amunicija

Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio vizitas Vilniuje vyko virš jo šalies telkiantis juodiems debesims. Vakarų žiniasklaidą skelbia įspėjimus apie galimą lūžį mūšio lauke Ukrainos nenaudai. Kur dingo Vakarų pagalba? ,,Dienos komentare“ klausiame politologo Lino Kojalos. Ukrainos prezidento Zelenskio fone užsienio žiniasklaida skelbia apie tai, jog Ukrainoje situacija sudėtinga, Ukrainai trūksta ginklų ir vakarai jų nebetiekia tiek, kiek reikia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino Vakarus pristatyti daugiau oro gynybos sistemų po to, kai per naujausius Rusijos smūgius žuvo penki žmonės. Pasak Ukrainos pareigūnų, per naktines Maskvos atakas Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje žuvo trys žmonės, vienas žmogus žuvo per apšaudymą Charkivo srityje ir dar vienas – Chersono srityje. „Rusija ir toliau smogia civiliams gyventojams“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įrašė sakė V. Zelenskis.

Vokietijos ginkluotės gamintoja „Rheinmetall“ planuoja statyti naują artilerijos amunicijos gamyklą Ukrainoje, informuoja naujienų agentūra dpa. Vokietijos bendrovė sekmadienį paskelbė, kad 60-osios Miuncheno saugumo konferencijos metu buvo pasirašyta ketinimų deklaracija su Ukrainos įmone partnere.

NATO pasirašė 1,1 mlrd. eurų vertės kontraktą, kuris numato 155 mm artilerijos sviedinių tiekimą aljanso valstybėms, antradienį paskelbė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Dalis amunicijos bus skirta Ukrainai, pažymima pranešime. „Karas Ukrainoje tapo amunicijos karu“, – norvegų „Nettavisen“ cituojamas J. Stoltenbergas, kalbėjęs iškart po sutarties pasirašymo ceremonijos.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė Ukrainai skiriančios 200 mln. dolerių (181,4 mln. eurų) vertės naują karinės pagalbos paketą, į kurį įeina amunicija, oro gynyba ir išminavimo operacijų įranga. Naujas finansavimas suteikiamas po to, kai birželį Pentagonas atskleidė, kad per pastaruosius dvejus metus Ukrainai tiektų ginklų kainą pervertino 6,2 mlrd. dolerių (5,67 mlrd. eurų), todėl susidarė perteklius ir jis bus panaudotas būsimiems saugumo paketams.

Indija ketvirtadienį pritarė dvidešimt šešių „Rafale“ naikintuvų ir trijų „Scorpene“ klasės povandeninių laivų pirkimui iš Prancūzijos karinių oro pajėgų. Šis sprendimas priimtas likus dienai iki Indijos ministro pirmininko Narendros Modi dalyvavimo Bastilijos paėmimo dienos kariniame parade Paryžiuje.

Valstybės valdomos mažo kalibro amunicijos gamintojos Giraitės ginkluotės gamyklos pelnas pernai didėjo 2,3 karto – iki 2,3 mln. eurų (2021 metais – 1 mln. eurų). Bendrovė teigia, kad pelną didino karas Ukrainoje. 2022 metų vasarį prasidėjus karui Giraitės gamykla gavo užsakymų pusmečiui į priekį, o gerus finansinius rodiklius pasiekti padėjo geras planavimas, nurodoma Registrų centrui pateiktose ataskaitose.

Lietuvos kariuomenei už maždaug 216 mln. eurų perkamas 371 sunkvežimis, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Gynybos resursų agentūra pasirašė sutartį su bendrove „Veho Lietuva“ dėl 230 specialiosios paskirties AROCS sunkvežimių su komplektuojamomis dalimis ir 141 sunkvežimio ZETROS su kranais pirkimo. Sunkvežimiai bus pristatyti nuo 2023 iki 2030 metų.

