alga

 Grupės parlamentarų siūlymas nuo kitų metų biudžete rasti apie 18 mln. eurų ir 5 proc. padidinti pedagogų darbo užmokestį tikriausiai bus neišgirstas - finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad tiek pakelti mokytojų algas neįmanoma. „5 proc., matyt, nėra realu“, - trečiadienį Konservatorių frakcijos nariams teigė R.Šadžius. Jo teigimu, dabartiniai mokytojų atlyginimai neleidžia jų įtraukti į biudžetininkų, kuriems reikia pirmiausiai kelti algas, sąrašą.

Jei krizės metu darbdaviai klausdavo – kiek bus mažinami atlyginimai, dabar situacija apsivertė aukštyn kojom ir sprendžiama, kiek darbuotojų atlygis turėtų didėti? Patys dirbantieji sako morališkai jaustųsi geriau, jei atlyginimai būtų kilstelėti iki 10 procentų. Tiesa, dažnas pripažįsta, jog pažadais jau nebetiki, mat kai kur atlyginimai ne didėja, o mažėja. Verslininkų apklausos rodo, kad trys iš keturių darbdavių kitąmet kels atlyginimus – tai planuoja daryti 75 procentai įmonių.

Kieno balsas skaičiuojant ir skirstant šeimos pinigus lemiamas? Tyrimą atlikę ekonomistai išsiaiškino, kad Lietuvoje dažniausiai muziką užsako tas, kas uždirba. Tačiau net ir būdami šeimos maitintojai vyrai neretai uždirbtus pinigus patiki ne kam kitam, o savo antrajai pusei. Tokia tradicija likusi dar nuo sovietinių laikų, kai dažnas uždirbtą algą parnešdavo tiesiai žmonai į rankas.

Panevėžio miškų urėdijos medelyno vadovas jau kelios savaitės intensyviai ieško skubios darbo jėgos. Maždaug po mėnesio čia prasidės didieji medelių rūšiavimo darbai. Pirmiausia visus sodinukus reiks iškasti, surūšiuoti ir sandėliuoti kitų metų pavasario sodinimui. Darbai tęsis maždaug 2 mėnesius. Tokiam sezoniniam darbui reikia apie 40 žmonių. Tačiau nesėkmingos galinčių dirbti paieškos medelyno vadovą varo į neviltį.

Baltijos šalių jaunoji karta, vos pradėjusi dirbti, tikisi kur kas didesnio atlyginimo nei vidutinis. Lietuvių norai kukliausi, tačiau vis tiek prasilenkia su realybe – čia pageidaujamo atlyginimo vidurkis siekia 728 eurus į rankas. SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Y karta, t. y. 18-25 metų jaunuoliai, visose Baltijos šalyse pradėję dirbti iškart tikisi gauti daugiau negu vidutinę algą.

Vyriausybė įsipareigoja nuo kitų metų sausio 25 eurais padidinti minimalią algą (MMA), pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius.   „Prie naujo socialinio modelio – lankstesnių darbo santykių, kurie verslui suteiks naujų galių plėtrai, pridedame ir savo įsipareigojimą – nuo 2016 metų pradžios 25 eurais iki 350 eurų didinti minimalią mėnesinę algą“, - ketvirtadienį Seime pareiškė premjeras.

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį išnagrinėjo per apkaltą iš Seimo pašalintos buvusios parlamentarės Neringos Venckienės prašymą sumokėti jai daugiau nei vienerių metų atlyginimą, kuris siekia beveik 30 tūkst. eurų. Sprendimas bus skelbiamas rugsėjo 21 dieną. Nei N.Venckienė, nei jos atstovė advokatė Sonata Žukauskienė teismo posėdyje nepasirodė. Advokatė pranešė, kad tuo metu dalyvaus kitoje byloje.

Teisėsaugos ieškoma buvusi Kauno apygardos teismo teisėja ir buvusi Seimo narė Neringa Venckienė prašo jai priteisti daugiau kaip 15 tūkst. eurų kompensacijos dėl teisėjos atlyginimo sumažinimo per krizę. Bylą antradienį turėjo nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas, bet į posėdį neatvyko nei pati pareiškėja, nei jos atstovė Sonata Žukauskienė. Teisme nepasirodė ir Teisingumo ministerijos bei Kauno apygardos teismo atstovai.

