algirdas stončaitis

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį spręs, ar parlamentaras demokratas Algirdas Stončaitis prieš Seimo rinkimus papirkinėjo rinkėjus. VRK gavo pranešimą, kad šių metų gegužę, dalyvaudamas renginiuose Ukmergėje, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ priklausantis A. Stončaitis dalijo gėles ir Seimo nario padėkos raštus. Anot pranešimo, A. Stončaičio vardu renginiuose apdovanojimus ir dovanas teikė rajono meras Darius Varnas, kurį savivaldos rinkimuose kėlė demokratai.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis teigia, kad komisija negalėjo atlikti išvadų dėl technologijų įmonės „Foxpay“ laimėto viešųjų pirkimų konkurso, nes Lietuvos bankas dar nebaigęs savo tyrimo. „Diskusija buvo gana atvira, informacija apsikeitime ir vertininome. Tačiau kažkokių papildomų išvadų padaryti šiuo metu negalėtume, nes esame informuoti, kad Lietuvos bankas nebaigė savo tyrimo.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis sako, kad azartinių lošimų bendrovės neperduoda informacijos Lošimų priežiūros tarnybai dėl pralošiamų didelių sumų bei rizikingų klientų. Anot jo, šiuo metu kalbama, kad buvęs „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis 40 mln. eurų galėjo būtent pralošti. „Šiandien kalbama, kad 40 mln. eurų buvo pralošti.

Teisėsaugos institucijos per pastaruosius dvejus metus po buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pateiktos informacijos jau buvo pradėjusios tyrimų dėl viešųjų pirkimų gynybos sektoriuje, sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.   „Problema vienokia ar kitokia egzistuoja, kadangi, bent jau pagal pateiktą informaciją, keleto metų paskutinių eigoje tyrimai institucijų buvo pradėti.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio siūlymui tirti ne tik Stepukonio ir pradangintų milijonų istoriją, bet ir stadiono Vilniuje statybų aplinkybes pasipriešino valdančiosios Tėvynės sąjungos atstovai. Kodėl taip susijaudino konservatoriai? Aiškinamės su Seimo nariu Algirdu Stončaičiu.

Statutiniai pareigūnai su nerimu laukia pirmojo šių metų atlyginimo: pasikeitus Vidaus tarnybos statutui, nuo šių metų pasikeitė ir darbo apmokėjimo tvarka bei koeficientai, todėl pareigūnai iš esmės nežino, kokį tiksliai atlyginimą gaus už savo darbą.  „Dabar aš turiu pasirašytą koeficientą, kurį reikia dauginti ir bazinio pareiginės algos dydžio. Tame koeficiente turi atsispindėti ir dalis už laipsnį, nes anksčiau už laipsnį būdavo atskirai.

Skandalingajame sostinės turčių Gulbinų kvartale į tvora aptvertą valstybinį mišką bandė prasibrauti Seimo nariai. Nors namų savininkus nuo pašalinių saugo šautuvais ir peiliais ginkluota apsauga, parlamentarai sutikti atvirais vartais. Verslininkai bando įrodyti, kad į valstybinį mišką ir prie ežero gyventojams leidžia patekti 24 valandas per parą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Grupė valdančiųjų Seimo narių išsiuntė klausimus Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Dariui Jauniškiui dėl tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos patikrinimo per kampaniją, taip pat buvusiam Vyriausybės kancleriui, dabartiniam Seimo Antikorupcijos komisijos vadovui Algirdui Stončaičiui išduoto leidimo dirbti su slapta informacija.

Valdantieji baigė formuluoti klausimus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narius ir rėmėjus, Algirdui Stončaičiui suteikiant leidimą dirbti su slapta informacija. Dabar politikai tariasi dėl klausimų pateikimo formos. „Klausimų formulavimo etapas iš esmės yra baigtas.

Politinių apsikumščiavimų diena Seime. Valdantiesiems panorus iš Antikorupocijos komisijos išmesti opozicijos atstovą, opozicija pasiūlė iš kitos komisijos išmesti laisvietę Morganą Danielę. Petras Gražulis, supykęs, kad Seimas jam grasina apkalta dėl balsavimo už Jonauską, pateikė siūlymą tą patį daryti ir su konservatore Sejoniene.

