andriaus kubiliaus

Premjero Andriaus Kubiliaus darbo užmokestis nuo vasario sumažintas jau 25 proc. Seimui pritarus siūlomiems pakeitimams Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus gaunamas darbo užmokestis (įskaitant priedą už stažą) - atlyginimas atskaičius mokesčius - nuo rugpjūčio 1 d. sudarys 8 299 litus. Vasarį Premjero A. Kubiliaus gaunamas atlyginimas siekė 10 tūkst. 990 Lt. Gedimino Kirkilo Vyriausybės atlyginimas atskaičius mokesčius kartu su reprezentacinėmis išlaidomis sudarydavo 14 tūkst.

Reitingų karalienė Europos Komisijos įgaliotinė Dalia Grybauskaitė lankydamasi Lietuvoje pažėrė kritikos Vyriausybei dėl infliacijos nesuvaldymo ir įsiveržė į Lietuvos politikos padangę. Išvykdama įgaliotinė paliko klausimą: ką tai reiškia? „Geležinė ledi“ remia G. Kirkilą prie sienos Turbūt atpažįstate, kad pasakos Gražuolė čia – D. Grybauskaitė, o Pabaisa – ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) trečiadienį uždarame posėdyje diskutavo apie universitetų valdymo tvarką ir pritarė Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms, numatančioms, kad universitetų rektorių rinkimuose paskutinis žodis, skirtingai nei dabar, priklausytų taryboms.

Buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) kontržvalgybininkai Vytautas Damulis bei Kąstytis Braziulis ketina kandidatuoti į Seimą opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos rinkimų sąraše. Anot šios partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus, buvusiems VSD pareigūnams pasiūlyta tapti konservatorių sąrašo potencialiais kandidatais. Tiesa, sąrašas dar bus reitinguojamas bei tvirtinamas partijos taryboje.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė konservatorių bei krikščionių demokratų lyderio Andriaus Kubiliaus pasiūlymui numatyti, kad ministrai apie savo veiklą informuotų visuomenę tam nenaudodami valstybės biudžeto lėšų. Pasak A.Kubiliaus, dabartinis reguliavimas, kuris neužkerta kelio ministerijoms tapti reklamos užsakovėmis, gali sudaryti sąlygas, jog žiniasklaida vengs kritikuoti daug pinigų atseikėjančios ministerijos vadovą - ministrą.

Europos Komisija siūlo tris energetikos rinkos liberalizavimo alternatyvas: 1) perdavimo sistemų operatoriaus veiklos atskyrimas su akcininkų nuosavybės atskyrimu; 2) nepriklausomo perdavimo sistemų operatoriaus įsteigimas be akcininkų nuosavybės atskyrimo; 3) nepriklausomo operatoriaus su perdavimo veiklai vykdyti reikalingo turto valdymu įsteigimas.

Lietuvos Vyriausybė ketina nepritarti Europos Komisijos siūlomoms energetikos sektoriaus liberalizavimo direktyvos įgyvendinimo priemonėms ir prašyti šaliai specialios išimties. Pasak ūkio ministro Vyto Navicko, ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje turėtų būtų pritarta Ūkio ministerijos siūlymui nepritarti nė vienam iš trijų EK siūlomų direktyvos įgyvendinimo priemonių, o prašyti specialios išimties.

Naujasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų frakcijos lyderis Raimundas Alekna nepraranda vilties, kad pavyks atnaujinti aklavietėje atsidūrusias derybas su socialdemokratais dėl naujos valdančiosios daugumos formavimo. Buvęs frakcijos vadovas Kęstutis Masiulis sako, kad iki šiol derybos nedavė rezultatų dėl principingos Tėvynės sąjungos pozicijos ir jo paties nenoro dalyvauti abejotinuose sandėriuose.

Aktyviai įsitraukusi į NATO ir JAV taikos palaikymo operacijas Balkanuose, Afganistane bei Irake mūsų valstybė, ignoruodama Europos Sąjungos (ES) ginkluotąsias pajėgas, glumina įvairių šalių generolus.

