aliaksandras lukašenka

Tūkstančiai žmonių yra naudojami kaip ginklai Lukašenkos hibridiniame kare prieš Europą. Nuo liepos išaugus nelegaliai migracijai iš Baltarusijos į Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, tūkstančiai migrantų įstrigo prie ES sienų. Apie tai komentare rašo Latvijos vidaus reikalų ministrė Marija Golubeva. Pateikiame visą komentarą, pasirašytą ministrės vardu.

Keturias valandas – tiek Kremliuje derėjosi Putinas ir Lukašenka. Jiedu sukirto rankomis dėl dar didesnės Rusijos ir Baltarusijos integracijos – nutarė kurti bendrą finansų ir energijos rinką, net kalba apie vienodą valiutą. Savo ruožtu penktadienį oficialiai startuojant „Zapad“ karinėms pratyboms, dar viena žinia iš Kremliaus – baigtas statyti „Nord Stream 2“ dujotiekis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakari turi tiesiogiai su Baltarusija spręsti migrantų krizės klausimus.   „Eikite kalbėtis su Baltarusijos valdžia, ko jūs su mumis kalbatės? Rusija čia niekuo dėta“, – sakė V. Putinas per spaudos konferenciją po Maskvoje įvykusio susitikimo su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka parlamentui pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūloma įšaldyti su Europos Sąjunga pasiektą susitarimą dėl leidimo gyventi neturinčių asmenų readmisijos, trečiadienį pranešė prezidentūrai artimas platformos „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“. „Dokumentas parengtas kaip atsakas į nedraugiškus ES ir jos valstybių narių veiksmus Baltarusijos atžvilgiu“, – sakoma pranešime.

Baltarusijoje už „ekstremistinės medžiagos“ platinimą pusmečiui užblokuotas regioninis naujienų portalas media-polesye.by, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra. „Tam tikrose minėto šaltinio paskelbtose publikacijose buvo nuotraukų ir vaizdo įrašų iš tinklapių, kurių informacinę produkciją teismas anksčiau pripažino ekstremistine medžiaga, taip pat nuorodų į tokius tinklapius“, – nurodoma prokuratūros pareiškime.

Baltarusijos teismui skyrus 11 metų įkalinimo bausmę opozicijos atstovei Maryjai Kalesnikavai, režimas atsikratė vieno pavojingiausių savo oponentų, sako jos sesė Tatsiana Chomič. „Tai rodo, kad valdžia bijo Maryjos“, – pirmadienio vakarą interviu BNS telefonu sakė T. Chomič.

Dešimtys kovos lėktuvų, sraigtasparniai ir modernios priešlėktuvinės gynybos sistemos – tokią ginkluotę iš Rusijos netrukus žada gauti neteisėtas Baltarusjios prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Dovanėlės iš Kremliaus jis sulaukė prieš pat vizitą į Maskvą, kurio metu planuojama pasirašyti pluoštą svarbių integracijos dokumentų, kurie Baltarusiją dar labiau stumia į Kremliaus kontrolę.

Dabar visų žvilgsniai nukreipti į Afganistaną, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį ir į kitą krizę ES pakraštyje. Kai gegužės mėnesį Baltarusijos valdžia nukreipė „Ryanair“ skrydį FR4978 ir sulaikė Baltarusijos opozicijos žurnalistą Romaną Protasevičių ir jo merginą Sofiją Sapegą, Lietuvos vyriausybė išreiškė nepasitenkinimą. Tačiau Minskas, užuot atgailavęs, toliau baudė savo kaimynę, leisdamas tūkstančiams migrantų kirsti Lietuvos sieną.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka trečiadienį pareiškė, kad jo šalis greitai sulauks iš Rusijos daug ginkluotės, įskaitant dešimtis kovos lėktuvų, sraigtasparnių ir modernių oro erdvės gynybos sistemų. A. Lukašenka apie numatytą ginkluotės įsigijimą paskelbė Rusijai ir Baltarusijai rengiantis bendroms karinėms pratyboms „Zapad 2021“. Rugsėjo 10–16 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 200 tūkst. karių.

Lenkijos valdžia ketina Baltarusijos pasienyje statyti sieną, pirmadienį sakė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. Vyriausybė pirmadienį taip pat pasiūlė humanitarinę pagalbą daugiau kaip dvi savaites prie sienos įstrigusiai migrantų grupei. „Prie sienos su Baltarusija bus pastatytas naujas, solidesnis, 2,5 m aukščio barjeras“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė gynybos ministras.