Per ateinantį dešimtmetį Krašto apsaugos ministerija karinėms atsargoms įsigyti planuoja skirti daugiau kaip 3,1 mlrd. eurų. Kaip ketvirtadienį pranešė ministerija, didžiausia dalis, apie 90 proc. kaupiamų karinių atsargų, sudarys amunicija, o likusi dalis – įvairios inžinerinės priemonės ir sprogstamosios medžiagos. Reikiama įvairaus kalibro amunicija kasmet sudarytų ne mažiau kaip po 12 proc. viso gynybos biudžeto –  penktadaliu daugiau nei buvo planuota iki šiol.

Baltieji rūmai trečiadienį paskelbė apie naują artilerijos amunicijos paketą Ukrainai, šiai provakarietiškai šaliai ruošiantis numatomam kontrpuolimui prieš Rusijos invaziją. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre sakė, kad į paketą bus įtraukta didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS šaudmenų ir artilerijos sviedinių. Išsamesnę informaciją Pentagonas turėtų pateikti vėliau.

Ukrainos gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad paprašė savo kolegos iš Ispanijos tiekti oro gynybos priemones, įskaitant naikintuvus F-16, ir daugiau amunicijos, kad būtų galima užkirsti kelią Rusijos invazijai. Nors Vakarų sąjungininkai remia Kyjivą teikdami karinius mokymus ir siųsdami ginklus, tačiau Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad reikia daugiau pagalbos, norint užbaigti daugiausiai gyvybių nusinešusį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Valstybės valdomos mažo kalibro amunicijos gamintojos Giraitės ginkluotės gamykloje už 2,2 mln. eurų įdiegus naują įrangą, iki 35 proc. padidės jos gamybos apimtys, pranešė Finansų ministerija. Penktadienį gamykloje pradėję veikti kapsuliavimo ir šovinių užtaisymo įrenginiai leis išvengti „butelio kakliuko“ šovinio surinkimo operacijose, teigia gamyklos vadovas Aleksandras Nikonovas. „Šiandieninis pirmojo gamybos plėtros etapo užbaigimas – bendrovės kelerių metų kryptingo darbo rezultatas.

Europos Sąjungos ministrai pirmadienį sieks pasirašyti 2 mlrd. eurų vertės planą, pagal kurį bus sukauptos atsargos ir bendrai nupirkta Ukrainai labai reikalingų artilerijos sviedinių. Kyjivas skundžiasi, kad jo pajėgos turi taupyti savo amuniciją, ilgiau kaip metus trunkančiai Rusijos invazijai virtus žiauriu ir sekinančiu karu.

Lietuva perduos Ukrainai 155 mm artilerijos amunicijos, visureigių ir maisto davinių, ketvirtadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Naujas Lietuvos karinės paramos paketas Ukrainai apima 155 mm amuniciją, visureigius ir maisto davinius“, – tviteryje parašė A. Anušauskas. Jis pridūrė, kad iš viso karinė Lietuvos parama Ukrainai netrukus pasieks beveik 450 mln. eurų.

Ginkluotės importas į Europą 2022 metais beveik padvigubėjo, o jį augino didžiulės siuntos į Ukrainą, tapusia trečia pagal dydį ginklų eksporto vieta pasaulyje, pirmadienį pranešė Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) tyrėjai. Parengtoje ataskaitoje teigiama, kad, palyginti su 2021 metais, importas padidėjo 93 proc., o jį spartino ir didėjančios Europos valstybių, įskaitant Lenkiją ir Norvegiją, karinės išlaidos. Be to, prognozuojama, kad importo tempai dar labiau greitės.

Lietuva ragina Europos Sąjungą (ES) pagreitinti pastangas bendromis jėgomis nupirkti papildomos artilerijos amunicijos Ukrainai, metus besigrumiančiai su Rusijos invazija. Kaip trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), šį klausimą neformaliame gynybos ministrų susitikime aptarė ministras Arvydas Anušauskas su Bendrijos kolegomis. „Turime prisidėti prie tarptautinės koalicijos pastangų ir skubiai suteikti Ukrainai reikiamą amuniciją.

