algirdas kvedaravičius

Darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai preliminariai suderėjo nuo liepos 1-osios minimalią algą didinti nuo 800 iki 900 litų, o neapmokestinamąsias pajamas –  nuo 470 iki 530 litų. Jei tam pritars ir Vyriausybė, skurstančiųjų piniginės kas mėnesį pasipildys maždaug 120 litų. Artimiausias Trišalės tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo, numatytas kitą savaitę, sausio 25-ąją.

Ketvirtadienį į mitingą pirmą kartą įsiliejo ir pasirašiusiųjų Nacionalinį susitarimą atstovai - prieš pensijų mažinimą kartu su tūkstantine senjorų minia protestavo ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Jos pirmininkas Algirdas Kvedaravičius kaltina valdančiuosius, kad šie, priimdami sprendimus dėl pensijų, nesiderėjo su jais ir taip pažeidė Nacionalinį susitarimą ir sako besijaučiantis apgautas.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Nacionalinis susitarimas, kuriuo bandoma stabilizuoti šalies finansų padėtį, bus pasirašytas po dviejų savaičių, spalio 28-ąją. Verslininkai tam neprieštarauja, tačiau pensininkų ir mamų atstovai sutartimi nėra patenkinti. Po susitikimo su socialiniais partneriais A. Kubilius teigė, kad derybos vyksta konstruktyviai ir daug redakcinių pakeitimų jau nebeturėtų būti.

Verslininkams su valdžia pavyko susitarti, kad įmonių pelno mokestis mažės nuo 20 iki 15 proc. Tuo tarpu mikroįmonėms pelno mokestis gali būti sumažintas nuo 13 iki 7,5 proc. Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktoriaus Dano Arlausko, tokios nuostatos įtvirtintos Nacionaliniame susitarime, kurį pasirašyti ketinama spalio 28-ąją. "Tai galutinis terminas, ir iki to termino vyks redakcinio pobūdžio tam tikri taisymai.

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį po susitikimo su profesinių sąjungų atstovais paragino Vyriausybę daugiau su jomis bendrauti ir atsižvelgti į jų pasiūlymus, kaip gerinti padėtį ekonominės krizės apimtoje darbo rinkoje. „Prezidentas ragina Vyriausybę atidžiau įsiklausyti į profsąjungų balsą ir pasinaudoti jų patirtimi“, - žurnalistams sakė šalies vadovo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Smulkiųjų verslininkų vasario pradžioje rengiamame mitinge profesinės sąjungos neketina dalyvauti organizuotai, tačiau žada „prisidėti laisvai“. „Mes tikrai nedrausime mūsų nariams, nesakysime, kad jie neitų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto siūlymas mažinti minimalų darbo užmokestį sukėlė profesinių sąjungų pyktį ir paskatino prisiminti kitas neišspręstas problemas. Darbdavių atstovai tikina, kad jų padėtis – taip pat nelengva. Siūloma didinti minimalų atlyginimą Lietuvoje minimalus atlygis bei vidutinins mėnesinis atlygis yra vieni iš mažiausių Europos Sąjungoje. Profesinės sąjungos siūlo nuo 2009 m. sausio 1 d. padidinti minimalų atlygį iki 1000 Lt.

Trišalė taryba pripažįsta, kad Seimas jos neišgirsta „tik epizodiškai“, tačiau reikalauja, kad parlamentarai be jos žinios nepriimtų jokių pataisų, susijusių su socialiniais ir darbo klausimais. Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Algirdas Sysas neatmeta galimybės siūlyti Seimo Statuto pataisas, kurios numatytų, kaip Seimas turi reaguoti į Trišalės tarybos išvadas dėl parlamente priimamų įstatymų pataisų.

Darbo užmokesčio didėjimas turėtų džiuginti, bet, pasak ekspertų, dauguma žmonių jo nejaučia dėl didėjančios infliacijos ir spartaus kainų augimo. Prognozuojama, kad užmokesčio augimas lėtės, o infliacija dar turėtų didėti. Darbo užmokesčio augimas lėtės Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje atskaičius visus mokesčius pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 1650,6 litų, t.y., 26,3 procento didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Lietuvos piliečių parašų dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko darbo pratęsimo iki 2015 metų rinkėjai pasiekė finišą. Tautinei partijai „Lietuvos kelias“ ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai pavyko surinkti reikiamus 50 tūkst. parašų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) radikaliojo sparno vadovai užsimena, esą nuosaikioji šios organizacijos dalis - specialiai sukurtas „derybininkas“, leidęs Vyriausybei pasiekti sau palankių sprendimų. Neatmetama galimybė, kad LŠDPS skilimas ir Vyriausybės derybos su nuosaikiaisiais profsąjungininkais - tėra suplanuota Vyriausybės viešųjų ryšių akcija. Neva svarbiausios derybininkės vaidmenį Rūtai Osipavičiūtei sugalvojo socialdemokratų strategai.

Vyriausioji rinkimų komisija leido pradėti rinkti šalies gyventojų parašus už tai, kad būtų priimtas specialus įstatymas dėl IAE veiklos pratęsimo. Parašus bus galima rinkti nuo vasario 14-osios. VRK trečiadienį vakare užregistravo piliečių iniciatyvinę grupę, kuriai vadovauja tautinės partijos "Lietuvos kelias" pirmininkė Lilijana Astra ir kuri organizuos gyventojų parašų rinkimą dėl to, kad Seimas priimtų Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymą.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Šiandien trišalė taryba diskutuos apie minimalios mėnesio algos didinimą nuo liepos 1 d. iki 700 litų. Apie 20 proc. Lietuvos darbuotojų gauna minimalią algą. Vis dėlto manoma, kad ši statistika nėra tiksli, nes nemaža dalis žmonių dirba už fiktyvią minimalią algą ir dalį atlyginimo gauna vokelyje.

Vyriausybė, darbdaviai ir profesinės sąjungos sutaria, kad minimali mėnesio alga turi būti padidinta iki 700 litų. Tačiau nerandama bendros kalbos dėl datos - Vyriausybę viliamasi įtikinti tai padaryti nuo liepos pirmosios.Jau kuris laikas Vyriausybės atstovai, darbdaviai ir profesinės sąjungos nesutaria, nuo kada 100 litų turėtų būti didinama minimali mėnesio alga (MMA). Vyriausybė laikosi nuomonės, kad ji turėtų būti keliama nuo šių metų spalio pirmosios.