algirdas šemeta

Daliai naujosios valdančiosios koalicijos atstovų pareiškus, kad šalis prispyrus bėdai gali kreiptis dėl paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), vakar politikams jau antrino ir Lietuvos banko (LB) pareigūnai. Tuo tarpu „Respublikos“ kalbinti nepriklausomi ekonomikos ekspertai tvirtino, kad toks skolinimasis Lietuvai sukeltų skaudžių padarinių.

Permainų koalicijos partneriai trečiadienį baigė derinti Vyriausybės programą, o būsimasis 15-osios Vyriausybės vadovas ir kandidatai į ministrus pasirašė specialią deklaraciją.

Vakar su prezidentu Valdu Adamkumi susitikęs kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta siūlė priemones, kaip užkamšyti per sunkmetį atsiradusias šalies biudžeto skyles, tačiau jo pasiūlymai šalies vadovui įspūdžio nepadarė. Pensijų fondų neleis skriausti? A. Šemeta neįtikino prezidento V. Adamkaus dėl būtinybės mažinti „Sodros“ įmokų dalį, pervedamą į privačius pensijų fondus.

Paskirtasis premjeras Andrius Kubilius pareiškė nebeatmetantis galimybės, kad Lietuva kreipsis finansinės paramos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Tačiau tai padaryti Vyriausybę gali priversti „ne nuo mūsų priklausantys dalykai“ - pavyzdžiui, dar labiau pagilėjusi krizė Latvijoje ar Rusijoje. „Tada mes patirsime tokius smūgius, kuriuos bus tikrai sunku atlaikyti“, - BNS antradienį sakė A.Kubilius. Jo teigimu, kol kas nėra svarstoma, kiek Lietuva galėtų skolintis iš TVF.

Kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi teigė neatmetantis galimybės, kad Lietuva, kaip ir Latvija, turės kreiptis finansinės pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Jis taip pat sakė, kad būsimosios Vyriausybės siekis – biudžeto deficitą sumažinti iki 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau A. Šemeta žurnalistus tikino, kad tokių veiksmų būtų imtasi tik paskutiniu atveju.

Autorių darbdaviams, kuriems pagal sutartis autoriai atliks vienkartinius darbus, siūloma už juos pervesti įmokas „Sodrai“. Apie tai pirmadienį per susitikimą su Verslo žurnalistų klubo ir Žurnalistų sąjungos atstovais informavo kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta. „Išmokėdamas pinigus užsakovas turėtų sumokėti tą darbą atlikusiam autoriui ir įmokas „Sodrai“, - kalbėjo A.Šemeta.

Permainų koalicijos lyderis Andrius Kubilius šalies pedagogų prašo supratimo, kitąmet numatant lėtesnį jų algų didinimą, nei buvo sutarta. „Mes norėjome žmogiško supratimo neprašydami kokio formalaus pritarimo mūsų (krizės įveikimo - BNS) planui. Tas supratimas ir solidarumas mums yra labai svarbus.

Koalicijos partneriai sutarė sutaupyti daugiau kaip 4 milijardus litų. Vakar prieš pirmąjį naujos kadencijos Seimo plenarinį posėdį valdančiąją koaliciją formuojančios keturios partijos – Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partija (TPP), Liberalų sąjūdis (LS) bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) – pasirašė koalicijos sutartį, rašo „Respublika“. Pagal sutartį partijos viena kitai pasižadėjo vadovautis lygiateisės partnerystės, proporcingumo, pagarbo...

Naujosios centro-dešinės koalicijos lyderis Andrius Kubilius mano, kad krizės įveikimo planas padės iš dalies aplenkti krizę, tačiau, anot jo, reikia suvokti, kad visa Lietuva, o ne tik valdžia, dalyvauja lenktynėse su krize. A.Kubilius ekonomikos ir finansų krizę lygino su trileriu ir tiksinčia bomba. „Tereikia įsivaizduoti, kad tiksi bomba su laikrodiniu mechanizmu, kuris jau yra paleistas.

Besiburianti centro dešinės koalicija susitarė, kokiomis priemonėmis ir mokestinėmis reformomis bus įveikiama finansų ir ekonominė krizė. Visos jame numatytos priemonės bus peržiūrimos, kai pasibaigs krizės laikotarpis, tačiau ne vėliau kaip po poros metų. „Jeigu krizė bus numalšinta greičiau, greičiau peržiūrėsime mokestinius klausimus“, – sakė kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta. Visi mokesčių ir kiti pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Mažinti išlaidas ir suvienodinti mokesčius - tokia konservatorių parengtos ekonomikos gelbėjimo programos esmė, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistas Audrius Bačiulis. Būsimasis premjeras Andrius Kubilius žada biudžeto išlaidas sumažinti maždaug 2 mlrd. litų, o pajamas padidinti irgi apie 2 mlrd.

