algirdas šemeta

Nieko nuostabaus, kad ranka kyla prie kai kurių politikų pavardžių parašyti pinigų sumas. Antai skaičius mėgstantis ir gerai juos išmanantis finansų ministras Algirdas Šemeta uždirbo ne tik parlamentinę interpeliaciją, bet ir piniginį įvertinimą. Seimo socialdemokratai suskaičiavo, kad A. Šemetos padaryta žala valstybei ir ūkiui siekia penkis milijardus litų. Finansų ministras prie savo nuopelnų, aišku, rašo pliusą.

26,4 proc. apklaustų didžiųjų miestų gyventojų pasisako už tai, kad finansų ministras Algirdas Šemeta būtų išverstas iš posto šiuo metu, 27,6 proc. mano, kad ministrą versti reikia, bet ne dabar. Kaip rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu bendrovės "Prime consulting" gegužės 4-6 dienomis atlikta 500 Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų apklausa, manančių, kad A.Šemetos versti nereikia, yra 29,8 proc., nežinančių - 16,2 proc.

Kitą mėnesį Seimą pasieks dar vienas kuklesnio valstybės biudžeto projektas. Dėl jo gali užvirti rimtas mūšis, nes net valdančioji koalicija nemato daug galimybių vėl mažinti išlaidas. Praėjusią savaitę Seimas daugiau nei 2 mlrd. litų sumažino valstybės biudžetą. Prieš tai milijardas litų buvo nurėžtas nuo "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tačiau Finansų ministerija (FM) jau planuoja naujas biudžeto korekcijas.

Patikslintas 2009 m. valstybės ir nacionalinis biudžetas priimtas. Už tai ketvirtadienį Seime balsavo 77 parlamentarai, 37 buvo prieš, o 3 susilaikė. Milijardais paplonintam biudžetui nepritarė Seimo opozicinių frakcijų nariai, kurie abejojo, ar šis Andriaus Kubiliaus Vyriausybės pasiūlytas diržų susiveržimas nesukels dar didesnės krizės ir bankroto Lietuvai. Jie taip pat prognozavo, kad gerokai sumažintos pajamos į biudžetą ir vėl gali būti nesurinktos dėl netinkamos mokesčių reformos.

Seimas ketvirtadienį neatmetė idėjos steigti Lietuvoje Nacionalinį komercinį banką. Jis galėtų būti steigiamas reorganizuojant Turto banką. Už tokio nutarimo projektą po pateikimo buvo 53 Seimo nariai, prieš - 4, susilaikė 17 parlamentarų. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data - birželio 23-ioji.

Vyriausybė trečiadienį nutarė apkarpyti išlaidas, skirtas valdininkų pokalbiams tarnybiniais mobiliaisiais telefonais. Tokiu būdu per metus tikimasi sutaupyti apie 5 mln. litų. Tačiau taip pat pritarta ūkio viceministro Rimanto Žyliaus pasiūlymui tokius pat apribojimus taikyti ir pokalbiams fiksuotojo ryšio telefonais - atitinkamą nutarimą pavesta parengti Ūkio ministerijai, ir jis būtų priimtas vėliau.

Seimas antradienį antrą kartą apsvarstė šių metų biudžeto pataisas, kuriomis siūloma sumažinti valstybės išlaidas daugiau nei 3 mlrd. litų, o valdžios sektoriaus deficitą - daugiau nei 3 procentiniais punktais. Seimas 68 balsais "už", 32 - "prieš" ir 5 parlamentarams susilaikius nutarė dėl patikslinto biudžeto priėmimo balsuoti ketvirtadienį.

Prezidentas Valdas Adamkus su premjeru Andriumi Kubiliumi ir kai kurias ministrais trečiadienį aptars valstybės finansų ir ekonomikos aktualijas. Trečiadienį priešpiet Prezidentūroje rengiamame susitikime planuojama aptarti pensijų reformą, valstybės biudžeto ir „Sodros“ būklę, pranešė Prezidento spaudos tarnyba. Taip pat bus kalbama apie priemones, kurių imamasi išlaikyti finansų stabilumą ir sudarant sąlygas atsigauti verslui.

Premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministras Algirdas Šemeta trečiadienį paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad birželį rengiasi nuo 475 litų iki 435 litų mažinti bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamos valdininkų algos. Tokiu atveju visų valdininkų algos sumažėtų 8,5 proc., rašo naujienų portalas alfa.lt. "Vyriausybė to neplanuoja šiuo metu. Kažkas kažkur kažką girdėjo ir parašo, kad Vyriausybė planuoja.

Siekdama padėti įmonėms, kurios dėl laikinų finansinių sunkumų negali laiku sumokėti mokesčių ir prašo juos atidėti, Finansų ministerija supaprastino mokestinės nepriemokos sumokėjimo taisykles ir suteikė daugiau galimybių minėtas mokestines nepriemokas perimti trečiosioms šalims. „Valstybė siekia padėti verslui įveikti ekonomikos sunkmetį.

Reikia žmogaus, ant kurio būtų galima „sukarti visus šunis“? Toks žmogus surastas: Algirdas Šemeta. Likimas kartais skaudžiai baudžia tuos, kurie nors kažką daro tada, kai visi plaukia pasroviui. Istorija tokių pavyzdžių žino: Stolypinas - Rusijoje, Tyzenhauzas - LDK... Tai laikmečio išsišokėliai, žmonės, iškritę iš konteksto. A. Šemetos palyginimas su šiais reformatoriais būtų per drąsus ir gerokai pritemptas, bet panašumų yra.

Finansų ministras Algirdas Šemeta, kuriam opozicinės socialdemokratų frakcijos iniciatyva rengiama interpeliacija, teigia, kad daugelis Vyriausybės priimtų mokestinių sprendimų buvo teisingi. „Jei reikėtų grįžti atgal tuos kelis mėnesius, nepriimčiau kitokių sprendimų. Ne kartą minėjau, kad esu pasirengęs atsistatydinti, jei koalicija pareikš man nepasitikėjimą“, - naujienų portalui alfa.lt sakė A.Šemeta.

Šiandien įvyko premjero Andriaus  Kubiliaus iniciatyva Vyriausybėje surengta diskusija-forumas „Ekonominės ir socialinės politikos prioritetai šio sunkmečio sąlygomis“. Renginyje dalyvavo profesinių sąjungų, verslo ir darbdavių, pensininkų ir kitų organizacijų atstovai. Buvo diskutuojama ir ieškoma sutarimo, kaip Lietuva galėtų kuo greičiau ir solidariau įveikti laikiną ekonomikos sunkmetį, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Finansų ministerijos išlaidos mažės daugiau nei 20 proc., o darbo užmokestis - 5,6 proc., teigia finansų ministras Algirdas Šemeta. "Finansų ministerijos centrinio aparato išlaidos mažinamos daugiau kaip 20 proc., turto išlaidos - 50 proc., darbo užmokestis - 5,6 proc., kitos išlaidos mažinamos daugiau nei 25 proc. Pagal tai, kas numatyta, dėl struktūrinės reformos mes turėsime atleisti apie 12 žmonių.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ skelbiama, jog pastaruoju metu ir politikai, ir ekonomistai vis dažniau prabyla apie galimybę skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Latvijos pavyzdys optimizmo neįkvepia Dabar su TVF dar nevedamos derybos, todėl niekas nesiima komentuoti, kokios būtų skolinimo Lietuvai sąlygos.

Socialdemokratai jau turi parengę pirminį nepasitikėjimo finansų ministru Algirdu Šemeta dokumento variantą. Šiandien Vytenis Povilas Andriukaitis spaudos konferencijoje pranešė, kad „juodraštis“ bus teikiamas frakcijoms svarstyti, o galutinį dokumentą tikimasi paruošti dar šią savaitę. Anot V. P. Andriukaičio, nematyti jokių žingsnių, kad būtų stengiamasi ištaisyti valdžios padarytas klaidas, todėl „objektyvūs skaičiai ir objektyvi ūkio analizė“ verčia rengti interpeliaciją.