Rusijos karinės bendrovės „Wagner“, vadovaujančios pačiam ilgiausiam Maskvos invazijos į Ukrainoje mūšiui, vadovas Jevgenijus Prigožinas sekmadienį pareiškė, kad jo pajėgoms tebetrūksta amunicijos, ir prakalbo apie galimą išdavystę.  Kremliaus šalininkas J. Prigožinas, kurio įkurtos pajėgos jau kelis mėnesius kaunasi norėdamos užimti mūšių nuniokotą Bachmutą, šiuo metu yra įsivėlęs į ginčą dėl valdžios su Rusijos gynybos ministerija ir kaltina ją stabdant ginkluotės tiekimą.

Europos Sąjunga, atsižvelgiant į pasiūlymą, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP, planuoja skirti papildomą milijardą eurų Ukrainos amunicijai.  Vakarai, remiantys Ukrainą, šiuo metu stengiasi padidinti 155 milimetrų kalibro sviedinių tiekimą, įspėdama, kad Kyjivui labai trūksta ginklų, prasidėjus intensyviam Maskvos pajėgų puolimui. Pasak ES pareigūnų, Ukrainos pajėgos per dieną sunaudoja iki 7 000 sviedinių, o Rusijos kariai – apie 50 000 sviedinių.

Rusijos kariuomenė galimai patiria nesklandumų tiekiant amuniciją į frontą dėl pasenusios ir nebetinkamos naudoti ginkluotės. Praėjusią savaitę „Wagner“ smogikai skundėsi, kad jiems Gynybos ministerija neatsiunčia amunicijos, o dabar rusų kariai paviešino nuotraukas su surūdijusia amunicija, kurią jie jau gavo į frontą. J. Prigožinas jau savaitę „kariauja“ su Rusijos gynybos ministerija, teigdamas, kad amunicijos yra „pilni sandėliai“, o jo prašymai suteikti ginkluotės yra ignoruojami.

Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas trečiadienį paragino rusus paspausti Rusijos reguliariąją kariuomenę dalytis amunicija su jo kovotojais Ukrainoje. Jis susilaikė nuo raginimo rusams protestuoti, tačiau paprašė visų – nuo „vairuotojo iki skrydžio palydovo“ – jam padėti. Antradienį jis jau sulaukė žiniasklaidos dėmesio, kai pareiškė, kad Rusijos aukščiausioji vadovybė iš esmės įvykdė išdavystę.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace'as sako, kad Vakarų valstybės nebuvo „pakankamai gerai pasiruošusios“ kariniu atžvilgiu, kai Rusija pradėjo puolimą Ukrainoje. Pasak JK atstovo, Vakarų valstybių karinis pasirengimas, turimos atsargos buvo „prastokos“ visame Aljanse, rašo „SkyNews“. Šie B. Wallace'o teiginiai pasirodė iškart po Europos Komisijos primininkės Ursulos von der Leyen pareiškimo, kad Vakarų bloko lyderiai paspartins amunicijos gamybą.

Samaros srities (Rusija) amunicijos gamykloje „Čapajevskij mechaničeskij zavod“ dėl neskelbiamų priežasčių detonavo sprogmuo. Vienas žmogus žuvo, dar trys buvo išvežti į ligoninę, skelbiama vietos žiniasklaidoje. Rusų telegramo naujienų kanale „Ostorožno, novosti“ skelbiama, kad sprogimas nugriaudėjo vakare kapsulių-detonatorių gamybos linijoje. Sprogimo metu žuvo 46-erių fabriko darbuotoja.

Ukrainos rėmėjai iš Vakarų antradienio susitikime daugiausia dėmesio skiria tam, kad nenutrūktų šaudmenų ir ginklų tiekimas į karo draskomą šalį, nors Kyjivas prašo naikintuvų, kad galėtų atremti Rusijos puolimą.  Prezidentas Volodymyras Zelenskis, sulaukęs įsipareigojimų dėl tankų, priešlėktuvinės gynybos ir tiksliųjų raketų, taip pat prašo atsiųsti vakarietiškų kovinių orlaivių.