Ketvirtadienį prie parlamento piketavęs jaunimas spaudė Seimą neapmokestinti mokslo, priešingu atveju grasino jį „pacifistiškai susprogdinti“. Rinkosi prie Seimo „Studentas - ne pinigų maišas“, „40 tūkst. - apiplėšimas“, „Studentai - ne melžiamos karvės“ - tokiais ir panašiais plakatais mosuojančių kelių šimtų jaunų žmonių būrys prie Seimo reiškė protestą prieš aukštojo mokslo pertvarką.

Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės strateginio planavimo komitetas pritarė opozicinės Konservatorių partijos lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos darbo grupės parengtam Lietuvos energetikos strateginių projektų įgyvendinimo planui.

Seime antradienį vėl aštriai diskutuota, ar reikia paremti Gruziją Rusijos agresyvių veiksmų akivaizdoje. 33 balsais už, 4 prieš, 12 susilaikius, pritarta konservatoriaus Andriaus Kubiliaus pristatytai griežtesnei rezoliucijai.

Išeivijos atstovai atvirai pripažįsta, kad kadenciją baigiantis Seimas jiems daug žadėjo, tačiau toli gražu ne viską ištesėjo. „Lietuvos žinios“ rašo, kad šiandien Vilniuje, parlamento rūmuose, prasideda Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos posėdžiai. Visą savaitę truksiančio renginio darbotvarkė gana intensyvi.

Sostinės tarybos frakcijų politikai kaltina vieni kitus, o valdžioje lieka partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) vadovaujama koalicija. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiksmai – kratos ir areštai – iki galo taip ir neišklibino Vilniaus valdžios pamatų. Iš opozicijos pastangų Rolandas Paksas iš esmės tik šaiposi. Partijos TT lyderis, nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas sarkastiškai vertino opozicijos pastangas perimti valdžią Vilniaus miesto savivaldybėje.

Lietuvos didmiesčių gyventojai iš politikų labiausiai nemėgsta populistų - partijos „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partijos vadovų. Kaip liudija savaitraščio „Veido“ užsakymu skambučių centro „Apklausos.LT“ atlikta apklausa, partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso teigia nemėgstantys 24,1 proc. apklaustųjų, „darbiečių“ vedlio Viktoro Uspaskicho - 19,8 proc. Trečias tarp miestiečiams atgrasių politikų - premjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Jo nemėgsta 12,1 proc.

Daugelis rinkėjų pasitiki partijų, už kurias ketina balsuoti per Seimo rinkimus, vadovybe. Tarp partijų, kurios turi perspektyvą įveikti 5 proc. barjerą rinkimuose į Seimą, didžiausia parama, bent jau iki korupcijos skandalo Vilniaus savivaldybėje, galėjo džiaugtis "Tvarkos ir teisingumo" lyderis Rolandas Paksas, pergyventi dėl mažiausios - socialdemokratų vadovas premjeras Gediminas Kirkilas. Tai rodo BNS užsakymu bendrovės RAIT balandžio 4-10 dienomis atlikta apklausa. 69,7 proc.

Opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus teigimu, Lietuvą kamuoja dvejopas deficitas – sąžiningumo ir krypties. Tokį apibendrinimą jis padarė po praėjusią savaitę išklausytų prezidento Valdo Adamkaus ir premjero Gedimino Kirkilo metinių pranešimų. Pasak jo, po vyriausybės ataskaitos taip ir liko neaišku, kur per praeitus metus vyriausybė siekė atvesti šalį, nei kur buvo ateita, nei kur žadama toliau eiti.

Parlamentaras Jurgis Razma tvirtina, kad prezidento iniciatyva pirštu parodyti į įpėdinį būtų „nemaloni praktika“. Konservatoriai, anot politiko, pasirinkdami kurį kandidatą remti, į tokias „rekomendacijos“ nesiorientuos. Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, jog savo „įpėdiniu“ prezidentas Valdas Adamkus norėtų matyti vieną iš savo visuomeninių patarėjų finansų analitiką, SEB banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą, jau susilaukė įvairių komentarų.