Kodėl auga nedirbančiųjų pajamos, o dirbantieji maitinami tik pažadais? Tokia diskusija užvirė visuomenėje, kai pranešta, kad kitais metais bus didinamos pensijos. Finansų ministras žada, kad algos kils ir valstybės tarnautojams bei biudžetininkams. Nors ekonomistai rėžia, kad pinigų nėra nei tiems, nei tiems, rūpintis pensininkais politikams patogiau. Trys jaunuoliai verslą pradėjo prieš beveik metus – atidarė dvi spurgų kavines Vilniuje ir Kaune.

 Darbas yra žmonių gerovės ir valstybės klestėjimo garantas, todėl dirbančiųjų padėtis yra prioritetas. Pensijas gaunantys piliečiai taip pat visą gyvenimą sunkiai dirbo ir mokėjo mokesčius, todėl valstybės pareiga pasirūpinti, kad už tai jiems būtų deramai atlyginta. Algų ir pensijų kėlimas privalo tapti valstybės prioritetu.

  Kultūros ir meno darbuotojams kitąmet atlyginimai turėtų būti keliami vidutiniškai po 70 eurų, taip pat bus siūloma neriboti kultūros įstaigų vadovų kadencijų.   Tokius pažadus ketvirtadienį iš premjero teigia išgirdę šalies kultūros įstaigų atstovai, aptarę šiuos klausimus Vyriausybėje. „Premjeras patvirtino, kad kitąmet turėtų būti pakelti atlyginimai po 2 atlyginimų koeficientus. Tai jau būtų trečiasis, baigiamasis etapas.

  Vyriausybė trečiadienį paskirstė valstybės institucijoms ir savivaldybėms 11 mln. 678 tūkst. 216 eurų, skirtų minimaliai mėnesio algai (MMA) didinti nuo liepos 1-osios.   Savivaldybėms paskirstyta kiek daugiau nei 7 mln. 23 tūkst. eurų. Daugiausiai - 1 mln. 194 tūkst. eurų - atiteko Vilniaus miesto savivaldybei, 677 tūkst. eurų pervesta Kauno miesto savivaldybei, 311 tūkst. - Klaipėdos miesto savivaldybei, 287 tūkst. - Vilniaus rajono savivaldybei.

Lietuviai – žmonės kantrūs ir santūrūs. Pasirodo, vėluojančių atlyginimų tautiečiai laukia ne vieną ir ne du mėnesius, o kartais net daugiau kaip pusmetį. Ir tik trūkus kantrybei kreipiasi į Darbo ginčų komisiją ir skundžia darbdavius. Pastaroji vardija, kad daugiausia dėl vėluojančių atlgyninimų ginčų kyla statybos ir transporto bendrovėse, komunalinėse įmonėse. O savo sąžiningai uždirbtų pinigų vis laukiantys darbuotojai neretai įklimpsta ir į tūkstantines skolas.

Augant gyventojų atlyginimams, vis dažnesnis mėnesio pabaigoje nelaukia algos, mat lėšų lieka. Finansų ekspertų teigimu, labai dažnai reikia visai nedidelės sumos, kad pinigai pradėtų dirbti. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, apie investavimą galima pradėti galvoti net kai galite leisti sutaupyti apie 100 eurų. „Tai nėra sunku, tik reikia pasirinkti periodines investicijas. Taupymas veikia gerai tik tada, kai yra daromas nuosekliai ir ilgai.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo 2016 metais nekeisti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris šiuo metu sudaro 130,5 euro. Kai kurios profesinės sąjungos ir Teisėjų taryba tokį siūlymą kritikuoja, ragindamos kelti atlyginimus.

 Didžiausiais atlyginimais – po 5000 eurų – Lietuvoje gali džiaugtis aukščiausio lygio vadovai. Tačiau jiems ant kulnų lipa ir informacinių technologijų asai, vadybininkai, finansininkai ir tolimųjų reisų vairuotojai. Ekspertai pastebi, kad per metus atlyginimai šalyje augo apie 13 proc., o kai kuriose srityse net 60 proc.. Augimas prognozuojamas ir toliau. Užbaigę mokslų maratoną, diplomuoti vadybininkai, teisininkai, finansininkai jau užvertė darbdavius darbo paieškų prašymais.