Nepasitikėjimas Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui demokratui Algirdui Stončaičiui pareikštas tik dėl neatsakytų klausimų apie galimus ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis, teigė vienas iš nepasitikėjimo iniciatorių konservatorius Bronislovas Matelis.

Antradienį parlamentarai balsuos dėl dalies Seimo narių pareikšto nepasitikėjimo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku demokratu Algirdu Stončaičiu ir Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininke Laisvės frakcijos nare Morgana Daniele. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skirtingai vertina šiuos atvejus. Tuo metu Saulius Skvernelis sako, kad valdantieji nesilaiko deklaruotų skaidrumo standartų. Seimo pirmininkė mano, kad A. Stončaitis turėtų palikti pareigas.

Antradienį parlamentarai balsuos dėl dalies Seimo narių pareikšto nepasitikėjimo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku demokratu Algirdu Stončaičiu ir Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininke Laisvės frakcijos nare Morgana Daniele. Dėl to planuojama surengti dvi slapto balsavimo procedūras. Kad Seimo pareigūnai būtų atleisti, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmadienį rinksis į neeilinį posėdį, kad priimtų kreipimąsi į Seimo vadovę dėl nepasitikėjimo komisijos pirmininku Algirdu Stončaičiu.

Lietuvoje vyksta neįtikėtini dalykai. Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjas Algimantas Martinkus pakilo į viešą kovą teigdamas, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuras, suklastodamas pirminius duomenis, rinko informaciją apie tuometinį Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadą, dabartinį generalinį komisarą Renatą Požėlą, buvusį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, buvusį Kauno apskrities policijos viršininką Darių Žukauską bei Seimo narius Kęstutį Mažeiką, Artūrą Skardžių...

Seimo Antikorupcijos komisijos akys nukrypo į verslininkus, kurie gauna piniginę naudą iš milijoninių Taivano investicijų Lietuvoje. Parlamentarams kyla klausimų, kodėl pinigus gavusių įmonių akcininkai anksčiau tūkstančiais eurų rėmė valdančiuosius rinkimuose ir ar tai nėra politikų atsidėkojimas.

Seimo Antikorupcijos komisijos nariai trečiadienį Taivano investicijas Lietuvoje aptarė be kvorumo – nepasitikėjimą komisijos vadovu Algirdu Stončaičiu anksčiau pareiškę valdantieji posėdyje nedalyvavo. „Panašu, kad valdantieji nesilankys posėdžiuose, galbūt mums reikia kreiptis į valdančiuosius paraginant nesabotuoti posėdžių ir bendradarbiauti su tarnybomis, nes turbūt STT nenustos rašyti iki kovo mėnesio antikorupcinių vertinimų“, – sakė opozicinės Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė.

Seimo opozicija trečiadienį atsakė valdantiesiems į jų prašymą pakeisti Antikorupcijos komisijos pirmininką Algirdą Stončaitį – jį teigia esant tinkamu eiti pareigas ir kito kandidato neieškos.

Kilus klausimams dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio leidimo dirbti su slapta informacija gavimo aplinkybių, Seimo pirmininkė teigia svarstanti paskubinti kandidatų į žvalgybos kontrolierius paiešką. Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, teikti kandidatų į šias pareigas ji neskubėjo, nes Seimo narių grupė yra kreipusis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl pačios institucijos reikalingumo, žvalgybos kontrolieriams suteiktų įgaliojimų ir pan.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad leidimas dirbti su slapta informacija Algirdui Stončaičiui buvo išduotas laikantis įstatymų, o sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tokį atsakymą antradienį gavo klausimus dėl opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguoto  Antikorupcijos komisijos pirmininko A. Stončaičio leidimo dirbti su slapta informacija leidimo išdavimo aplinkybių uždavusi Seimo Antikorupcijos komisija.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad dėl Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio galimybių toliau eiti šias pareigas bus sprendžiama sulaukus institucijų atsakymų apie jo galimus ryšius su teisėsaugai žinomais asmenimis, tačiau, jos manymu, komisijos pirmininkas bent laikinai turėtų nusišalinti nuo pareigų.