Valstybės saugumo departamentui (VSD) gali tekti vertinti, ar Lietuvoje veiklą pradedančios aukštosios mokyklos bei užsienio universitetų filialai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Tokia nuostata numatyta Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei konservatoriaus Andriaus Kubiliaus ir liberalsąjūdiečio Gintaro Steponavičiaus siūlomuose naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymų projektuose.

Šiandien kalbėdamas „Žinių radijuje“, premjeras neigė gandus, jog entuziazmas dėl „Leo LT“ kūrimo išblėso, tad dėl jo steigimo delsiama dirbtinai. G. Kirkilo teigimu, klausimas dėl „Leo LT“ nėra susijęs su entuziazmu. „Kaip kažkada Lietuvai buvo svarbus Būtingės naftos terminalas, taip dabar svarbūs atominės elektrinės ar elektros tiltų statybos. Tai ne entuziazmo, o visuomenės supratimo reikalas.“, - kalbėjo premjeras.

Vyriausybė neigia Seimo vicepirmininko Andriaus Kubiliaus teiginius, esą „Leo“ steigimo sutarčių projektuose nėra įtvirtintos Seimo priimtos bei šalies prezidento nurodytos nuostatos. „Ūkio ministerijos Vyriausybei pateiktos dokumentų projektų nuostatos visiškai atspindi Seimo šių metų vasario mėnesį priimto Atominės elektrinės įstatymo nuostatas“, - teigiama Vyriausybės pranešime.

Seime nepritarta interpeliacijai Gediminui Kirkilui. Parlamentarai pripažino patenkinamais ministro pirmininko atsakymus į interpeliacijos klausimus ir nusprendė dėl nepasitikėjimo slaptai nebalsuoti. Atsakymams pritarė 68 parlamentarai, 65 - ne. Opozicija liko nepatenkinta balsavimo procedūromis ir žada inicijuoti nepasitikėjimą visa Vyriausybe. Video reportažas apie Seime nepritartą interpeliaciją G. Kirkilui straipsnio pabaigoje.

Seimo valdybos sudaryta darbo grupė baigė ruošti Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti dvigubą pilietybę tiems Lietuvos piliečiams, kurie turi Europos Sąjungai (ES) priklausančių valstybių pasus. Tokia pati nuostata galiotų ir tuomet, jeigu ES nepriklausanti šalis sudarytų su Lietuva sutartį dėl pilietybės.

Dauguma Lietuvos didmiesčių gyventojų nebenori postuose matyti Seimo pirmininko Viktoro Muntiano ir premjero Gedimino Kirkilo. Tai parodė savaitraščio „Veidas“ užsakymu atlikta didmiesčių gyventojų apklausa. Daugiausia - 49 proc. - respondentų mano, kad atsistatydinti turėtų susikompromitavęs Seimo pirmininkas V.Muntianas. Praėjusią savaitę jau pranešęs apie savo atsistatydinimą, pareiškimą atleisti jį iš pareigų parlamento vadovas turėtų pateikti antradienį.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas viešumoje - vienas tyliausių socialdemokratų. Partijos viduje jis dažnai pavadinamas sąmokslininku. Nusitaikiusiu, kaip kalbama, į patį premjerą Gediminą Kirkilą, rašo „Lietuvos žinios“ - Kolegos socialdemokratai jums dažnai priskiria sąmokslų organizavimą: pernai buvote įvardytas kaip žmogus, kurstantis iš partijos pašalintą Algirdą Paleckį, dabar kalbama, kad bandote nuversti G.Kirkilą? - Tai tikrai neatitinka tikrovės.