NATO reikia padidinti amunicijos gamybą, nes ukrainiečių sunaudojamų šaudmenų kiekis gerokai viršija dabartinius gamybinius pajėgumus ir mažina atsargas, pirmadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „Karas Ukrainoje sunaudoja labai daug šaudmenų ir mažina sąjungininkų atsargas“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. „Dabartinis Ukrainos šaudmenų panaudojimo lygis yra daug kartų didesnis nei mūsų dabartinės gamybos apimtys.

Rusija ugnį kai kuriose Ukrainos vietose sumažino net 75 proc., CNN sako JAV ir Ukrainos pareigūnai. Jie kol kas neturi vieningo paaiškinimo, kodėl rusų artilerijos griausmas Ukrainoje sumažėjo. Viena iš galimų priežasčių gali būti senkančios rusų atsargos. Dar viena galima priežastis – dėl sėkmingų ukrainiečių žingsnių fronte rusai galimai persvarsto savo taktiką.

„Leiskite man šįvakar pasakyti Vladimirui Putinui tai, ką bijo pripažinti jo paties generolai ir ministrai, – pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos štabo viršininkas admirolas seras Tony‘is Radakinas. – Rusijai gresia didžiulis artilerijos amunicijos trūkumas.“ Dešimt dienų iki admirolo teiginio aukšto rango Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos pareigūnė Avril Haines išsakė panašią poziciją.

Liuksemburgas parūpins Ukrainai ginklų ir amunicijos, pranešė šalies vicepremjeras Francois Bauschas. „Liuksemburgo vyriausybė, gavusi Gynybos departamento ir Liuksemburgo armijos pasiūlymą, nusprendė Ukrainai perduoti 100 prieštankinių ginklų, 20 000 šovinių, visureigių ir palapinių“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė F. Bauschas.

Šiaurinę Kipro dalį sudrebino galingas sprogimas. Į orą išlėkė Turkijos kariškių amunicijos sandėlis. Visą naktį trukę sprogimai nusiaubė aplink stovinčius turistų pilnus viešbučius ir sužeidė 12-ka žmonių. Skelbiama, kad ugnies kamuoliai buvo matyti net už keliasdešimties kilometrų esančiuose Antalijos ir Alanijos kurortuose.

Karo policija pradėjo tyrimą dėl nustatyto nedidelio kiekio pėstininkų amunicijos trūkumo Radviliškyje įsikūrusiame artilerijos batalione, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pranešime teigiama, kad nedidelis amunicijos trūkumas paaiškėjo atlikus vidinę inventorizaciją. Šiuo metu tiriamos įvairios versijos – nuo galimos vagystės iki netinkamos apskaitos. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių miesto prokuratūra.

Pietų Korėjoje bendrose karinėse pratybose, per kurias naudota kovinė amunicija ir kurios turi pademonstruoti jėgą Šiaurės Korėjai po jos naujausio raketos paleidimo, ketvirtadienį dalyvavo JAV sunkiųjų bombonešių ir radiolokacijos priemonėmis nepastebimų naikintuvų, paskelbė Seulas.

Gegužės 20 d. popiet buvo sunaikinta netoli Klaipėdos uosto vartų (apie 1,5 jūrmylės (apie 3 km.)) jūros dugne aptikta nuo II pasaulinio karo laikų likusi Vokiška inkarinė kontaktinė mina. Minos sunaikinimo laikas buvo derintas su Klaipėdos Valstybinio jūrų uosto kapitono tarnyba. Minėtą miną aptiko ir sunaikino Lietuvos Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komandos narai-išminuotojai.

