alga

„Nemanau, kad Vyriausybės planai surinkti daugiau gyventojų pajamų mokesčio yra realūs. Juk pats Ministras Pirmininkas šį procesą stabdo, priešindamasis minimalaus darbo užmokesčio didinimui. Tuo tarpu ministrų atlyginimai begėdiškai didėja“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius. Finansų ministerijos nuomone, kitąmet Nacionalinio biudžeto pajamos (be ES lėšų) turės augti 9,6 proc., o valstybės biudžeto pajamos – net 11 proc.

Liverpulio „Everton“ nepagailėjo 2,3 milijono eurų (maždaug 8 milijonų litų) už 15-metį saugą George'ą Greeną iš „Bradford“ klubo. Teigiama, kad paauglys domino ir tokias ekipas kaip Londono „Tottenham“ bei Miuncheno „Bayern“. „Jis turi didžiulį potencialą, tačiau kol kas - tik tiek,- kalbėjo “Everton„ jaunimo akademijos vadovas Alanas Irvine'as. - Šiam futbolininkui reikės daug dirbti.

Antradienį  Vyriausybės rūmuose vyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame buvo aptartas susitarimas dėl esminių socialinių ir ekonominių klausimų. Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, dialogas tarp socialinių partnerių vyksta konstruktyviai. „Trišalės tarybos diskusijos, nors ir karštos, yra konstruktyvios. Iš esmės sutarta dėl pirmųjų dviejų susitarimo dalių, kuriose kalbama apie makroekonominio šalies stabilumo užtikrinimą bei bedarbystės mažinimą.

Kai kurie batų fabriko „Lituanica“ darbininkai algos negauna devynis mėnesius, praneša LTV naujienų tarnyba. Kauno miesto apylinkės teisme – batų fabriko „Lituanica“ darbininkų ieškiniai. Kai kurie tikina algos negaunantys devynis mėnesius. Direktorius padėties nekomentuoja. Ekonomistai pastebi, kad dauguma didžiųjų pramonės įmonių dabar susiduria su panašiomis bėdomis. Profesinės sąjungos žiniomis, apie šimtas „Lituanica“ darbuotojų negauna algų, trečdalis dėl jų – kovoja teismuose.

Premjeras Andrius Kubilius leidžia suprasti, kad nuo 2012-ųjų sausio minimali mėnesinė alga (MMA) dar nedidės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pareiškė, kad jau atsargiai galima pradėti kalbėti apie MMA didinimą, tačiau, nenorėdama daryti įtakos Vyriausybei, susilaikė nuo konkrečios datos.

Nuo 2010 m. gegužės iki 2011 mėn. gegužės mėnesio bazinius atlyginimus daliai darbuotojų didino 58 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių. Šiais metais didinti atlyginimus ketina net 63 proc. įmonių. Tokius duomenis antradienį surengtoje konferencijoje pateikė tarptautinės vadybos konsultacijų bendrovės „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims dr. Neda Songinaitė.

Pensininkai gali tikėtis, kad Seimas rudens sesijos metu svarstys dėl sumažintų pensijų atstatymo, o štai teisėjų sumažintų algų galiojimą planuojama pratęsti, rodo Vyriausybės siūlomi įstatymų projektai.

Panevėžys nedarbo lygiu vis dar lenkia didžiuosius šalies miestus. Rugpjūčio 1 d. duomenimis, Panevėžio teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje darbo neturėjo 12,5 proc. darbingo amžiaus gyventojų, įregistruoti net 21068 bedarbiai. Lyginant su liepos mėnesiu, nedarbo rodiklis padidėjo 0,1 proc. Trūksta kvalifikuotų darbuotojų Susiklosčiusi paradoksali situacija – biržą apgulę klientai, tačiau darbdaviai virkauja, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

Nors šiemet valdžia pinigų padėti labiausiai skurstantiems nerado, daugelio ministerijų vadovų atlyginimai didėjo. Antrąjį šių metų ketvirtį lyginant su pirmuoju, vidutinis mėnesio darbo užmokestis, įskaitant priedus ir priemokas, pakilo beveik pusei ministrų iš 13-kos. Anot Vyriausybės atstovų, didėjo ne alga, o priedai už stažą ir gerą darbą. Visgi pripažįstama, kad tokia tvarka ydinga ir žadama ją keisti. Pavasarį daug diskutuota dėl minimalios 800 litų algos padidinimo bent 100 litų.