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) komanda, tirianti incidentą su „Ryanair“ orlaiviu, kuris buvo priverstinai nukreiptas į Minską, kai gegužę iš Atėnų skrido į Vilnių, pradėjo darbą Baltarusijoje, pirmadienį pranešė šios šalies Transporto ir ryšių ministerija. „Šiandien įvyko darbinis susitikimas su ICAO faktų nustatymo misijos, kuri tiria „Ryanair“ „Boeing 737“ nusileidimą Minsko nacionaliniame oro uoste, nariais.

Po pirminio migrantų antplūdžio sukelto šoko, Lietuva ėmėsi priemonių, kaip atremti Minsko režimo sukeltą hibridinę ataką. Politikų teigimu, Lietuvos veiksmai privertė Europos Sąjungą permąstyti turimus instrumentus atremti nelegalios migracijos krizę, tačiau perspėja, kad ateityje iššūkių gali tik daugėti, o prie to prisidėti gali ir neramumai Afganistane.

Rusijoje tęsiasi represijos prieš nepriklausomą žiniasklaidą. Šį kartą kliuvo garsiai Britų visuomeninio transliuotojo BBC žurnalistei, kuri savo klausimais neseniai užrūstino ir Aliaksandrą Lukašenka. Žinomai žurnalistei liepta krautis daiktus ir palikti šalį.

Lietuva bando suvaldyti su dar neregėtą migracijos bangą, kuri kilo antroje birželio pusėje, kai Europos Sąjunga paskelbė naujas griežtas sankcijas Baltarusijai. Valstybės vadovai tvirtina, kad daugybė neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių Irako ir kitų šalių piliečių tapo įrankiu politiniam spaudimui, kurį Baltarusijos režimas vykdo prieš Lietuvą.

Baltarusija trečiadienį atšaukė savo ankstesnį sutikimą, kad JAV ambasadore šalyje taptų Julie Fisher, taip pat nurodė sumažinti Amerikos ambasados Minske personalą iki penkių darbuotojų. „Mūsų šalys per pastaruosius metus nuėjo ilgą kelį, kad diplomatinių santykių lygis taptų daugmaž priimtinas.

Nepaisydama Vakarų šalių taikomų skrydžių apribojimų, Baltarusija perorientavo keleivių srautą ir sugebėjo užtikrinti jo augimą 2021 metų pirmąjį pusmetį, pareiškė šalies ekonomikos ministras Aliaksandras Červiakovas, kalbėjęs pirmadienį surengtame prezidento Aliaksandro Lukašenkos susitikime su visuomene. „Nepaisant skrydžių apribojimų, kuriuos taiko atskiros šalys, keleivių srautas iki pirmojo pusmečio pabaigos buvo visiškai atkurtas ir buvo užtikrintas jo augimas.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad gali „labai greitai“ palikti savo postą. „Greitai, labai greitai“, – pareiškė A. Lukašenka, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie pasitraukimo iš posto terminus ir galimą savo įpėdinį. Taip pat jis sakė, kad „nereikia spėlioti“ konkrečių terminų.

Neteisėti migrantai ir toliau bando kirsti Lietuvos pasienio ruožą. Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerijai (VRM) leidus pasieniečiams apgręžti neteisėtus migrantus atgal į Baltarusiją, jų į šalį patenka vis mažiau. Pranešama, kad savaitgalį nė vienas migrantas nekirto Lietuvos pasienio. Anot užsienio reiklaų ministro Gabrielio Landsbergio, Baltarusijos režimas trukdo migrantams grįžti į Iraką.

Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai tęsiant hibridinio karo metodus bei skleidžiant dezinformaciją apie neva mirusį irakietį, Užsienio reikalų ministras kreipėsi į šios tautybės asmenis ir ragina neapsigauti dėl dalijamų pažadų. Socialinėje paskyroje G. Landsbergis sakė, kad didelę grėsmę kelia A. Lukašenkos veiksmai.  „Baltarusijos režimo informacijos šaltiniai pradėjo leist žinią apie neva nužudytą migrantą iš Irako.