Valdantieji pateikia prieštaringus planus, kaip bus didinami mokytojų atlyginimai. Nei sudaryta speciali darbo grupė, nei konsultacijos kol kas neduoda apčiuopiamų rezultatų. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai Seime susitiko su mokytojais aptarti mokyklų problemų, pedagogų statuso Lietuvoje, mokytojų prestižo smukimo.   Vaizdo reportažas iš įvykusio susitikimo – straipsnio pabaigoje.

Opozicinių konservatorių ir liberalsąjūdiečių siūlomas aukštojo mokslo pertvarką reglamentuojantis Mokslo ir studijų įstatymo projektas pradėjo diskusiją su studentais dėl esminių studijų pertvarkymo nuostatų. Pasak Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus, Vyriausybės patvirtinti senojo įstatymo lopymai situacijos iš esmės nekeičia, o visa aukštojo mokslo reformos ašis, jo teigimu, turi būti studijų kokybės gerinimas per konkurenciją.

Antradienį Vilniaus Kongresų rūmuose vyko Tėvynės Sąjungos (TS) XII-asis suvažiavimas. Sakant sveikinimo ir programines kalbas buvo girdėti gan aštri netiesioginė polemika tarp partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus ir Politikos komiteto pirmininko Vytauto Landsbergio. TS pirmininkas Andrius Kubilius, sveikindamas visus Kovo 11-osios proga, teigė, jog Lietuvai nebereikia skambių revoliucijų, o reikia tiesiog normalios politikos, normalios vyriausybės ir normalaus gyvenimo.

Atšaukęs penktadienį ryte planuotą pasitarimą su konservatorių frakcija, premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad susitikimas būtų buvęs tik „propagandinė akcija“. "Pranešiau jiems, kad neturiu laiko. Aš niekur nesiruošiau važiuoti. Aš neturiu ką jiems pasakyti ir dalyvauti propagandinėse akcijose. Viskas buvo pasakyta konferencijoje, kuri įvyko Europos komiteto organizuota, visa mūsų pozicija dėl energetikos, labai plačiai", - žurnalistams penktadienį sakė G.Kirkilas. Penktadienį 9 val.

Atšaukęs penktadienį ryte planuotą pasitarimą su konservatorių frakcija, premjeras Gediminas Kirkilas teigia, kad susitikimas būtų buvęs tik "propagandinė akcija". "Pranešiau jiems, kad neturiu laiko. Aš niekur nesiruošiau važiuoti. Aš neturiu ką jiems pasakyti ir dalyvauti propagandinėse akcijose. Viskas buvo pasakyta konferencijoje, kuri įvyko Europos komiteto organizuota, visa mūsų pozicija dėl energetikos, labai plačiai", - žurnalistams penktadienį sakė G.Kirkilas.Penktadienį 9 val.

Liberalų sąjūdis nesureikšmina liberalcentristų „blaškymosi“ ir tikisi tęsti centro dešiniųjų partijų derybas dėl naujos valdžios formavimo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Liberalsąjūdiečiai planuoja surašyti laišką konservatoriams, jog jie yra pasiruošę dalyvauti formuojant centro dešiniųjų politinių jėgų bloką ir žada paremti dešiniųjų merą. Tačiau, pasak Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio, jiems nebūtų priimtinas meras iš kairiųjų partijų stovyklos.

Iš politikų didmiesčių gyventojai šiuo metu labiausiai nemėgsta nušalintojo prezidento, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko Rolando Pakso bei socialdemokratų lyderio premjero Gedimino Kirkilo.Savaitraščio „Veidas“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad R.Pakso nemėgsta 12,9 proc. apklaustų didmiesčių gyventojų, G.Kirkilo - 9 proc.8,1 proc. respondentų nurodė, kad nemėgsta finansiniais nusikaltimais įtariamo Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho, 5 proc.