Ekspertai sako, kad jau kapanojamės iš krizės. Galbūt dabar – tinkamas metas prašyti didesnio atlyginimo?Prašyti pinigų niekam nėra malonu. Todėl tik nedaugelis ryžtasi praverti šefo kabineto duris ir pasiteirauti, ar nebūtų galimybės pakelti atlyginimą. Jei vis dar svyruoji ir tu – metas susikurti planą, kaip galėtum tai padaryti! Kodėl verta pakelti tau algą? Tai pirmasis klausimas, į kurį turi pirma atsakyti pati sau, o paskui, žinoma, savo atsakymo variantą pateikti ir šefui.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas apgailestauja, kad Vyriausybė niekaip nesugeba sureguliuoti darbo apmokėjimo. „Kai profesinės sąjungos kėlė klausimą dėl minimalaus atlyginimo didinimo Trišalėje taryboje, Vyriausybė niekaip nerado jėgų aiškiai pasakyti, kokia jos pozicija šiuo klausimu. Procesas tęsis rudenį. Atlyginimų klausimas opus tiek valstybės įmonių, tiek privačių bendrovių darbuotojams.

Malonus jausmas po sunkaus darbo pagaliau savo kišenėje turėti ką tik gautą algą. Tačiau tyrimai atskleidžia, jog gavus atlygį mirtingumo rodikliai išauga. Notre Dame universiteto ekonomistas Williamas Evansas tyrė keturias didžiausias demografines grupes – socialinės apsaugos, kariuomenės personalo, šeimas, gaunančias mokesčius mažinančių nuolaidų čekius ir Aliaskos nuolatinio fondo dividendų gavėjus. Jo tyrimai parodė, jog mirtingumo dažnis, gavus apmokėjimo čekį, gana smarkiai padidėja.

Teismui pripažinus, kad buvusios Kauno antrosios ligoninės direktorių Kauno politikai atleido neteisėtai, savivaldybė turės medikui išmokėti apie šimtą tūkstančių litų. Kauno valdininkai aiškina, esą jis trukdęs pertvarkyti ligonines ir jau geriau sumokėti kompensaciją, nei vilkinti reorganizaciją. Buvusios antrosios klinikinės ligoninės vadovas Tautvydas Jankauskas miesto Tarybos sprendimu darbo neteko praėjusį spalį, nors teisininkai įspėjo politikus, kad tai gali būti neteisėta.

Seime rengiamas Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektas. Siūloma įtvirtinti 45 dienų atostogas ir kelti parlamentarų atlyginimus. Kaip vertinti tokias idėjas, BTV laidoje „Karštas vakaras“ diskutavo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas, Seimo nariai Žilvinas Šilgalis, Saulius Stoma ir Trišalės tarnybos bei Lietuvos maistininkų profsąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