Europos Sąjungos diplomatijos tarnyba iškvietė Baltarusijos atstovą Briuselyje, kad pareikalautų užbaigti migrantų antplūdžio į Lietuvą „pavertimą instrumentu“, ketvirtadienį nurodė tarnybos atstovė. Briuselis laikosi pozicijos, kad Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka tyčia skatina neteisėtų migrantų srautą į Lietuvą, keršydamas už sankcijas jo režimui.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog esama signalų, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas potencialių neteisėtų migrantų ieško ne tik Irake, bet ir kitose valstybėse. „Turime indikacijų, bet jos tokios besikeičiančios. Praėjusią savaitę buvo kalba apie Lukašenkos diskusiją su Maroku, dabar girdėjome apie Pakistaną“, – ketvirtadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Baltarusijos vyriausybė stiprėjančių Vakarų ekonominių sankcijų sąlygomis patvirtino anksčiau skelbtą šalies ūkio raidos 2021 metais prognozę – augimas 1,8 procento. Prognozuojama, jog kitąmet ekonomika augs 2,9 proc., o per artimiausius penkerius metus (2025-aisiais, palyginti su 2020 metais) ūgtels 21,5 procento. Nacionalinės statistikos tarnybos „Belstat“ duomenimis, pirmąjį pusmetį sukurtas 3,3 proc.

Baltarusių olimpietė Kryscina Cimanouskaja turėtų netrukus nusileisti Vienoje, o iš ten keliaus į Lenkiją, kuri išdavė jai humanitarinę vizą, trečiadienį pranešė austrų vyriausybė. „Remiantis mūsų informacija, ji šįvakar planuoja vykti į Varšuvą“, – naujienų agentūrą AFP informavo Austrijos vyriausybės atstovas. K. Cimanouskaja anksčiau trečiadienį paliko Japoniją į Austrijos sostinę skrendančiu lėktuvu, nors buvo manyta, kad ji vyks į Varšuvą.

Ukrainos policija antradienį pranešė, kad viename Kijevo parke buvo rastas išvakarėse dingusio baltarusių aktyvisto lavonas. Pirmadienį baltarusių aktyvisto Vitalio Šyšovo, vadovaujančio nevyriausybinei organizacijai, padedančiai jo tėvynainiams pabėgti nuo represijų Baltarusijoje, organizacija platformoje „Telegram“ pranešė, kad jis dingo Kijeve.

Europos Sąjunga penktadienį pasmerkė Minską už migrantų naudojimą politiniais tikslais, palyginusi šiuos veiksmus su prekyba žmonėmis, ir pareiškė esanti pasirengusi įvesti sankcijų prie to prisidedantiems asmenims. „Migrantų ir pabėgėlių naudojimas yra visiškai nepriimtinas, – pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.  – Žmonių, kuriems reikia pagalbos, panaudojimas politiniais tikslais pažeidžia pagrindines Europos vertybes ir principus.

Seimo narys, Regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis antradienį nuvyko į Rūdninkų poligoną išreikšti palaikymą vietos gyventojams, kurie priešinasi planams greta jų apgyvendinti nelegalius migrantus. Politikas tikino, kad susidariusi situacija yra valdančiųjų konservatorių atsakomybė ir ragino užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį susitikti su Aliaksandru Lukašenka.

Baltarusijos žurnalistų asociacija (BAŽ), atsidūrusi Minsko autoritarinio režimo kampanijos prieš nepriklausomą  žiniasklaidą taikiklyje, antradienį pranešė, kad buvo įšaldytos jos banko sąskaitos.

Nelegaliems migrantams toliau plūstant į Lietuvą, Seimas priėmė sprendimus, susijusius su prieglobsčio prašytojų judėjimu ir teisėmis Lietuvoje. Šiais pakeitimais iki 10 dienų sutrumpintos migracijos procedūros, tačiau po šešių mėnesių migrantų judėjimas nebus ribojamas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikino, kad tarnybos indikuoja, kad migrantų srautai gali dar labiau išaugti. Seimas antradienį rinkosi į neeilinę sesiją dėl neteisėtų migrantų krizės.

Norvegija nusprendė pasekti Europos Sąjungos pavyzdžiu ir paskelbti varžomąsias priemones Baltarusijos pareigūnams bei svarbiems ekonomikos sektoriams, sakoma norvegų Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

Lietuva atsisakė patenkinti Baltarusijos prašymą išduoti Lietuvoje gyvenančią opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają, BNS pirmadienį pranešė prokuratūra. Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė patvirtino, kad toks prašymas buvo gautas, o jį vykdyti atsisakyta Lietuvos ir Baltarusijos sutartyje dėl teisinės pagalbos nurodytais pagrindais, kurių smulkiau nedetalizavo.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad jo šalis, patirianti Vakarų valstybių sankcijas už susidorojimą su prodemokratine opozicija ir žmogaus teisių pažeidimų, neturi nei lėšų, nei pajėgumų, kad sustabdytų jos teritoriją kertančius neteisėtus migrantus, pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA. Šis pareiškimas nuskambėjo Lietuvai dėl migrantų iš Baltarusijos antplūdžio paskelbus valstybės masto ekstremalią situaciją.