Valdančiųjų Seimo frakcijų seniūnai prašo opozicinių demokratų vadovo, ekspremjero Sauliaus Skvernelio paaiškinimų dėl leidimo dirbti su slapta informacija išdavimo buvusiam jo Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui aplinkybių. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas ir Laisvės frakcijos vadovas Vytautas Mitalas pirmadienį išsiuntė raštišką kreipimąsi į S. Skvernelį.

Seimo frakcijų seniūnai pirmadienį renkasi pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen aptarti situacijos dėl Antikorupcijos komisijos vadovo Algirdo Stončaičio, BNS patvirtino parlamento vadovės atstovė spaudai Ilona Petrovė. Seimo frakcijų seniūnų susitikimas pas V. Čmilytę-Nielsen jos darbotvarkėje numatytas 15.30 valandą.

Seime užstrigo Antikorupcijos komisijos bandymas kreiptis į žvalgybą, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, kaip jos pirmininkas, buvęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis prieš kelerius metus gavo leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Komisijos vicepirmininkas konservatorius Bronislovas Matelis sako negalintis komisijos vardu išsiųsti klausimų Valstybės saugumo departamentui (VSD), nors dėl to sutarta trečiadienį vykusiame posėdyje, nes A. Stončaitis nepasirašo protokolo.

Leidimo dirbti su slapta informacija Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkui Algirdui Stončaičiui išdavimas jam dirbant Vyriausybės kancleriu reiškia, jog visos įstatymais būtinos procedūros buvo atliktos, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. „Aš matau labai paprastai. Įstatymas numato procedūras, kurios atliekamos norint gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

Premjerė Ingrida Šimonytė opozicinių demokratų inicijuojamą interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui sieja su noru nukreipti dėmesį nuo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio. „Vertinu kaip ir visas kitas interpeliacijas – matyt, kad nuo pono A. Stončaičio dėmesį reikia nukreipt, tai kodėl gi neinterpeliuot ministro“, – BNS ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Valdančiosios konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nemato pagrindo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacijai, o ją rengiančius demokratus sako taip bandant pridengti Antikorupcijos komisijos vadovo Algirdo Stončaičio istoriją.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas demokratas Algirdas Stončaitis atmetė valdančiųjų siūlymą nusišalinti nuo pareigų, kol nebus atsakyta į klausimus dėl galimų jo ryšių su teisėsaugai žinomais asmenimis. Tokį siūlymą trečiadienį pateikė visi septyni Seimo Antikorupcijos komisijos nariai iš valdančiųjų frakcijų.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovas Algirdas Stončaitis prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu, pirmadienį skelbia naujienų portalas „15min“. Pasak portalo, 2018-ųjų pradžioje Vyriausybės kanclerio pareigas tuometinio premjero, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovo Sauliaus Skvernelio kabinete pradėjęs eiti A. Stončaitis leidim...

Valdantiesiems užsimanius beveik dukartus pakelti atlyginimus Seimo nariams parlamento kanceliarija surinko duomenis, kiek politikai uždirba kitose šalyse. Palyginus Seimo nario algą su vidutiniu šalies žmonių uždarbiu, paaiškėjo, kad jei būtų įgyvendinti valdančiųjų planai, Lietuvos Seimo nariai gautų didžiausias algas visoje Europos Sąjungoje.

Opozicijos esanti Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ teikia pasiūlymus, kaip palengvinti gyventojams išaugusių kainų naštą. Demokratai siūlo įtvirtinti mechanizmą, kuriuo būtų kompensuoja iki 100 kW žmogui per mėnesį ir įpareigoti darbdavius padengti iš namų dirbančių darbuotojų išlaidas elektrai, šildymui. Tokius siūlymus Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai pateikė spaudos konferencijos „Energetikos kainų krizė: Kaip gelbėti pažeidžiamiausius?“ metu.

Seime – detektyvas dėl Sauliaus Skvernelio partijos pinigų. Vos spėjusi susikurti ir rinkimuose dar nedalyvavusi partija vien šiemet gaus 350 tūkstančių eurų. Tačiau Seimo teisininkai apsižiūrėjo, kad tokios dotacijos galimai prieštarauja Konstitucijai. Nors praėjusią kadenciją, kai valstiečiai, gelbėdami Kirkilo ir Bernatonio partiją, patys įvedė tokią tvarką, Seimo teisininkams tai neužkliuvo.