Keletą pastarųjų metų Lietuva perka naują ginkluotę, tačiau šaudmenų rezervais, išsekusiais per krizę, rūpinasi iš lėto, rašo žiniasklaida. Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas pripažino, kad nėra balanso tarp ginklų ir amunicijos, tačiau disproporcija, jo teigimu, mažėja. „Dabar dar daug ko trūksta. Pastaruosius porą metų balansas pamažu atkuriamas, ir iki 2020-2021 metų ginklų ir amunicijos balansas bus atkurtas", - nurodė J. Olekas.

Mažo kalibro amuniciją gaminanti Giraitės ginkluotės gamykla per tris ketvirčius gavo 7,385 mln. litų pajamų – 2,8 karto mažiau nei pernai sausį–rugsėjį, kai jos buvo 20,955 mln. litų. Bendrovės grynasis pelnas šiemet smuko 37,5 proc., iki 1,63 mln. litų. Tai nurodoma gamyklos trijų ketvirčių ataskaitoje. Įmonės pardavimo savikaina per metus sumažėjo 3,8 karto, iki 4,2 mln. litų, veiklos sąnaudos – 33,2 proc., iki 1,5 mln. litų.

Čekijos vyriausybė patvirtino, kad kurdų pajėgoms Irake siunčiama amunicija, pareiškė trečiadienį vyriausybės atstovas; tuo siekiama padėti kurdamas kovoti su „Islamo valstybės“ maištininkais, užėmusiais didelius plotus Irako šiaurėje. Nenurodant informacijos šaltinių, pranešama, kad Čekija sutarė siųsti kurdams kalašnikovo desanto ginklus ir kulkosvaidžius, rankines granatas, šaudmenis raketiniams granatsvaidžiams.

Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybės narės su Ukraina turėtų dalytis žvalgybine informacija ir padėti jai karine technika bei amunicija, siūlo Lietuvos parlamentarai.

NATO ir Rusija sutarė bendradarbiauti naikinant seną rusišką amuniciją Karaliaučiaus krašte. Lietuva svarsto galimybę skirti savo įnašą į tam skirtą piniginį fondą. Gruodžio pradžioje po NATO ir Rusijos tarybos susitikimo NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) paskelbė, kad NATO ir Rusija inicijuoja naują projektą, skirtą senos amunicijos Rusijoje naikinimui paremti.

Rusijos generolas pareiškė, kad sukilėliai Sirijoje turi lėktuvus numušančios amunicijos, įskaitant JAV pagamintas trumpojo nuotolio raketas „Stinger“, praneša BBC. Naujienų agentūra „Interfax“ citavo generolą Nikolajų Makarovą, kuris teigė, kad turėtų būti „išaiškinta“, iš kur atsirado šios zenitinės raketos. Rusija yra didžiausia ginklų tiekėja Sirijos vyriausybei.

Ne paslaptis, kad galingiausia valstybė krašto gynybai skiria daugiausiai lėšų visame pasaulyje. 2011 metais JAV karinės išlaidos siekė 711 mlrd. JAV dolerių. Ši suma sudaro 20 proc. viso JAV federalinio biudžeto. Kitaip tariant per metus krašto apsauga kiekvienam amerikiečiui kainavo po 2243 JAV dolerius. Lyginant viso pasaulio karines išlaidas tampa aišku, kad JAV šioje srityje yra nepralenkiama. 2010 metais JAV krašto apsaugos biudžetas sudarė 42,8 proc. viso pasaulio karinių išlaidų.

Nuo birželio Venesueloje įsigaliojo griežtas draudimas dėl laisvos prekybos ginklais ir kita amunicija. Kaip praneša tinklalapis lenta.ru, tai priemonė, kuria šalies valdžia pasišovė kovoti su augančiu nusikalstamumu. Venesuelos teisingumo ministerija informuoja, kad teisė nešioti ginklus paliekama tik policijos pareigūnams ir kariškiams.  Šio įstatymo kritikai teigia, kad tai dar labiau paskatins prekyba ginklais juodojoje rinkoje, kuri ir taip klesti.