Baltarusija artimiausiomis savaitėmis pradės taikyti atsakomąsias priemones į sankcijas jos atžvilgiu, sakoma penktadienį baltarusių Užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pareiškime.  „Artimiausiomis savaitėmis palaipsniui pradės veikti atsakomosios priemonės, apie kurias ne kartą skelbėme. Europos politikams seniai laikas suprasti: spaudimas ir sankcijos – tai ne ta kalba, kuria reiktų kalbėti su Baltarusija“, – sakoma pareiškime, paskelbtame ministerijos interneto svetainėje.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad dalyje šalies, ypač vakarinėje Gardino srityje, gali būti įvesta karo padėtis, „siekiant išvengti ekonomikos nuosmukio“ dėl Vakarų šalių griežtinamų sankcijų. „Jokio sulėtėjimo nė vienoje įmonėje neturi būti... Jeigu reikės – [gali būti įvesta] karo padėtis“, – A. Lukašenka pareiškė išklausęs Gardino srities gubernatoriaus Vladzimiro Karaniko ataskaitą apie regiono ekonomikos padėtį.

Baltarusija spaudimo sąlygomis negins Europos nuo nelegalios migracijos, narkotikų ir kontrabandos, antradienį pareiškė autoritarinis šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Šiandien jos (Vakarų šalys) užkaukė. Ach, baltarusiai jų neapsaugo. Į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją plūstelėjo tūkstančių tūkstančiai nelegalių migrantų. Jos reikalauja, kad mes apsaugotume jas nuo kontrabandos, nuo narkotikų“, – sakė A. Lukašenka per renginį Bresto tvirtovėje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas, padėdamas pabėgėliams kirsti sieną su Lietuva, juos apgauna sukeldamas nepagrįstus lūkesčius.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per 80-ąsias Adolfo Hitlerio įsiveržimo į Sovietų Sąjungą metines, kitą dieną po Vakarų koordinuotų sankcijų jo šaliai paskelbimo, apkaltino šiuolaikinę Vokietiją nacizmu. Pirmadienį Europos Sąjunga, JAV, Didžioji Britanija ir Kanada padidino spaudimą A. Lukašenkai, paskelbdamos koordinuotas sankcijas dešimtims fizinių ir juridinių asmenų.

Minskas antradienį pareiškė, kad ankstesnę dieną Vakarų valstybių priimti sprendimai išplėsti sankcijas Baltarusijai prilygsta „ekonomikos karui“. „Iš esmės tai yra ties ekonomikos karo paskelbimo riba. Šventvagiška, kad grupė Vakarų šalių ėmėsi vėliausios sankcijų agresijos būtent atminimo ir sielvarto dieną, kai prieš 80 metų „suvienyta Europa“ su [Adolfo] Hitlerio Vokietija priešakyje užpuolė Sovietų Sąjungą“, – rašoma baltarusių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį sakė, kad koordinuotomis Vakarų sankcijomis buvo pasiųstas stiprus signalas autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui. „Tai aiški žinia režimui, kad mes toliau drauge dirbame prieš žmogaus teisių pažeidimus, prieš savivalę“, – Briuselyje duodama interviu naujienų agentūrai APF sakė S. Cichanouskaja.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį patvirtino sankcijas kalio trąšų, taip pat naftos ir jos produktų eksportui iš Baltarusijos, smogdami dviem svarbiems Minsko režimo pajamų šaltiniams. Šių priemonių imamasi Bendrijai didinant spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui už oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio priverstinį nutupdymą praėjusį mėnesį ir juos skridusio opozicijos tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus bei jo draugės sulaikymą.

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė asmenų ir subjektų, kuriems bus taikomos naujos prieš Minsko režimą nukreiptos sankcijos, sąrašą, į kurį įtraukti septyni pareigūnai, įskaitant gynybos ir susisiekimo ministrus, taip pat autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos sūnų ir marčią. Anksčiau pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai pritarė, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje būtų įvestos papildomos sankcijos 78 asmenims ir aštuoniems juridiniams subjektais.