Kandidatė į Prezidento postą Kazimiera Prunskienė „kibo į atlapus“ rinkimų favorite laikomai eurokomisarei Daliai Grybauskaitei, atvirai provokuodama stoti su ja į TV debatus. Pastaroji kvietimo diskutuoti tiesioginiame TV eteryje atsisakė. Bijo? D.Grybauskaitės įvaizdžiui kenkia kalbėjimas. Su kiekvienu pasisakymu ji atstumia nuo savęs vieną ar kitą grupę potencialių rinkėjų.

Šiomis dienomis Seime galandami kirviai – ant pjedestalo pasitikti savo politinio likimo gali kilti finansų ministras Algirdas Šemeta. Opozicijoje esantys socialdemokratai ketina pateikti jam interpeliaciją. Pasak socialdemokratų frakcijos seniūno Z. Balčyčio, kai kurios opozicinės partijos jau davė žodinį patvirtinimą, kad interpeliaciją palaikys.

Kultūros ministerija Lietuvos tūkstantmečiui skirtą tinklapį www.lietuva1000.lt nori iš viešosios įstaigos "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) perduoti Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijai. Šis klausimas trečiadienį buvo įtrauktas į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę.

Mūsų šalies Vyriausybė jau birželį gali paprašyti finansinės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos. Tuo metu galime tikėtis dar vienos mokesčių pertvarkos. Premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministras Algirdas Šemeta kol kas teigia nematantys būtinybės prašyti TVF paskolos. Tačiau pastaruoju metu jų tonas kalbant šiuo klausimu gerokai sušvelnėjo.

Seimui antradienį pristatytas patikslintas šių metų biudžeto planas - pataisomis siekiama iš dalies užlopyti nesurenkamo biudžeto skyles. Valdžios sektoriaus išlaidas, įskaitant „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus, siūloma sumažinti 3,315 mlrd. litų arba 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Finansų ministras Algirdas Šemeta prognozavo, kad šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas smuks iki 10,5 proc.

Jei Seimas tars „taip“, Privalomojo sveikatos draudimo fondas bus sumažintas beveik 300 mln. litų – daugiau nei 6 procentais. Tiek savo išlaidas turės apkarpyti ir gydymo įstaigos. Tačiau galbūt pavyks išvengti medikų atlyginimų mažinimo – jei įstaigų vadovai ras rezervų taupyti, ir nebus sumažinti paslaugų įkainiai. Didesnį nerimą kelia nuo liepos mėnesio naikinama 5 proc. PVM lengvata kompensuojamiems vaistams.

Finansų ministras Algirdas Šemeta teigia, jog tarptautinės reitingų agentūros "Fitch Ratings" sprendimas sumažinti Lietuvos skolinimosi reitingus patvirtina jau anksčiau - kovo pabaigoje - paskelbtą kitos reitingų agentūros "Standard & Poor's" (S&P) vertinimą ir patvirtina reikmę mažinti valstybės išlaidas.

Darbo užmokesčio fondai valdžios įstaigoms mažinami tiek, kad valdininkai nebegalės išsimokėti šventinių premijų, teigia finansų ministras Algirdas Šemeta. "Mes mažiname darbo užmokesčio fondus pakankamai didelėmis sumomis. Manau, kad ir tos institucijos, kurios išsimokėjo premijas, šiais metais tikrai neturės tokios galimybės. Jų darbo užmokesčio fondai yra sumažinami labai ženkliai ir lėšų tokiems tikslams tikrai nebus", - trečiadienį žurnalistams sakė A.Šemeta.

Socialdemokratai teigia, kad tolimesnio biudžeto išlaidų „karpymo“ neigiamas pasekmes pajus visi Lietuvos žmonės, todėl Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė turėtų pradėti derybas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl paskolos. Tuo tarpu premjerui šiandien teko neigti kalbas, kad tokios derybos jau vyksta. Derybos nevyksta Premjeras Andrius Kubilius neigia kalbas esą finansų ministras Algirdas Šemeta jau pradėjo derybas su TVF dėl paskolos Lietuvai.