Šeštadienį Palangos Koncertų salėje vyks ekspremjero Sauliaus Skvernelio su bendražygiais kuriamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamasis suvažiavimas. Anot steigėjų, Demokratų sąjunga bus centro kairės politinė jėga, kuri „jau turi valstybės valdymo patirties ir gali imtis atsakomybės už šalies dabartį ir ateitį“. Per suvažiavimą planuojama išrinkti partijos pirmininką, suformuoti valdymo organus.

Diena, apie kurią žiniasklaida ir kai kurie politikai kalbėjo jau bent kelerius metus, išaušo – Saulius Skvernelis kartu su būriu bendražygių paliko valstiečių gretas Seime ir įkūrė savo frakciją. Tačiau politologai mano, kad šis žingsnis jau gana pavėluotas, o frakcijos pagrindu sukurti sėkmingą partiją jam tikrai nepavyks. Tačiau S. Skvernelio žingsnis neliks nepastebėtas ir atsispindės vėlesniuose valstiečių reitinguose.

Nuobaudos motociklininkams išlieka griežtesnės – už tokius pačius pažeidimus motociklininkai ir toliau bus baudžiami griežčiau nei lengvųjų automobilių vairuotojai. Seimo komitetas nepritarė siūlymui sulyginti motociklininkams ir lengvųjų automobilių vairuotojams skiriamas nuobaudas, įvardindamas motociklininkus kaip galimą riziką. Patys motociklininkai nevienodas baudas laiko diskriminacija.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis ir buvęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis siūlo keisti Kriminalinės žvalgybos įstatymą – išbraukti draudimą kriminalinę žvalgybą taikyti prezidentui, atsisakyti prokuroro ar teismo nesankcionuoto sekimo iki trijų dienų.

Vyriausybės atstovų įstaiga jau pusantrų metų dirba be nuolatinio vadovo, taip pat iki šiol nepavyksta rasti visų penkių atstovų apskritims, jų iki šiol dirbo trys ir tik nuo gruodžio pradžios – keturi. Vyriausybė tvirtina, jog tarnyboje, vertinančioje, ar savivaldos teisės aktai atitinka šalies teisės aktus, paieškas sunkina aukšti reikalavimai šioms pareigoms.

Lietuvos ekspertai įtakingiausiais šalies tarnautojais laiko Valstybės saugumo departamento vadovą Darių Jauniškį, Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą Žydrūną Bartkų ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.

Vyriausybei trečiadienį svarstant pirmuosius ekonomikai po krizės gaivinti skirto vadinamojo „Ateities ekonomikos DNR“ plano projektus, ministrų kabineto nariai susiginčijo dėl jų parengimo kokybės ir sprendimų priėmimo tempo.  Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pareiškė, kad Finansų ministerijos parengtas nutarimo projektas parengtas netinkamai ir pasiūlė atidėti jo priėmimą.   „Reikia parengti normaliai dokumentus, kadangi aiškinamasis raštas yra visiškai kitaip parengtas.

Statutinių pareigūnų profesinių sąjungų atstovai sako, kad jų netenkina Vyriausybės žadamas papildomas milijonas eurų ugniagesiams, todėl neatsisako planų kitą savaitę rengti protesto mitingo prie Seimo.  Vyriausybės atstovai apie šią sumą, skirtą ugniagesių techniniam aprūpinimui, prakalbo po susitikimo su statutinių pareigūnų profsąjungomis penktadienį. „Dabar yra sutarta tik, kad papildomai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bus skirta apie milijoną eurų.

Ar aukštų pareigų ir ant popieriaus pusdevinto tūkstančio eurų siekiančios svajonių algos dalybos galėjo įvykti medžioklėje? Toks klausimai žiniasklaidai iškilo po to, kai paaiškėjo, kad konkursą Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus kėdei užimti laimėjęs Valdas Kaubrė yra ne sykį medžiojęs su aukštais valstybės pareigūnais – Vyriausybės kancleriu, dabartiniu aplinkos ministru.