 Per krizę sumažintos algos daliai biudžetininkų - valstybės tarnautojams, prokurorams, teisėjams ir kitiems pareigūnams - bus grąžintos iki 2020 metų pabaigos. Kaip bus elgiamasi su kitais biudžetininkais, Vyriausybė turi nuspręsti iki rudens.

Lietuvoje dirbantiesiems svarbiausia motyvacijos priemonė darbe yra atlyginimas ir mokami įvairūs priedai, o karjeros galimybės, kolegų santykiai, savirealizacija ir kiti veiksniai žmonėms rūpi palyginti mažai, rodo apklausa. Daugiau nei pusė - 64 proc. - apklaustųjų nurodė, kad juos darbe labiausiai motyvuoja atlyginimas, dar 34 proc. atsakė, kad jiems rūpi įvairūs priedai, rašo delfi.lt. Kaip vieną iš trijų svarbiausių motyvacijų 26,9 proc. respondentų nurodė karjeros galimybes, 20,6 proc.

Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai skundžiasi mažais atlyginimais, kurie jau beveik dešimtmetį nesikeičia. Advokatai piktinasi, kad jų atlyginimas yra toks pats kaip ir mažiausios kvalifikacijos kirpėjos. „Valstybė sako, štai mes suteikiama jums teisinę paslaugą, ji yra nemokama, tačiau advokatas gauna mažiau negu elementari kirpėja. Realiai advokatui mokama mažiau nei žemiausios grandines kirpėjai.

Iš tikrųjų pateiksime jums net dvi neįtikėtinas katinų istorijas. Viena jų apie katiną Rumunijoje, kuris oficialiai įsidarbino vienoje verslo įmonėje ir gauna tikrą – visai katinui nemenką algą: 150 eurų į rankas, tiksliau, į letenėles, per mėnesį. Kitas herojus – katė vardu Tigrė, kuri nežinia kaip pradingusi Australijoje atsirado Airijoje. Ir jau netrukus grįš į savo šeimą kitame žemyne. Plačiau – TV3 vaizdo reportaže.

Kada gi lietuvių atlyginimai bus tokie pat kaip Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Norvegijoje? Ekonomistai ėmė ir tai paskaičiavo. Jei neatsitiks stebuklas ir reikalai valstybėje klostysis taip kaip dabar, nedažnas iš mūsų sulauks tos dienos, kai mėgausimės danų ar norvegų gyvenimo kokybe. Pasak ekonomistų, dabar lietuvių algos per daug apmokestinamos, o didesnes algas mokančių užsienio kompanijų Lietuvoje dar per mažai.

Vos išėjusi iš vaikų namų Kaune, Eglė išvyko į Italiją dirbti konsumatore. Jei ne staiga atsiradę jausmai klientui, nežinia, kuo tai būtų pasibaigę. „Viršininkas tau iš karto pasako, kad negali įsimyleti. Bet tą kartą paleidau jausmus. Aš įsimylėjau“, – LRT Televizijos laidai „Emigrantai“ sako Eglė. Sūnaus gimimas likti Lietuvoje neprivertė Italija. Skaniausia pica. Siauros senamiesčio gatvelės. Dieviško grožio gamta. Romantiškos melodijos, verčiančios širdis plakti greičiau.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau sakė, kad dėl biudžeto taupymo tiek jis, tiek jo komandos nariai gaus 10 proc. mažesnius atlyginimus. Tačiau net ir po to V. Putinas pasididžiuodamas teigė, kad net neįsivaizduoja, kiek uždirba per metus. Visgi šis arogantiškas pareiškimas yra juokingas, jei palygintume Rusijos prezidento ir kitų pasaulio lyderių metinius uždarbius, rašo „Business Insider“. Pavyzdžiui, Singapūro ministras pirmininkas Lee Hsien Loong per metus uždirba 1,7 mln.