Karpydama biudžeto išlaidas, Vyriausybė siūlo 12 proc. mažinti algas daugiausiai uždirbantiems valstybės tarnautojams, tarp jų - teisėjams bei politikams. "Dabar imant nuo 20-os kategorijos ir aukščiau tarnautojai - jų darbo užmokestis sumažėtų apie 12 proc., tas pats pasakytina apie valstybės politikus, teisėjus ir kitas daugiau uždirbančias visuomenės grupes.

Tikslinti valstybės biudžetą norima ne tik mažinant išlaidas, bet ir ieškant papildomų pajamų šaltinių. Dalis Seimo narių "aukso kasyklas" teberegi progresiniuose ir nekilnojamojo turto mokesčiuose, kai kas siūlo privatizuoti valstybės turtą ar didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šiandien Finansų ministerija (FM) Vyriausybei turėtų pateikti patikslinto šių metų valstybės biudžeto projektą. Tikimasi, kad ministrų kabinetas jį peržiūrės ir tvirtinti Seimui pateiks dar iki savaitės pabaigos.

Ketvirtadienį visoje šalyje vyks įspėjamoji protesto akcija "Basas pareigūnas - nesaugūs žmonės". Joje ketina dalyvauti beveik tūkstantis pareigūnų iš skirtingų Lietuvos teisėsaugos įstaigų, skelbia organizatoriai. Vilniuje ir visuose apskričių centruose susibursiantys ugniagesiai, muitininkai, pasieniečiai, policininkai ir viešojo saugumo tarnybos pareigūnai šia akcija sieks dar kartą atkreipti Vyriausybės dėmesį į, pasak jų, katastrofišką teisėsaugos sistemos įstaigų padėtį.

Vyriausybė sieks, jog Lietuvos fiskalinis deficitas šiemet neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - vasarą arba rudenį biudžeto išlaidos gali būti mažinamos dar 2 mlrd. litų, teigia finansų ministras Algirdas Šemeta. "Šiais metais mes siekiame būti 3 proc. (BVP) ribose. Mes manome, kad mūsų fiskalinė pozicija neturėtų nukrypti nuo Mastrichto kriterijaus, nors be abejo, tai yra labai sunku padaryti šiuo metu. Jau dabar mažiname biudžetą daugiau nei 3 mlrd.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus iniciatyva šiandien įvyko pasitarimas mokesčių administravimo klausimais, kuriame dalyvavo finansų ministras Algirdas Šemeta, socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir mokesčius administruojančių bei teisėsaugos institucijų vadovai. Susitikimo metu buvo apžvelgta mokesčių surinkimo dinamika, nustatytos daugiausia rūpesčio keliančios tendencijos, aptarti galimi problemų sprendimo būdai.

Ketvirtadienį visoje šalyje vyksiančioje įspėjamojoje protesto akcijoje "Basas pareigūnas - nesaugūs žmonės" dalyvaus beveik tūkstantis pareigūnų iš skirtingų Lietuvos teisėsaugos įstaigų, skelbia organizatoriai. Vilniuje ir visuose apskričių centruose susibursiantys ugniagesiai, muitininkai, pasieniečiai, policininkai ir viešojo saugumo tarnybos pareigūnai sieks dar kartą atkreipti Vyriausybės dėmesį į, pasak jų, katastrofišką teisėsaugos sistemos įstaigų padėtį.

Vis labiau dylantį valstybės biudžetą finansų ministras Algirdas Šemeta sumanė lopyti drastiškai mažindamas žemės reformos finansavimą. "Žmonės ateis su šakėmis", - reaguodami į tai baiminasi kai kurie apskričių valdininkai. Praėjusios savaitės pabaigoje visų Lietuvos apskričių viršininkų administracijoms buvo išsiuntinėti finansų ministro A.Šemetos pasirašyti raštai dėl prognozuojamo 2009 metų valstybės biudžeto asignavimų mažinimo. Šiemet žemės reformai vykdyti buvo numatyta skirti 65 mln.