Siūlymus didinti Seimo narių algas dabartinėmis sąlygomis Premjeras Andrius Kubilius vertina skeptiškai. „Palaukime, kol iš tikrųjų galėsime konstatuoti, kad globalios krizės poveikis mūsų ekonomikai ir finansams yra tikrai pasibaigęs. Kol deficitas yra 5 proc. bendrojo vidaus produkto, tai yra per 5 mlrd. litų, tikrai nematau jokių galimybių nei ministrams, nei Seimo nariams galvoti ir kalbėti apie atlyginimų didinimą“, – sakė A. Kubilius.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė „Žinių radijui“ teigia, kad mūsų Darbo kodeksas nėra lankstus, lankstūs yra žmonės. „Darbdavys ir darbuotojas abu savanoriškai, sutartinai ir paslapčia nuo valdžios nesilaiko to Darbo kodekso ir tik dėl to ir išgyveno“, – aiškino R. Vainienė. Pasak jos, jeigu būtų buvę laikomasi visų reikalavimų dėl išeitinių kompensacijų, pašalpų ir kitų mokėjimų, būtume žymiai blogesnėje padėtyje negu esame dabar.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepuoselėja didžiulių vilčių, kad pakeltas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) visiškai kompensuotų kainų didėjimą. Valstybės vadovė pasisako už MMA didinimą, pagal valstybės finansines išgales, nuo 2012 metų, ir aktyvesnę piktnaudžiavimo rinkoje priežiūrą, kad kainas lemtų konkurencija, o ne karteliniai susitarimai.

Lietuvoje labiau didinti mokesčius neapsimoka, nes pajamų iš jų daugiau nebebus gaunama, mano “Swedbank" vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Pasiekus tam tikrą optimalų mokesčių tarifą ir toliau juos didinant pradeda mažėti mokesčių pajamos. Tai puikiai atsispindi 2009-2010 metais. Tuo metu buvo padidinta daugelis mokesčių tarifų, tačiau jų pajamų dalis šalies BVP mažėjo. Tai akivaizdus įrodymas, kad perlenkta lazda„, - konferencijoje “Ar reikia Lietuvai progreso“ teigė jis.

Ketvirtadienį Seimui pateikti du rezoliucijų projektai dėl minimalios mėnesinės algos.  Baigti jų svarstymą bendru sutarimu nutarta kitą savaitę, gegužės 24 d. Rezoliucijos projekte „Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo", kurią pateikė Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis, Vyriausybei siūloma nuo šių metų liepos 1 d. didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 900 litų, o nuo 2012 m. sausio 1 d. - iki 1000 litų.

Profesines sąjungas piktina Liberalų sąjūdžio partijos priešiškumas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo.  Protestuodamos dėl  tokios politinės partijos pozicijos,   gegužės 17 d., 12 valandą, profsąjungos surengs  piketus prie ministerijų, kurioms vadovauja Liberalų sąjūdžio atstovai, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusių metų spalį minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ar 800 litų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų (be individualiųjų įmonių) skaičius, palyginti su 2009 m. spalio mėn., sumažėjo nežymiai - 0,2 procentinio punkto - ir sudarė 19,4 proc.(168,5 tūkst.) darbuotojų. Daugiau negu pusė (59,7 proc., arba 100,6 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.

Žmonės, kurie skundžiasi spaudimu kuo greičiau atlikti užduotis, dažniausiai kaltina per didelį darbo krūvį, šeimą ar net abu. Neseniai mokslininkai išsiaiškino dar vieną streso darbe kaltininką – algos padidinimą. Viename taikomosios psichologijos žurnalo straipsnyje teigiama, kad daugiau uždirbantys asmenys jaučia didesnį spaudimą greičiau atlikti savo darbą.

Praėjusių metų statistika rodo, kad pirmą kartą po šešis ketvirčius trukusio kritimo darbo užmokestis šalyje šiek tiek išaugo. Manoma, jog jis didės ir šiemet, tačiau žmonės tai mažai tepajus. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį darbo užmokestis šalyje, palyginti su 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc.

Statistikos departamento duomenimis, kiek daugiau nei prieš pusmetį 19,6 procentai dirbančiųjų gavo minimalią 800 litų algą arba — apie 670 litų į rankas.

Statistikos departamentas praneša, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) trečiąjį 2010 metų ketvirtį sudarė 2081,8 lito ir, palyginti su antruoju 2010 metų ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc. Trečiąjį 2010 metų ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis valstybės sektoriuje sudarė 2177,6 lito ir, palyginti su antruoju 2010 metų ketvirčiu, padidėjo 0,5 proc., privačiajame sektoriuje sudarė 2016,7 lito ir išaugo 2,0 proc.