 Įsivaizduokite, kad dirbate savo įmonėje, gerai atliekate pareigas, esate šaunus darbuotojas. Turbūt bent kartą susimąstėte, kad norėtumėte geresnių darbų sąlygų, tačiau ar pasikalbėjote apie tai su darbdaviu? Darbo portalo CVbankas.lt tyrimas atskleidė, kad pusė darbuotojų dvejotų apie geresnes darbo sąlygas užsiminti vadovui, penktadalis apskritai nesiryžtų apie tai su vadovu kalbėtis. Tačiau daugumai tų, kurie pabandė, neteko nusivilti. Maždaug 30 proc.

Jau buvo skelbta, kad pagrindine kliūtimi pratęsiant Lewiso Hamiltono sutartį su „Mercedes“ komanda, yra labai aukštos britų lenktynininko finansinės ambicijos. L. Hamiltono kontraktas baigiasi 2015 metų pabaigoje – laiko deryboms dar yra pakankamai, bet kaip skelbia britų „Daily Star“, Lewisas pageidauja per sezoną iš komandos gauti apie 39 mln. JAV dolerių, neįskaitant pajamų, gaunamų pagal asmenines reklamines sutartis, rašo F-1.lt.

Artėjant euro įvedimui Lietuvoje, vis didesnei daliai gyventojų nerimą kelia įvairūs klausimai. Dažniausiai žmonės baiminasi kainų augimo ir atlyginimų stagnacijos. Sėkmingi Estijos bei Latvijos pavyzdžiai rodo, kad bendrosios europinės valiutos – euro – atėjimas nesukėlė katastrofiško kainų augimo, o Lietuvoje planuojama, kad euro įvedimo poveikis kainoms nebus didesnis nei 0,2–0,3 procento.

Kitąmet įvedus eurą, politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos turėtų būti skaičiuojamas naudojant 130,5 euro bazinį dydį.  Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė tai siūlančiai įstatymo pataisai. Už ją balsavo 39 parlamentarai, susilaikė keturi. Šiemet minėtas bazinis dydis yra lygus 450 litų (130,329 euro). Jį padidinus iki 130,5 euro, truputį didėtų politikų, tarnautojų, teisėjų algos.

Premjeras Algirdas Butkevičius „Žinių radijui” sakė, kad šildymas kitąmet turi pigti nuo 10- ties iki 20-ties procentų. Jis atmeta šilumininkų tvirtinimus, kad negrąžinus jiems permokos "Gazpromui", šiluma pigs tik 8 procentais.   „Jau nuo šių metų liepos 1 dienos buitiniams vartotojams yra taikoma nuolaida, o šilumos gamintojams nuolaida taikoma nuo gegužės 1 dienos. Tai yra 20 procentų. Ir jie iki sausio 1 dienos turi pasiskaičiuoti, kokia bus šilumos kaina.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nuo spalio 1 dienos didinti minimalią mėnesio algą (MMA) 35 litais - iki 1035 litų (300 eurų). Minimalus valandinis atlygis, kuris šiuo metu yra 6,06 lito, nuo spalio sieks 6,27 lito (1,82 euro), pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Išankstiniais skaičiavimais, dėl MMA didinimo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų poreikis (su socialinio draudimo įmokomis) šių metų spalio–gruodžio mėnesiais bus apie 5 mln.

Ramų darbą su minimalia atsakomybe ir atitinkamai nedidele alga svajoja turėti tik 2 proc. darbingų Lietuvos gyventojų. Didelės atsakomybės, įtempto darbo dėl solidaus atlyginimo nesibaidytų net 74 proc. tyrimo dalyvių. Tokius duomenis pateikia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt „Kaip rodo darbo pasiūlymų analizė, solidų atlyginimą darbdaviai paprastai siūlo tiems, kas sutinka daug ir įtemptai dirbti, prisiimti didelę atsakomybę, - teigia cvmarket.

  Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė prognozuoja, kad dėl Rusijos paskelbtų sankcijų biudžeto pajamos labai kristi neturėtų ir teigia, jog mato galimybių didinti minimalią mėnesio algą (MMA).   „Neklydau, sakydama, kad reikės minimalią algą kelti. Kitos išeities nėra, o tokių galimybių yra. Mes viską skaičiuojame, bet yra ir kiti ekonominiai procesai, kur mes matome ne kritimą, o augimą.