Finansų ministerija, atsižvelgusi į susiformavusias tendencijas ir pasikeitusią išorės aplinką numato, kad BVP nuosmukis 2009 metais gali sudaryti 10,5 proc. „Didesnis nei gruodžio mėn. prognozuotas BVP smukimas neišvengiamai įtakos biudžeto pajamas, todėl Vyriausybė baigia rengti 2009 metų biudžeto pataisas, kuriomis siekiama ženkliai sumažinti valstybės išlaidas, tuo pačiu užtikrinant šalies makroekonominį stabilumą“, - sakė finansų ministras Algirdas Šemeta sako.

Palyginti su praėjusių metų viduriu policijoje dirbančių statutinių pareigūnų atlyginimai dabar yra didesni, todėl pagrindo protestuoti nesą. Tai penktadienį po susitikimo su vidaus reikalų sistemos tarnybų vadovais pareiškė premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministras Algirdas Šemeta. A. Kubiliaus teigimu, darbo užmokesčio fondas statutiniams policijos pareigūnams palyginti su pernai išaugo beveik 8 mln. litų - nuo 407,7 mln. iki 415,69 mln. litų.

Valdžioje esantys konservatoriai-krikdemai nutarė neskubinti progresinių mokesčių idėjos įgyvendinimo, tačiau jos neatsisako. Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos konservatorės-krikdemės Irenos Degutienės, šiuo metu iš Finansų ministerijos laukiama duomenų, kokią įtaką progresinių mokesčių nustatymas turės įvairiems gyventojų sluoksniams ir biudžetui.

Finansų ministras Algirdas Šemeta suklydo, padidindamas alkoholio, degalų ir tabako akcizus. Kuo jis vadovavosi, neaišku, matyt, tik savo intuicija. Negalima jo barti - juk norėjo, kad būtų geriau biudžetui, tam tikra prasme ir Lietuvai. Tačiau pasaulyje priimta, jog už klaidas reikia sumokėti. Ministras tikėjosi, kad padidėjęs akcizo mokestis duos daugiau pajamų.

Vyriausybė ketvirtadienį renkasi į neeilinį posėdį, kuriame, neoficialiomis BNS žiniomis, svarstys vienintelį klausimą - dėl Vyriausybės ir Lenkijos naftos koncerno „PKN Orlen“ sandorio dėl beveik 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų išpirkimo. Posėdis įvyks 15 valandą. Tačiau jame nedalyvaus Briuselyje Europos Vadovų Taryboje esantys premjeras Andrius Kubilius, finansų ir užsienio reikalų ministrai Algirdas Šemeta ir Vygaudas Ušackas.

Vyriausybės planai mažiausiai dešimtadaliu apkarpyti biudžetinių įstaigų darbuotojų algas, sukėlė nerimą gydytojams. Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas teigia, kad  taupyti negalima sąskaita tų, kurie jau yra ant skurdo ribos, ir neatmeta galimybės protestuoti prieš kritikuojamus Vyriausybės planus. Šiandien LGS kreipėsi į šalies premjerą Andrių Kubilių ir finansų ministrą Algirdą Šemetą dėl gydytojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose.

Tai, jog Europos Komisija (EK) dar nėra nusprendusi, iš kokių šaltinių bus skirti pažadėti milijardai energetikos projektams, nesutrukdys gauti finansavimo Baltijos šalių ir Švedijos elektros jungčiai, mano užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. „Ne, mes manome, kad tai nesukliudys gauti paramos, nes yra aiškus politinis sprendimas skirti 5 mlrd.

Finansų ministras Algirdas Šemeta tikina užjaučiąs nuo krizės nukentėjusius šalies piliečius, tačiau toliau laikosi nuomonės, kad kitų valstybių taikomos vartojimą skatinančios priemonės pablogintų Lietuvos padėtį. Vyriausybė neslepia: dėl nesurenkamų biudžeto pajamų visiems teks dar labiau veržtis diržus. Pozicijos nekeičia net atsargios Briuselio rekomendacijos.

Valdovų rūmų statyboms ketinama ieškoti papildomų 18-20 mln. litų. Jei ši suma bus skirta, iš viso statybų darbams, truksiantiems iki liepos mėnesio, atiteks 62-64 mln. litų, nors rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas praėjusių metų pabaigoje yra sakęs, jog tam reikia perpus mažiau lėšų - 32 mln. litų.