Inžinieriui, kuris ruošėsi pereiti į „Facebook“, korporacijos „Google“ vadovybė pasiūlė 3,5 mln. dolerių premiją. Darbuotojui, kurio pavardė neminima, premija buvo išmokėta akcijomis, rašo telegraf.lv. Minėtas specialistas sutiko su tokiomis sąlygomis ir nusprendė toliau darbuotis „Google“. Tai jau ne pirmas didžiausios pasaulio IT kompanijos vadovybės poelgis. Rugsėjį keletas darbuotojų, beje, taip pat inžinieriai, irgi ketino pereiti į kitas kompanijas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas teigia, kad normaliam gaisrininkų darbui užtikrinti reikėtų papildomai bent 5 mln. litų. Didesnio finansavimo siekia ir Vadovybės apsaugos departamentas. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė taip pat sako, kad kitų metų biudžete planuojamos išl aidos šalies gynybai yra per mažos, tačiau dėl sudėtingos šalies finansinės padėties daugiau prašyti neketinama.

Darbo grupė, nagrinėjusi galimybes skatinti pašalpų gavėjus įsidarbinti, premjerui Andriui Kubiliui pateikė siūlymą didinti minimalų atlyginimą iki 900 ar 1000 Lt. Taip pat siūloma mažinti minimalaus atlyginimo apmokestinimą, o darbingiems žmonėms, ilgą laiką gaunantiems pašalpas ir socialines išmokas, palaipsniui jas mažinti.

Ukmergės ligoninės darbuotojai jau įprato kas mėnesį motyvuotai aiškinti, kodėl jiems reikia uždirbto atlygio. Pinigai laiku išmokami tik įvardijus priežastį ir įrodžius, kad jie – būtini, rašo „Lietuvos žinios“. Kiekvienas iš 500 gydymo įstaigos darbuotojų, norintis laiku gauti atlyginimą, turi rašyti prašymą ir išsamiai papasakoti savo privataus gyvenimo užkulisius.

Panevėžio policija tiria panevėžietės pareiškimą – ji apskundė įdarbinimo agentūrą. Aštuoniolikmetė E.T. pranešė, kad radusi skelbimą internete agentūrai „Europos darbai“ kovo pabaigoje pervedė 500 litų. Už šiuos pinigus agentūra įsipareigojo surasti darbą Anglijoje, tačiau praėjus pusmečiui jo mergina taip ir negavo. „Europos darbai“ pinigų negrąžino, todėl E.T. kreipėsi į policiją. Patikrinus internete, pasirodė, kad apie tokią įmonę duomenų nėra.

Praėjusiais metais atlyginimai augo visose Europos valstybėse, išskyrus Baltijos šalis ir Airiją, tačiau ir ateinančiai metais daugiau nei pusė Lietuvos įmonių atlyginimų darbuotojams didinti dar neketina. Optimistiškiausios prognozės numato nebent 1–2 proc. darbo užmokesčio augimą. Tokius duomenis pateikia tarptautinė vadybos ir konsultacijų bendrovė „Hay Group“, kurios atliktame tyrime dalyvavo 214 Lietuvos įmonių ir buvo išanalizuota 59 tūkst. darbuotojų atlygiai.

Statistikos departamentui paskelbus, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, ūgtelėjo 1,2 procento ir sudarė 2055,5 lito, dar neprognozuoja visuotinio atlyginimų kilimo. „Šalies verslas labai sparčiai reagavo į ekonominės situacijos pokytį 2009 metais ir 2010 metų pradžioje. Dabar, tikėtina, kad didžioji atlyginimų mažinimo banga jau praeityje, tačiau kiek didesnio vidutinio uždarbio augimo dar teks palaukti.