Opozicinis Liberalų sąjūdis oficialiai patvirtino sprendimą dalyvauti konservatorių inicijuotos neformalios dešiniųjų koalicijos "Vardan Lietuvos" veikloje. Toks sprendimas priimtas šeštadienį vykusiame liberalų suvažiavime, kuriame partijos lyderio postą iš Petro Auštrevičiaus perėmė Eligijus Masiulis. Koaliciją "Vardan Lietuvos" sausio pabaigoje įkūrė konservatoriai bei prie jų prisijungiantys krikščionys demokratai ir tautininkai.

Premjeras po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi pareiškė neatmetantis galimybės dar derėtis su „NDX Energija“ ir koreguoti susitarimus, tačiau tik tada, jei prezidentas nevetuos Atominės elektrinės įstatymo pataisų. Anot Gedimino Kirkilo, derybos nebus pradėtos nuo pradžių, o tik tobulinamas esami susitarimai. Galimos „korekcijos“ „Jei bus įstatymas pasirašytas, tai kai kurias korekcijas reikės daryti.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė vieną iš opozicijos lyderių, Tėvynės Sąjungos pirmininką Andrių Kubilių. Valstybės vadovas išklausė A. Kubiliaus kritines pastabas ir pasiūlymus Seimo priimtam Atominės elektrinės įstatymui. „Leo LT“ sutartis tarp Vyriausybės ir „NDX energijos“ reikėtų persiderėti per savaitę, kai baigiasi terminas prezidentui apsispręsti, ar vetuoti „Leo LT“ kurti leidžiantį įstatymą.

Pastarosios savaitės politika šį kartą priminė parduotų futbolo rungtynių epizodus. Valstybei svarbią atkarpą „valstybininkai“ rezultatu 0:2 prapylė „Maximai“. Prapylė ne bet kaip, o abu įvarčius patys mušdami į savus vartus. Vaizdas aikštėje atrodytų taip: kirkilų Gediminas, kaip žaidimo organizatorius, aikštės viduryje kamuolį kažkodėl spiria ne į priekį, o perduoda atgal navickų Vytukui. Prie jo staigiai šoka net du varžovai: marcinkevičių Žilvinas ir nedzinskų Darius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Algimantą Matulevičių mėginta atleisti iš pareigų ypatingos skubos tvarka. Tačiau A. Matulevičius kol kas lieka vadovauti NSGK.Kaip praneša Alfa.lt, trečiadienį už A. Matulevičiaus atleidimą balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 37, 9 susilaikė. Taikyti ypatingos skubos tvarką svarstant šį klausimą pasiūlė Seimo pirmininkas, Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderis Viktoras Muntianas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Algimantą Matulevičių mėginta atleisti iš pareigų ypatingos skubos tvarka. Tačiau A. Matulevičiaus kol kas lieka vadovauti NSGK.Trečiadienį už A. Matulevičiaus atleidimą balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 37, 9 susilaikė. Balsavime nedalyvavo nė vienas "darbietis".Prieš balsavimą  A. Matulevičius pareiškė, jei Seimas išreikštų valią palikti jį NSGK vadovo poste, jis tokiai valiai paklustų.

Partijų žaidimai „liūtuko“ šešėlyje pastaruoju metu neteikia didelio džiaugsmo Lietuvos rinkėjams. Deja, valdančioji koalicija nesugeba įtikinti visuomenės, kad privataus investuotojo įtraukimas į šį projektą yra skaidrus ir pagrįstas, todėl dabar, net jei projektas būtų tobulas (jeigu būtų - kol kas mes to nežinome), jis neišvengiamai didins properšą tarp valdžios ir žmonių.

Seimas šluoja pasiūlymus dėl „LEO LT“, skelbia „Verslo žinios“. Seimas po pateikimo nepritarė pluoštui įstatymų ir nutarimų projektų dėl nacionalinio investuotojo „LEO LT“. Pagrindinio, Vyriausybės teikiamo projekto, pagal kurį būtų sukurtas investuotojas, svarstymas atidėtas.