Konservatorių ir krikščionių demokratų koalicija dar neapsisprendė, kas galėtų būti jos kandidatas į užsienio reikalų ministrus. Šeštadienį koalicijos tarybos posėdyje aiškinta, jog dėl šio ministro portfelio dar žadama tartis su Prezidentu bei Užsienio reikalų ministerija. Koalicijos vicepirmininkė Rasa Juknevičienė vardija, kad svarstomame sąraše išlieka anksčiau minėtos Audronio Ažubalio, Vytauto Landsbergio bei Emanuelio Zingerio pavardės.

Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vygaudas Ušackas penktadienio vakarą iš Londono atvyksta į Vilnių susitikti su centro dešinės koaliciją formuojančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS - LKD) pirmininku Andrium Kubilium ir šios partijos Politikos komiteto vadovu europarlamentaru Vytautu Landsbergiu. Tai BNS ketvirtadienį patvirtino pats V. Ušackas.

Būsima valdžios koalicija intensyviai imasi tautos gelbėtojos iš ekonominės krizės vaidmens. Pasidaliję ministrų portfelius, tačiau vis dar neatskleidžiantys visų jų savininkų pavardžių, koalicijos partneriai ėmėsi styguoti Vyriausybės programą. Išdėliojo prioritetus Koalicijos lyderis ir būsimasis premjeras Andrius Kubilius po vakarykščio posėdžio įvardijo tris esmines naujos Vyriausybės programos dalis.

Siekiant kuo daugiau sutaupyti biudžeto lėšų, kitais metais ketinama iki 800 mln. litų sumažinti valdininkų išlaidas. Centro-dešinės koalicijos finansų ministru kviečiamas dirbti Algirdas Šemeta prognozuoja, kad apkarpius paprastąsias išlaidas ir sumažinus valstybės institucijų darbo užmokesčio fondus, būtų įmanoma sutaupyti 500-800 mln. litų. Jo teigimu, valstybinėms institucijoms išlaidas bus siekiama sumažinti apie 15 procentų.

Praėjusią savaitę pasidaliję postus, naują valdančiąją koaliciją formuojantys partneriai susirinko pasišnekėti ir dėl programinių nuostatų. Seimo rūmuose šiandien rytą prasidėjo koalicijos partnerių derybos dėl būsimosios Vyriausybės programos.

Seimo rinkimus laimėjusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovų sudaryta darbo grupė per ilgąjį savaitgalį rašys galimus antikrizinių priemonių plano scenarijus. Darbo grupės koordinatorius Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys ir pretendentas kitą kadenciją šiam komitetui vadovauti Rimantas Jonas Dagys BNS sakė, kad bus kuriami keli planai, kokiomis priemonėmis įveikti krizę – scenarijai antradienį bus pateikti centro-dešinės koalicijos atstovams.

Statistikos departamento vadovas Algirdas Šemeta sutiko tapti finansų ministru. Jis BNS patvirtino gavęs oficialų Seimo rinkimuose daugiausia mandatų gavusios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Andriaus Kubiliaus pasiūlymą ir jį priėmęs.

Išsidalijusi postus centro-dešinės koalicija sėda kurti plano, kaip įveikti artėjančią finansų ir ekonomikos krizę. Pirmas derybų raundas - penktadienį. Politikus, ketinančius parengti krizės prevencijos planą, kurio pagrindu bus koreguojamas baigiančios kadenciją kairiosios Vyriausybės sudarytas kitų metų valstybės biudžetas, konsultuos valstybinių įstaigų specialistai ir finansų analitikai.

Vyriausybei vadovaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Andrius Kubilius, Seimui - Tautos prisikėlimo partijos (TPP) narys, greičiausiai jos pirmininkas Arūnas Valinskas. Konservatoriai gaus ir daugiausia - 7 - ministrų portfelius. Liberalų sąjūdžiui atiteks trijų ministerijų portfeliai, TPP - dviejų, Liberalų ir centro sąjungai - taip pat dviejų.

Seimo rinkimuose daugiausia mandatų gavusios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatu į finansų ministrus minimas Statistikos departamento vadovas Algirdas Šemeta neneigia, kad „pokalbių šia tema“ būta. BNS jis sakė šią savaitę „dalyvavęs pokalbiuose apie valstybės finansų ateitį, tačiau jokių sprendimų nesą priimta“. Paklaustas, ar sutiktų tapti finansų ministru, A.Šemeta tvirtino, kad mąstytų.

Lietuvos valdžią ir visą visuomenę keistis privers tik jau netrukus sutapsiančios bent keletas krizių: maisto kainų, energetikos, klimato kaitos, vandens ir demografinė. Lietuva serga. Tokia išvada baigėsi Valstybės dienos išvakarėse „Veido" pernai surengta ir jau tradicine tapusi apskritojo stalo diskusija.