Progos prisidėti prie savo savivaldybės skolų didinimo nepraleido ir Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas. Jis nuo liepos 1 dienos gauna 6 proc. didesnį atlyginimą (liepą, pavyzdžiui, gavo 4080 litų). Šios savivaldybės skola  – didžiulė. Net 21 milijonas litų. Vien A.Kopūsto vadovavimo rajonui laikais ji išaugo apie 11 milijonų. Bet meras nori nenori turėjo sutikti su algos pakėlimu.

Seimui išsprendus savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimo problemą, kai kurie vietos politikai ieško būdų, kaip pakliūti į naują skandalą. Jie užsigeidė gauti algą už darbą savivaldybės taryboje. Seimas pakeitė vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnį.

Įvertinusi kitų metų finansines galimybes, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo metus ilgiau nei planuota kariams mokėti sumažintą atlyginimą ir kompensacijas už maitinimą. Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad pernai priimtas sprendimas sumažinti karių savanorių atlyginimus liks galioti ir kitąmet. Iki kitų metų pabaigos planuojama pratęsti ir kompensacijų už maitinimą sumažinimą.

Abiturientai dar nevengia Lietuvos aukštųjų mokyklų, bet vis dažniau žvalgosi ir į užsienį. O tarp aukštojo mokslo reformatorių populiaru dalyti velnias žino kur valdiškus milijonus. Aukštojo mokslo reformatoriai po truputį stumia studentus ieškotis mokslų užsienyje. Tuo tarpu šalyje įsibėgėja skandalas dėl galimos su švietimo reikalais susijusios korupcijos. Į ją gali būti įveltas Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) artimas Demokratinės politikos institutas.

Nors dirbančių žmonių šalyje katastrofiškai mažėja, Vyriausybė verčia juos dirbti už dyką. Pinigų iki šiol nesulaukia pernai per kiaulių gripo epidemiją viršvalandžius dirbę medikai. Neatsiskaitoma ir su policijos pareigūnais, saugančiais masinius renginius. Vienintelis atlygis už triūsą - valdžios pažadai.

Taip nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), birželio 7 d. nutartimi palikęs galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti pareigūnui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už papildomą darbo krūvį poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, kai bendra priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme numatytą 70 proc. pareiginės algos dydį.

Šimtai darbdavių, prispausti sunkumų, neria į krūmus palikdami savo darbuotojus likimo valiai. Šie negali nei įsidarbinti kitur, nei gauti išmokų. Valdžia pagaliau susiprato įstatymus keisti, kad dingus darbdaviui žmogus būtų “paleistas". Tačiau darbuotojų atstovai tvirtina, jog tuo žmonių problemos dar nesibaigia.

Ką galima Lietuvoje nuveikti per vieną mėnesį už 1 MGL (minimalųjį pragyvenimo lygį), kuris siekia 130 litų? Nieko. Tai tik piliečių skurdo ribą simbolizuojantis terminas. Kad skurdas akių nebebadytų, MGL pakeistas į humaniškesnį žodžių junginį BSI (bazinė socialinė išmoka). Tačiau BSI pinigine išraiška siekia lygiai tiek pat kaip MGL. 130 litų. Gyvenimo kokybė Lietuvoje vis prastėja. Ji net geriausiais ekonomikos laikais tarp ES valstybių buvo mažne blogiausia.

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės teigimu, jos patarėjai ir sekretoriato politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai priemokų prie atlyginimo negauna. "Seimo Pirmininkės politinio pasitikėjimo komandoje dirbantiems tarnautojams nėra mokami jokie priedai prie atlyginimo, - sakė Seimo vadovės atstovas spaudai Juozas Ruzgys.