Atlyginimai valdžios sektoriuje gali mažėti vidutiniškai dar dešimtadaliu, teigia finansų ministras Algirdas Šemeta. Peržiūrint šių metų biudžetą, pasak ministro, bus siekiama keliais milijardais litų sumažinti valstybės išlaidas. „Pagal šiuo metu turimus vertinimus - apie 10 proc.“, - penktadienį Finansų ministerijoje žurnalistams sakė A.Šemeta, paklaustas, kiek galėtų mažėti atlyginimai. Pasak jo, biudžetinių įstaigų darbuotojų algos gali būti sumažintos peržiūrėjus šių metų biudžetą.

Šiandien finansų ministras Algirdas Šemeta ir Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentė Eva Srejber pasirašė sutartį dėl 1,132 mlrd. eurų (3,9 mlrd. litų) ilgalaikės paskolos, kuri skirta finansuoti investicinius projektus bendrai su ES struktūrinių fondų lėšomis, praneša Finansų ministerija.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad išsipildė 2008 m. gruodžio mėnesį Finansų ministerijos įvardintos neigiamos rizikos 2009 metams. Neigiamo paskolų prieaugio pokyčio poveikis visose Baltijos šalyse pasireiškia vis stipriau - ir Latvijos, ir Estijos 2008 m. IV ketvirčio rodikliai kinta ypač smarkiai. Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas atnaujintose prognozėse pateikia staigesnį išorės paklausos susitraukimą, todėl ir toliau prastės prekybos sąlygos Lietuvos eksportui rinkose.

LŽ duomenimis, kalėdinių premijų tradiciją pradėjo Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai, turėdami patikimiausius duomenis apie rinkimus laimėjusių konservatorių užmačias imtis „diržų veržimosi“ politikos. Patys saugumiečiai tai neigia. Premijų nebuvo. LŽ žiniomis, VSD jau praėjusių metų lapkričio mėnesį išmokėjo savo darbuotojams premijas, kurios buvo pavadintos kalėdinėmis.

Panaikinusi laisvas darbo vietas netrukus Vyriausybė ketina nurėžti ir „gyvus“ valstybės institucijų etatus. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė žengė pirmą žingsnį mažindama išsipūtusį valstybės biurokratų aparatą. Ministrų kabinetas vakar nubraukė 874 valstybės tarnybos institucijose esančius etatus, kurie buvo laisvi pastaruosius pusę metų.

Finansų ministras Algirdas Šemeta teigia, kad tuščių etatų valstybės institucijose sąskaita yra išsimokamos premijos ar priedai. „Nereikia meluoti. Planuojant biudžetą visiems etatams lėšos yra numatomos. Jos panaudojamos priedams ar premijoms, tai yra institucijos reikalas“, - Vyriausybės posėdyje sprendžiant, kiek mažinti laisvų etatų skaičių, teigė finansų ministras. Jo teigimu, tokios institucijų nepanaudojamos lėšos yra perskirstomos kitoms reikmėms.

Vykdydama valstybės biudžete numatytą deficito finansavimo planą, šiandien Finansų ministerija išplatino 16,5 mln. eurų nominalios vertės 12 mėnesių trukmės obligacijų emisiją, rašoma ministerijos pranešime. Ją išpirko DnB NORD bankas, emisijos sąlygose numatyta galimybė šias obligacijas platinti antrinėje rinkoje. Minėti vertybiniai popieriai bus įtraukti į AB NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą viešai prekybai.

Didžiausia valdančioji partija - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - dar nėra apsisprendusi, ką rems per prezidento rinkimus. Kai kurie šios partijos skyriai kandidatais norėtų matyti Vytautą Landsbergį arba Laimą Andrikienę. Pastaroji neseniai savo kandidatavimą atšaukė V.Landsbergio naudai. Daugelis konservatorių-krikdemų, tarp jų ir partijos pirmininkas Andrius Kubilius, mieliau paremtų eurokomisarę Dalią Grybauskaitę.