Į asmeninę ir šalies finansinę ateitį gyventojai žvelgia be rožinių akinių, rašo „Lietuvos žinios“. Optimizmą ir galimybes taupyti apkarpė didėjančios paskolų palūkanos ir auganti infliacija. Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai parodė, kad praėjusių metų pabaigoje penktadalis apklaustų šalies gyventojų buvo nusiteikę pesimistiškai ir manė, kad 2008 metais jų finansinė padėtis blogės, ketvirtadalis vylėsi, jog padėtis gerės, o daugiau nei pusė teigė, kad išliks tokia, kokia ir buvo.

Valstybė gerokai pavėlavo pagaliau sudariusi tinkamo parduoti nekilnojamojo turto sąrašą, "Verslo žiniose" rašo Teresė Staniulytė. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinką ištikusį sąstingį ar „kainų korekciją“, to turto įvertinimas gali būti gerokai perdėtas, vargu ar per kelerius artimiausius metus jis brangs. Tad gali atsitikti taip, kad brangiai investavusiai į savo poreikių atnaujinimą valstybei teks gana pigiai atsikratyti tų poreikių neatitinkančio turto.

Lietuvoje gyventojų pajamos yra pasiskirsčiusios labai netolygiai – yra ir labai turtingų, ir skurde gyvenančių žmonių. Pastaraisiais metais, palyginti su neturtingųjų sluoksniu, turtingiausiųjų gyventojų pajamos vidutiniškai net šešis kartus buvo didesnės.

Statistikos departamentas (SD) ir kiti ekspertai, išanalizavę praėjusių metų duomenis, įspėja - jei darbo užmokestis ir toliau kils gerokai sparčiau negu darbo našumas, šaliai gresia ekonominės problemos, o įmonėms - konkurenciniai sunkumai.

Praėjusiais metais Lietuvos pramonės įmonės pardavė produkcijos ir suteikė paslaugų daugiau kaip už 30 mlrd. litų - 4 mlrd. litų, arba 16 proc. daugiau negu 2002 metais. "Augimas užfiksuotas visose pramonės gamybos rūšyse. Išimtį tesudarė sumažėjusi tekstilės gaminių gamyba. Pastebimai atsigauna įmonės, užsiimančios mašinų, prietaisų bei įrangos gamyba. Jų parduotos produkcijos svoris bendroje apimtyje padidėjo nuo 10,9 proc. 2000 metais iki beveik 12,5 proc.

Nors statistikai guodžia augančiu gimstamumu, per praėjusius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo dar 17 tūkst. "Netenkame vis didesnio miesto savo žemėlapyje. Užpernai netekome tiek gyventojų, kiek jų yra Prienuose ir Jiezne sudėjus, o pernai - jau tiek, kiek jų gyvena Rokiškyje, Palangoje ar Druskininkuose", - trečiadienį spaudos konferencijoje vaizdžiai gyventojų skaičiaus mažėjimą apibūdino Statistikos departamento vadovas Algirdas Šemeta.

Negalutiniais duomenimis, per praėjusius metus tiesioginės užsienio investicijos išaugo vos 2,8 proc., kai 2002 metais augimas siekė 22 proc. "Gerokai sumažėjo tiesioginių užsienio investicijų augimas. Lietuvos banko duomenimis, tiesioginių užsienio investicijų srautas per 9 praėjusių metų mėnesius buvo 5 kartus mažesnis negu 2002 metais", - trečiadienio spaudos konferencijoje paskelbė Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta.

Praėjusiais metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo sparčiausias ne tik Europoje, bet ir vienas didžiausių pasaulyje. Išankstiniais duomenimis, paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 10,6 proc., o per visus 2003 metus BVP augimas, palyginti su 2002-aisiais, siekė 8,9 proc. "Pagal svarbiausius makroekonominius rodiklius Lietuvai praėję metai buvo geriausi nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

Prieš keturis mėnesius vykęs visuotinis žemės ūkio surašymas išryškino žemės ūkio koncentraciją, sumažėjusius pasėlių plotus bei gyvulių ir paukščių skaičių, užfiksavo palyginti mažai prekinių ūkių. "Iš viso surašyta 611 tūkst. žemės naudotojų, kurie valdė 3,29 mln. hektarų žemės ir 2,577 mln. žemės ūkio naudmenų. Surašyta 279 tūkst. ūkių, kurie turėjo daugiau kaip 1 hektarą žemės ir 332 tūkst. - smulkių žemės naudotojų, turinčių mažiau kaip 1 hektarą žemės.

Įpusėjus Visuotiniam žemės ūkio surašymui, jau surašyta daugiau nei pusė visų Lietuvos ūkių - per pirmąsias dvi savaites buvo surašyta 65 procentai visų įtrauktų į sąrašus ūkių. "Tokie surašymo tempai leidžia teigti, kad surašymas bus baigtas laiku", - mano Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta. "Sparčiausiai surašymas vyksta Skuodo, Kretingos, Akmenės, Telšių, Radviliškio, Jonavos, Kazlų Rūdos savivaldybėse.