Išvykę į užsienį galvose „įjungiame“ kalkuliatorius – verčiame litus į eurus arba atvirkščiai, bandydami suvokti, kiek iš tiesų mokame už prekę ar paslaugą. Visgi toks skaičiavimas nedaug tepadeda, kainos dažnai atrodo patrauklesnės nei turėtų – ir dėl mažesnių nei įprastai skaičių, ir dėl to, kad, pavertus į litus, kainos yra panašios kaip ir Lietuvoje.

Kad ir kas sakytų, jog už svajonių darbus nemokami svajonių atlyginimai, būkite tikri – jie klysta, rašo mashable.com. Nuo žavingųjų pandų glostymo iki vandens čiuožyklų bandymo – pasaulyje yra labai unikalių užsiėmimų, už kuriuos jį dirbantys laimingieji gauna gerus atlyginimus. Štai 6 tokie darbai. 1. Pandų prižiūrėtojai Norite dirbti su pandomis? Suskubkite – ieškomi pandų prižiūrėtojai.

Radijui „Laisvoji banga” pasiteiravus apie galimą minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimą, Lietuvos profsajungų lygos pirmininkas, Vydas Puskepalis, tikino, kad tokia galimybė yra. Jo nuomone jau dabar MMA galėtų būti 1.100 Lt. „Yra priežasčių, dėl kurių MMA reikia didinti. Vyksta infliacija. Pabrango pirmo būtinumo prekės. Didėja bendrasis vidaus produktas (BVP). Ekonomika taip pat auga. Manau vien dėl to yra galimybės didinti MMA.

Minimali mėnesio alga (MMA) bus didinama, kartoja premjeras. Tačiau Algirdas Butkevičius dar nesako, kada ir kiek ji didės. „MMA bus didinama. Tik šiandien negaliu pasakyti, kokiu dydžiu“, - penktadienį po valdančiųjų politinės tarybos pasitarimo pareiškė premjeras. Anksčiau jis yra sakęs, kad minimali alga galėtų šiek tiek - iki 300 eurų (beveik 1036 litų) - didėti nuo kitų metų sausio 1-osios.

Naujausias A-ZET numeris, kaip visada, siūlo be galo daug įdomių ir intriguojančių temų. A. Čekuolis birželio mėnesio numeryje svarsto kodėl demokratijos pralaimi prieš autoritarinį režimą ne pirmą ir ne dešimtą kartą. Marketingo ir vadybos konsultantas V. Zuzevičius straipsnyje „Kodėl Lietuvoje tokios mažos algos“ aiškinasi Lietuvos ekonomikos paradoksus.

Teigiama, kad įmonė rinkoje turi įsitvirtinti per pirmuosius metus. Jei to nepadaro, protingiausia išeitis – ją likviduoti. Balandžio 19 dieną pirmąsias metines paminėjusi UAB „BalticSteelGroup“ darbuotojų skaičių nuo šešių išaugino iki 70. Žurnalistė Genovaitė Paulikaitė kalbina šios bendrovės direktorių Kazį Gudeliūną. –Direktoriau, tikriausiai galime pasakyti, kad gera pradžia – pusė darbo. Tad kas lėmė jūsų vadovaujamos įmonės sėkmę? –Pirmiausia kvalifikuota komanda, kuria pasitikiu.

„Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra parengusi savo rekomendacijas dėl neoficialių priemokų. Žiūrėsime, ką ruošiasi teikti Sveikatos apsaugos ministerija. Taip, vyksta kova su medikais, yra paskelbta „raganų medžioklė“. Gal ne viskas yra gerai, tačiau tai nesprendžia problemos“, - balsui.lt sakė Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.

Kaip verslininkai negalime nesureaguoti į balandžio antrosios Algirdo Syso pasisakymą „Žinių radijuje“, kuriame jis siūlo teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose susieti su darbuotojams mokamos algos dydžiu. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vardu pasisakome už sąžiningą verslą, tačiau manome, jog tokiu būdu atsakomybė užkraunama tik įmonėms, pamirštant valstybės atsakomybę.

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ tyrimas parodė, kad praėjusiais metais darbdavių išlaidos darbo valandai Lietuvoje - vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Tik 6,2 euro (21,41 Lt), kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis sudarė 23,7 euro (82 Lt). „SEB” banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad viena iš išeičių tokiai situacijai būtų darbdavių bendradarbiavimas su profsąjungomis.