Ar jums teko kada nors girdėti, kad koks nors karas, sukilimas ar konfliktas pasibaigtų ar prigestų dėl šaudmenų stygiaus vienoje iš kariaujančių stovyklų? Nieko panašaus niekada neįvyko, rašo Slate.fr. Skurdas – magnetas ginklams Karas traukia pinigus, o pinigai traukia ginklus. Tačiau jų galima rasti toli gražu ne tik karo zonose ar turtingose šalyse. Pačiuose neturtingiausiuose pasaulio kraštuose jų taip pat apstu. Pažvelkite į miestus, kuriuose viešpatauja endeminis skurdas.

Graikija svarsto galimybę pasinaudoti JAV siūlymu dėl šimtų tankų dovanojimo. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į užsienio šaltinį, JAV pasirengusi padovanoti graikams šimtus tankų M1A1 Abrams. Šimtai nenaudojamos karinės technikos šiuo metu stovi garažuose Nevados valstijoje. Šie tankai dalyvavo pirmąjame Persijos įlankos kare. Šimtai vienetų karinės technikos graikams buvo siūloma jau anksčiau. JAV kariuomenė ginkluote yra parėmusi ir Lietuvą bei eilę kitų pasaulio šalių.

JAV į Iraką tiekia ginkluotę. Kaip skelbia BBC, JAV kompanijos Irakui perdavė net 140 tankų „Abrams M1A1“. Taip pat buvo apmokyta nemažai specialistų, pristatyta ir šaudmenų bei atsarginių dalių, rašo lenta.ru. JAV į Iraką taip pat tiekia kitą karinę techniką. Dauguma šios technikos yra pėstininkų ginkluotė: modernūs kariniai transporteriai, automobiliai, sanitariniai ir inžineriniai transporteriai ir t.t. Bendra kontrakto suma viršija du milijardus dolerių.

Radviliškio rajono Linkaičių kaime į nerakintą apleistą sandėliuką užsukę vaikai čia aptiko sprogmenų ir kitos amunicijos sandėlį. Sprogmenų sandėlis buvo sukauptas sandėliuke, kuris dar nuo tarybinių laikų stūkso pušynėlyje greta kitų panašios paskirties statinių. Vienus šių statinių savo reikmėms naudoja vietos gyventojai, kiti stovi apgriuvę ir apleisti. Šeštadienį apie 18 val. į vieną apleistų sandėliukų užsukę 11-os – 12-os metų vaikai čia rado šovinių.

Policijos departamento duomenimis, nuo 2006 m. piliečių savigynai įsigyjamų ginklų skaičius kasmet vis augo, 2008-aisiais pasiekė piką, tačiau pernai augimo mastai smarkiai smuko. Šis smukimas tebesitęsia ir šiemet. Lrt.lt pašnekovai tokias tendencijas sieja su tuo, kad esą Lietuva jau apsiginklavo naudotais „makarovais“, policijos atiduotais parduoti. Taip pat neatmetama ir ekonominės padėties šalyje įtaka.

Centrinės Rusijos Riazanės regiono karinių apmokymų centre sprogus amunicijai žuvo vienas žmogus ir dar 40 buvo sužeisti. Skelbiama, kad incidentas įvyko, kai buvo iškrovinėjami du amuniciją atvežę sunkvežimiai „KamAZ“. Rusijos Gynybos ministerija informacijos apie nelaimę kol kas nepatvirtino.

Pas Šiauliuose sulaikytus du vyrus policija surado daug įtartinos „mantos“. Pasak policijos, 22-ejų ir 35-erių vyrai sulaikyti penktadienį apie 12 val. K. Kalinausko gatvėje. Pas šiuos vyrus rastas ir paimtas dujinis pistoletas „Walther P88 Compact“, perdarytas šaudyti koviniais šoviniais, septyni 9 mm savadarbiai šoviniai. Pas sulaikytuosius dar buvo rastas lipnios plėvelės ritinys, plastikinės, paruoštos suveržti sąvaržos, moteriškos puskojinės-pėdkelnės. Įtariamieji uždaryti į areštinę.