Pernai mūsų šalies ekonomika pastebimai pagerino savo konkurencinį pajėgumą. Tai rodo Pasaulio ekonomikos forumo naujausi reitingai, kuriuos antradienį (04.08) Vilniuje vykstančio Lietuvos pramonininkų konfederacijos išplėstinio tarybos posėdžio dalyviams pristatė Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta.

Visuotinis gyventojų surašymas suskaičiavo tai, ką lietuviai nujautė, matė ir žinojo. "Pastaraisiais metais itin padaugėjo žmonių, kurie gyvena "susimetę", - sakė savaitraščiui "Veidas" Statistikos departamento vadovas Algirdas Šemeta. Kas kaltas? "VA-KA-RAI" - mėgsta sakyti ekspertai - gyvenimo išmanytojai. Ar tikrai lietuviškos santuokos infarkto priežastys importuotos? Štai prašom, dar truputį tapome vakariečiais - galėtų pasakyti antivakarietiškai nusiteikęs pilietis.

Antradienį (01.28) Statistikos departamento paskelbti duomenys, kad pernai realus Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 5,9 proc., leidžia finansų analitikams teigti, kad Lietuvos ūkio labai nepaveikė lito kurso kilimas dolerio atžvilgiu. "2002 metų duomenys rodo, kad valiutų kursas realaus BVP augimą mažai veikia, jis labiau veikia tik kainas: gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų kiekiai sparčiai didėja, o vidutinis kainų lygis mažėja.

Sumažėjus gimstamumui ir išvykstant gyventi į užsienį daugiau žmonių nei atvykstant, per praėjusius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 12,9 tūkst. Šių metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 3,463 mln. žmonių. "Per metus netekome maždaug tiek, kiek gyvena Prienuose ir Jiezne kartu sudėjus", - antradienį (01.28) vykusioje spaudos konferencijoje vaizdžiai pabrėžė Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta.

Dėl praėjusiais metais vyravusios defliacijos realus darbo užmokestis išaugo 5,5 proc., reali senatvės pensija padidėjo 3,4 proc. Remiantis išankstiniais duomenimis, kuriuos antradienį (01.28) spaudos konferencijoje pateikė Statistikos departamento direktorius Algirdas Šemeta, vidutinis priskaičiuotas darbo užmokestis (bruto) per 2002 metus padidėjo 5,2 proc. iki 1 tūkst. 33,5 lito, o išmokėtas darbo užmokestis (neto) - 5,9 proc. iki 741 lito.

Praėjusiais metais pramonės augimas sudarė 7,5 proc. - visos pramonės produkcijos (be PVM ir akcizo) veikusiomis kainomis parduota už 26,356 mlrd. litų. "Galima pastebėti, kad pramonės augimo tempai sulėtėjo ir tai atsitiko dėl to, kad 6,8 proc. sumažėjo rafinuotų naftos produktų veiklos pardavimai", - antradienį (01.28) spaudos konferencijoje pažymėjo Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta. Be rafinuotų naftos produktų gamybos, apdirbamoji pramonė išaugo 12,4 proc.

Negalutiniais duomenimis, per praėjusius metus tiesioginės užsienio investicijos išaugo 2,3 mlrd. litų, arba 22 proc., ir siekė 13 mlrd. litų, antradienį (01.28) spaudos konferencijoje paskelbė Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta. Vienam gyventojui teko 3,750 tūkst. litų tiesioginių užsienio investicijų, arba 700 litų daugiau nei prieš metus.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikai, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, išaugus 5,4 proc., per visus 2002 metus BVP augimas, palyginti su 2001-aisiais, siekė 5,9 proc. Kaip antradienį (01.28) paskelbė Statistikos departamentas, išankstiniu vertinimu per 2002 metus sukurta 50,704 mlrd. BVP, skaičiuojant veikusiomis kainomis. Vienam gyventojui teko 14,626 tūkst. bendrojo vidaus produkto.

Sausio mėnesį šalyje užfiksuotas rekordinis vartotojų pasitikėjimo rodiklis, - palyginti su gruodžiu, vartotojų pasitikėjimas išaugo 9 punktais - nuo minus 15 iki minus 6. Pasitikėjimo rodiklis sausį buvo aukštesnis nei ES šalyse, kur pernai šis rodiklis aukščiausiai buvo pakilęs iki minus 7. Statistikos departamentas paskelbė, kad vartotojų pasitikėjimo rodikliui, leidžiančiam prognozuoti būsimas vartotojų išlaidų kitimo tendencijas, didžiausios įtakos turėjo ne tik šalies, bet ir savo šeim...