Įtampa Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose toliau tvyro. Minsko režimas kreipėsi į Lietuvą prašydamas apklausti prezidentą Valdą Adamkų dėl galimo dalyvavimo baltarusių genocide, į Lietuvą pro Baltarusijos sieną pradėjo plūsti nelegalūs migrantai, o iš lėktuvo pagrobtas Ramanas Pratasevičius vis dar nelaisvėje. Ekspertai teigia, kad Minskas naujais savo veiksmais pramuša vieną dugną po kito, o silpna Vakarų reakcija gali iššaukti dar ne vieną provokaciją.

Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą Lietuvos pasieniečiai sulaikė kelias neteisėtų migrantų grupes – iš viso 52 užsieniečius. Pirminiais duomenimis, tai yra Irako, Sirijos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Praėjusią savaitę Baltarusijos parlamente Aliaksandras Lukašenka sakė, kad Minskas iki šiol stabdė „narkotikus ir migrantus“, o po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą to nebedarys.

Briuselyje viešinti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad dėl sankcijų Baltarusijai turės sutarti visos 27 Europos Sąjungos valstybės. Anot premjerės, ekonominės sankcijos būtų puikus sprendimas, nes Baltarusija dalį savo lėšų gauna iš sandorių su Vakarų Europa. „Negali vadovų tarybos prezidentas nei komisijos pirmininkė pasakyti, kokios bus sankcijos, nes tam reikia 27 valstybių narių sutarimo.

Baltarusijos prokuratūra kreipėsi į Lietuvą su prašymu apklausti prezidentą Valdą Adamkų. Ekspertai ir politikai teigia, kad tokie veiksmai rodo Minsko režimo desperaciją, o tokių provokacijų ir atakų ateityje galime sulaukti ir daugiau. Baltarusijos generalinė prokuratūra trečiadienį pateikė prašymą Lietuvos prokurorams apklausti buvusį prezidentą Valdą Adamkų kaip liudininką tiriant bylą dėl „Baltarusijos gyventojų genocido“ per Antrąjį pasaulinį karą.

Baltarusijos valdžia antradienį praktiškai uždarė savo šalį ir suvaržė savo piliečių galimybę išvykti iš Baltarusijos. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Baltarusija tampa kalėjimu, o Lietuvos pagrindinis tikslas – siekti, kad režimo kalinami žmonės kuo greičiau išeitų į laisvę. „Mes matome, kad situacija Baltarusijoje nuolat blogėja, nors jau seniai atrodė, kad blogėti nėra kur. Bet ji yra tikrai labai sudėtinga. Manyčiau, kad Baltarusija, deja, tampa kalėjimu žmonėms.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pagrasino, kad Lietuvą užtvindys nelegalūs migrantai. Panašu, kad jo žodžiai pildosi. Šiuo metu nelegalių migrantų srautas yra dvigubai didesnis nei praėjusiais metais, o už patekimą į Lietuvą migrantai iš Artimųjų Rytų moka dešimtis tūkstančių eurų. Šis klausimas aptartas trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje (NSGK). „Rimtas klausimas, aktualus klausimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad netrukus Europos institucijos priims naujus sprendimus dėl Baltarusijos veiksmų. Šalies vadovas pažymėjo, kad grėsmės suvokimas yra persmelkęs visą ES institucijų hierarchiją, o Aliaksandro Lukašenkos susitikimas su Vladimiru Putinu tik dar kartą įrodė, kad kalbos apie Baltarusijos savarankiškumą yra tik iliuzijos. Prezidentas pirmiausia pasidžiaugė greitu Europos Vadovų Tarybos greita reakcija į incidentą su nutupdytu „Ryanair“ lėktuvu.

Šimtai žmonių šeštadienį susirinko Varšuvoje palaikyti Baltarusijos opozicijos. Akcija surengta po to, kai Minsko režimas privertė nukreipti ir Minske nutupdyti „Ryanair“ keleivinį lėktuvą, kuriuo skrido 26 metų opozicijos žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Akcijoje Varšuvoje dalyvavo ir Lenkijoje gyvenantys R. Pratasevičiaus tėvai.

Baltarusija penktadienį paskelbė du Lietuvos diplomatus nepageidaujamais asmenimis, pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas. Jo žodžius penktadienį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA „Vadovaudamiesi abipusiškumo principu, šiandien buvome priversti imtis veidrodinių priemonių ir paskelbti du Lietuvos diplomatus persona non grata už veiklą, nesuderinamą su diplomatinio pareigūno statusu.