Dėl valdančiosios koalicijos besiderančių keturių partijų atstovai sutaria, kad prioritetas – didesni vaiko pinigai, nemokamos bakalauro studijos, teigia „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. „Vaiko pinigai – tai vienas iš prioritetų. Kitas prioritetas – nemokamas bakalauras“, – trečiadienį po derybininkų susitikimo Seime žurnalistams sakė politikas. „Bet kokiu atveju tai nėra kas nors revoliucinio, palyginti su tuo, kas dabar yra Vyriausybės programos priemonių plane“, – pridūrė jis.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė kai kurių Seimo narių siūlymui sutrumpinti pajūrio juostą. Jie siūlė, kad ji būtų nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos miesto šiaurinės ribos, o ne iki uosto šiaurinio molo, kaip yra dabar. „Siūloma nepritarti, kadangi nepateikti jokie argumentai, kurie leistų pagrįsti pajūrio juostos sumažinimą, Kuršių nerijos urbanizuotų teritorijų nepriskyrimą pajūrio juostos teritorijai“, –posėdyje trečiadienį sakė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Vyriausybė organizuotų antradienį mirusio režisieriaus Eimunto Nekrošiaus valstybines laidotuves, tačiau artimiesiems pageidaujant jis bus palaidotas privačiai, pranešė Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. „Tai yra vienas žymiausių kūrėjų, premijų laureatas, tai tikrai pagal visus įvertinimus būtų verta ir teisinga organizuoti valstybines laidotuves.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino ne tik draudimą kalbėti telefonu perėjose, bet taip pat padidino leistiną greitį pradedantiesiems vairuotojams.   Pakeitimais numatyta didinti leistiną greitį pradedantiesiems vairuotojams arba dar tik besimokantiems vairuoti ar laikantiems vairavimo egzaminą.

Vyriausybė skirs lėšų Lukiškių aikštės memorialui, jei teismas atmes Vyčio iniciatorių skundus dėl konkursą laimėjusios „Laisvės kalvos“, sako Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Šį klausimą ketvirtadienį susitikime aptarė premjeras Saulius Skvernelis ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „Vilniaus savivaldybė padarė pirkimą, ten, berods, 32 tūkst. eurų. Ten būtų dalinis vizualizacijos projektas, matytųsi galbūt aiškiau perspektyva. Tačiau pinigai rezervuoti, kurie buvo numatyti.

Lietuvos Katalikų bažnyčia kritikuoja sostinės reklaminę kampaniją – anot Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo, reklama stiprina Vilniaus, kaip sekso turizmo miesto įvaizdį ir išnaudoja reklamai moters lytiškumą. Savo ruožtu Vyriausybės kanceliarija ragino Vilnių nukelti Vilniaus, kaip „Europos G taško“ reklaminę kampaniją, kad ši būtų vykdoma jau po popiežiaus Pranciškaus vizito rugsėjį. „Popiežiaus vizitas šios Vilniaus reklaminės kampanijos kontekste nėra esminis dalykas.

Rugsėjį vyksiantis popiežiaus Pranciškaus vizitas į Lietuvą preliminariai valstybei kainuos beveik 1,75 mln. eurų, trečiadienį paskelbė Vyriausybė. Užsienio reikalų ministerijai bus skirta ne daugiau kaip 1,2 mln. eurų, Vidaus reikalų ministerijai – iki 248 tūkst. eurų. Sostinės savivaldybei planuojama pervesti iki 109 tūkst. eurų, o Kauno miesto savivaldybei – iki 163 tūkst. eurų. Dar kiek daugiau nei 28 tūkst. eurų turėtų gauti Sveikatos apsaugos ministerija.

Vyriausybės rūmuose atidarytas vaikų kambarys – Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis sako, kad kol ieškoma teisinių sprendimų dėl vaikų priežiūros, tuo rūpinsis patys darbuotojai. „Kambaryje yra įkurta viena mobili darbo vieta: kanceliarijos darbuotojas atsineša savo kompiuterį, prisijungia ir iš ten gali darbuotis. Tad sutars, ar po pusę dienos, ar po dieną, kad vienas iš tėvų ten turės tą darbo vietą ir prižiūrės tuos keletą vaikų. Bet čia – tik pradžia.