 Rusų sporto naujienų portalas sports.ru pateikia sąrašą brangiausiai apmokamų pasaulio futbolininkų. Pateiktos sumos, kurias klubai žaidėjams sumoka per metus.

„Mano pirmoji reakcija? Manau, kad tai buvo visiškai nereikalingas žingsnis, – apie prezidentės Dalios Grybauskaitės įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ su klausimais ir atsakymais sakė politologas, dviejų knygų apie šalies vadovę autorius Lauras Bielinis.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė įvardijo savivaldybių esminius skirtumus, kurie nekinta jau ketverius metus. Pasak specialistės, didmiesčiai neužleidžia savo pozicijų, šiuose miestuose gyvenimo kokybė išlieka geriausia. Didmiesčiuose - geriausia „Vilniaus mieste darbo užmokestis po mokesčių yra 2000 Lt, na, o Šalčininkų, visai šalia esančios savivaldybės, gyventojų vidutinis darbo užmokestis yra net 717 Lt mažesnis.

Daiva SAVICKIENĖ Pasiūlymas minimalią algą didinti iki pusantro tūkstančio litų kai kuriuose regionuose sukeltų sumaištį – kai kur toks vidutinis užmokestis. Užvirus diskusijoms dėl minimalios algos didinimo, imta kalbėti apie įstatymuose numatytą galimybę atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms nustatyti skirtingus minimalios mėnesinės algos dydžius.

Valstybinės Darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vadovas Jonas Gricius patikino, kad lietuviai yra kantrūs žmonės ir vėluojančių atlyginimų gali palaukti. Visgi specialistas mano, kad visų pirma reiktų kalbėtis su darbdaviu, kodėl nutiko tokia situacija, o tik vėliau kreiptis į atitinkamas institucijas. „Dialogas yra reikšmingas, nes ginčas kainuoja žmogiškąsias sąnaudas, laiko sąnaudas ir pinigines“, - teigė J. Gricius.

Edgaras Savickas, LRT.lt Minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) Lietuvoje gauna maždaug penktadalis darbuotojų, todėl nenuostabu, kad dalis politikų prieš kiekvienus rinkimus žada jį didinti. Rinkėjai už pažadus atsidėkoja balsais, netgi tada, kai netiki, kad jie bus įgyvendinti. Klaipėdos rajone gyvenanti 37 metų Alma Kasparienė per praėjusius Seimo rinkimus balsavo už Darbo partiją. Nors šiandien uždirba šiek tiek daugiau nei MMA, tačiau tada gaudavo būtent tiek.

Dalis darbuotojų sutiktų keisti darbą ne dėl to, kad nepatinka įmonė, kolektyvas, vadovas ar darbo pobūdis – keistų dėl didesnio atlyginimo galimybių. Dauguma norėtų uždirbti maždaug nuo 200 Lt daugiau nei gauna šiuo metu. Vidutiniškai keturi iš dešimties keistų darbą, jei naujoje darbo vietoje būtų garantuojamas didesnis atlyginimas, atskleidė darbo portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai. Trečdalis darbuotojų susiviliotų ne dėl pinigų, bet dėl naujos veiklos ir iššūkių.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Kęstutis Masiulis siūlo merų ir vicemerų algas susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu toje savivaldybėje. Parlamentaras įregistravo pataisą, kad savivaldybių vadovų algas nustatytų bei darbo užmokestį tvirtintų tos savivaldybės taryba, atsižvelgdama į vidutinį tos savivaldybės gyventojų mėnesinį darbo užmokestį.

Atstatyti algas valstybės tarnautojams yra prasmės, nes dėl šių žmonių valstybei reikia konkuruoti su privačiu sektoriumi, tačiau kelti algų Seimo nariams būtinybės nėra, tvirtina ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas dr. Vincentas Vobolevičius. Ekonomistė Rūta Vainienė sako, kad kompensuojama galėjo būti visiems, taip pat ir pensininkams, tačiau laipsniškai, ne tokiomis didelėmis disproporcijomis tarp visuomenės grupių.