Šalies valdžia piktinasi faktai, kai valstybinių įmonių vadovai net ir sunkmečiu gauna astronomines algas. LR Seimas ruošiasi pateikti siūlymą, kad valstybės įmonių darbuotojų ir valstybės tarnautojų atlyginimai negalėtų viršyti šalies prezidento algos. Apie tai pranešė LNK žinių tarnyba. Prezidentės alga dabar, atskaičius mokesčius, yra 18,8 tūkst. Lt.

Lietuvio darbas Europos Sąjungoje yra vertinamas kone pigiausiai, rodo Lenkijos kompanijos „Sedlak&Sedlak“ atliktas tyrimas. Vieno darbininko išlaikymas pigiau kainuoja tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Latvijoje, o mūsų šalis rikiuojasi 4 vietoje. Lietuvoje darbdaviui vieno darbuotojo išlaikymas per mėnesį kainuoja 921 eurą, teigia „Sedlak&Sedlak“ analitikai pasiremdami oficialiais „Eurostat“ duomenimis.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kritiškai vertina Vyriausybėje suburtos darbo grupės siūlymą mažinti minimalų atlyginimą visiems 18 - 24 m. amžiaus pradedantiesiems darbuotojams. Esą visi jie neturi darbui reikalingos kvalifikacijos, patirties, dėl to šiuo būdu būtų sudarytos realesnės paskatos priimti jaunus žmones į darbą. LSS pastebi, kad toks siūlymas nepalankus akademiniam jaunimui ir atrodo labiau orientuotas tenkinti darbdavių poreikį turėti pigesnę darbo jėgą.

Žiniasklaidai paviešinus, kad kai kurių ministerijų aukšti pareigūnai gauna nemenkus priedus prie atlyginimo, Premjeras Andrius Kubilius sako, kad ateityje valstybės tarnautojai neturės kvalifikacijų ir išvis negaus priedų. Vyriausybės vadovas, paklaustas, kaip vertina tai, kad sunkmečiu dalinami priedai, teigė, kad jį stebina tai, jog žiniasklaida periodiškai prie šių klausimų grįžta.

Neatsakingas finansinių išteklių valdymas pirmiausia tenka mokesčių mokėtojams, kurie sumoka už visas politikų klaidas. Taip teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Anot jos, didėjanti valstybės skola yra mokesčių mokėtojų problema, nes nėra lėšų iš šalies, kuriomis ji galėtų būti padengta. „Ateičiai yra būtini teisės aktai, kurie biudžeto rengimo programą padarytų pakankamai aiškią. Tik teisiškai reglamentavus šį procesą žmonėms taps aiškus tikslus biudžeto rengimo planas.

Turbūt ne kartą jautėte, kad genetiškai paveldėtas grožis teikia įvairiapusės naudos, rašo „Business Insider“. Įgimtas grožis gelbsti meilės reikaluose, profesiniame gyvenime ir netgi skolinantis pinigų. Tad nenuostabu, kad gražūs žmonės yra labiau patenkinti gyvenimu. Savo naujoje knygoje „Grožis atsiperka: patrauklūs žmonės yra sėkmingi“ ekonomistas Danielis Mamemeshas ieško sąsajų tarp išvaizdos ir ekonominės sėkmės.

„Jeigu ne marijampoliečiai, Lietuva būtų patyrusi didžiulę tarptautinę gėdą, - sakė žymus mūsų šalies vargonininkas ir pianistas, Lietuvos muzikos akademijos lektorius, „Vasaros vargonų akademijos“ kursų iniciatorius ir meno vadovas Balys Vaitkus.

Artėjant rudenį numatytiems Seimo rinkimams opozicinės Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ deklaruoja gaunančios solidžią paramą iš paprastų gyventojų. Kitas partijas labiau remia įmonės, rašo „Vilniaus diena“. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) iš partijų gavo per šių metų antrą ketvirtį surinktų aukų iš fizinių ir juridinių asmenų ataskaitas. Per pastaruosius tris mėnesius 22 politinės jėgos surinko 2,75 mln. litų. Daugiausia aukų surinko konservatoriai.