvernelį apėmė politinė desperacija. „METŲ SUTAPIMAI.

Konservatorius Andrius Kubilius neteisėtai išbrauktas iš Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos. Šis Seimo nutarimas prieštaravo Konstitucijai, trečiadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT). Teismo nutarime pabrėžta, kad A. Kubilius iš apkaltos komisijos pašalintas remiantis vien spaudoje pasirodžiusia informacija apie galimą interesų konfliktą, nepatikrinus informacijos. „Taigi nesant aiškių ir konstituciškai pagrįstų priežasčių“, – teigiama KT nutarime.

Opoziciniai konservatoriai antradienį pasiūlė ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui į naują Europos Komisiją nominuoti kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę. „(...) kandidate mūsų bendruomenė matytų kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę“, – rašoma konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio laiške premjerui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakydama savo paskutiniąją kalbą Seime naujai išrinktą šalies vadovą ne tik sveikino, bet ir perspėjo. Ji paslaptingai užsiminė, kad kelionėse į užsienį krepšyje vežiodavosi tam tikrus dokumentus, kurių galėjo prireikti pasikeitus situacijai valstybėje. Tiesa, kokie tai buvo dokumentai, prezidentė žurnalistams atskleisti nenorėjo, to tiksliai pasakyti negalėjo ir kalbinti politikai bei ekspertai, bet visi sutarė, kad prezidentės krovinio būta itin jautraus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį nutraukė penkių į Europos Parlamentą (EP) išrinktų Seimo narių įgaliojimus. Aušra Maldeikienė įgaliojimų netenka nuo liepos 1-osios, „valstietis“ Stasys Jakeliūnas, konservatoriai Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, socialdemokratas Juozas Olekas – nuo liepos 2-osios. Šie parlamentarai pirmadienį VRK posėdyje, kaip numato įstatymas, perskaitė savo prašymus atsistatydinti iš Seimo nario pareigų.

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda laimėjo rinkimus kaip nepriklausomas kandidatas, bet partijų paramos Seime jam, kaip ir jo pirmtakams, greičiausiai prireiks. Ar šalies vadovas steigs naują „prezidentinę” partiją su Nausėdos vėliava? O gal ieškos atramos rinkdamasis tarp Tėvynės sąjungos, valstiečių ir socialdemokratų? Apie tai – TV3 žinių pokalbis su politologu Virgiu Valentinavičiumi.

Lietuvoje sumažėjo skurdas, pajamų nelygybė, nustojo augti maisto produktų kainos, kilo ir atlyginimai, ir visa šalies ekonomika. Taip apie savo nuveiktus darbus kalba Premjeras Saulius Skvernelis, kuris šiandien Seimui pristatė savo veiklos ataskaitą. Anot Skvernelio, ateityje gyvensime dar geriau. Pavyzdžiui, skurdžiai gyvenančioms šeimoms kitąmet premjeras žada papildomas pašalpas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Mykolas Majauskas ir Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, prašydami nedelsiant atlikti tarnybinį patikrinimą ir nustatyti bei viešai paskelbti, kokie santykiai siejo ir galbūt šiandien sieja Seimo narį Stasį Jakeliūną su asmenimis, susijusiais su „Snoro“ banku.

Nors Seimas atmetė siūlymą mažinti PVM maisto produktams, Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys svarsto, gal verta nukopijuoti broliukus latvius ir įvesti PVM lengvatą lietuviškiems vaisiams bei daržovėms. Teigiama, esą atpigus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms, tautiečiai imtų jų daugiau vartoti. Tačiau tuo abejoja net patys ūkininkai – pasak jų, daržovių ir vaisių kainas lemia derliaus gausumas, o ne PVM dydis.

Seime Lietuvos finansinės krizės, Lietuvos banko ir komercinių bankų klausimus eskaluojantis valstietis Stasys Jakeliūnas atmeta galimybę Seime inicijuoti „Snoro“ banko ir jo darbuotojų veiklos tyrimą. Jis neigia, kad tai susiję su tuo, jog šiemet per savivaldos rinkimus Vilniaus savivaldybės tarybos nariu kartu su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos sąrašu tapo ir anksčiau banko „Snoras“ valdyboje dirbęs Romasis Vaitekūnas.

Valstiečio Stasio Jakeliūno užmojis tirti finansinį startuolį „Revolut“ ir Lietuvos banko dešimtmečio senumo veiklą gali sugriauti Lietuvos reputaciją prieš investuotojus, mano užsienio įmones į Lietuvą traukiantys specialistai bei Seimo nariai. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs – S. Jakeliūno žingsniai tik pagelbės viliojant investicijas.

2009–2010 metų krizės Lietuvoje aplinkybes tiriantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas prašys Seimo įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją trečią kartą patikrinti britų finansų startuolį „Revolut“ nacionalinio saugumo požiūriu. Anot tyrimui vadovaujančio valstiečio Stasio Jakeliūno, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vertina „Revolut“ veiklą kaip rizikingą, tačiau tarnybos nuomonė komisijoje nebuvo tinkamai pristatyta ir aptarta.