Antradienį Seimas atmetė įstatymo projektą, siūliusį nacionalinį investuotoją „Leo LT“ kurti ne su „NDX Energija“, o su atvirame konkurse išrinktu investuotoju, pateiktą konservatoriaus Kęstučio Čilinsko, rašo Alfa.ltValdantiesiems ir dalies Darbo partijos atstovų iniciatyva įstatymo projektas buvo ne grąžintas tobulinti, o atmestas galutinai – vadinasi, tokio turinio įstatymo projektas galės būti siūlomas ne anksčiau nei po kelių mėnesių.

Antradienį Seimas atmetė įstatymo projektą, siūliusį nacionalinį investuotoją „Leo LT“ kurti ne su „NDX Energija“, o su atvirame konkurse išrinktu investuotoju, pateiktą konservatoriaus Kęstučio Čilinsko, rašo Alfa.ltValdantiesiems ir dalies Darbo partijos atstovų iniciatyva įstatymo projektas buvo ne grąžintas tobulinti, o atmestas galutinai – vadinasi, tokio turinio įstatymo projektas galės būti siūlomas ne anksčiau nei po kelių mėnesių.

Parlamentarai neprognozuoja, ar iki pratęstosios Seimo sesijos pabaigos pavyks priimti Atominės elektrinės įstatymo pataisas. Vieningos nuomonės dėl „Leo LT“ projekto neturi ir valdančioji koalicija. Požiūrių skirtumai gali ją susprogdinti iš vidaus, rašo „Lietuvos žinios“. Greičiausiai rytoj Seimas plenariniame posėdyje imsis svarstyti prieštaringai vertinamas Atominės elektrinės įstatymo pataisas, specialiai dėl kurių iki vasario 1-osios buvo pratęsta rudens sesija.

Gerbiami politikai ir politologai, saugumiečiai ir prokurorai, patariu jums nesipykti su logika ir valdyti savo isteriką. Atvykau iš Rusijos savo noru, prieš tai pranešęs atvykimo datą, valandą ir skrydžio reisą. Kaip buvau sutiktas, matė visa Lietuva. Tačiau po atvykimo niekas manęs neklausė apie milijonus, apie kuriuos buvo rėkte rėkiama ir meluojama žmonėms.

Pilietinės demokratijos partija nutarė, jog Seimo Nacionalinio ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko posto nekeis į jokias siūlomas kompensacijas. Tokį sprendimą pilietininkai priėmė antradienį vakare susirinkę į išplėstinį frakcijos posėdį, kuriame dalyvavo ir formaliai frakcijai nepriklausantis partijos lyderis bei Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Šį sprendimą dar turės patvirtinti partijos prezidiumas.

Pilietininkai siekia išlaikyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko postą arba gauti solidžias kompensacijas už jį, tuo tarpu socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė mėginimus išlaikyti soclibams pažadėtą komitetą vadina nerealiais. Pilietininkų Seime lyderis Algirdas Ivanauskas, antradienį susitikęs su socialdemokratų frakcijos vadove, derėjosi dėl pozicijų parlamente, tačiau galutinio sutarimo nepasiekta.

Pirmadienį Tėvynės Sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius pažėrė kritikos atsinaujinusiai valdančiųjų koalicijai. Anot politiko, Algimanto Matulevičiaus vertimą iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovo posto nulėmė principinga pastarojo laikysena per „Dujotekanos“ skandalą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) veikiausiai atiteks į valdančiąją koaliciją įsilieti žadantiems socialliberalams, o komiteto pirmininko posto netenkantys pilietininkai nori kompensacijų.

Seimas atsisakė įpareigoti Vyriausybę atnaujinti derybas su VP grupės kontroliuojama bendrove "NDX energija" ir pasiekti, kad formuojant nacionalinio investuotojo bendrovę, privati bendrovė prisiimtų didesnius įsipareigojimus.Seimas penktadienį po pateikimo nepritarė atitinkamam konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus parengtam Seimo nutarimo projektui: už balsavo 38 Seimo nariai, prieš - 15, o susilaikė 29 parlamentarai.