alfredas bumblauskas

Vieni įtakingiausių šalies veikėjų – istorikas Alfredas Bumblauskas, žurnalistai Rimvydas Valatka, Rolandas Barysas, teisininkas Rolandas Valiūnas bei verslininkas Arvydas Avulis – kadaise priklausė komunistų partijai, skelbia naujienų portalas 15min.lt. Dalis jų įsitraukė į partijos veiklą jau Atgimimo laikotarpiu. Publikacijoje nurodoma, kad archyvuose patikrinti žmonės, kurie pagal žurnalo „Reitingai“ ir portalo delfi.lt sudaromą sąrašą yra laikomi įtakingiausiais Lietuvoje. 15min.

Tarp Lietuvos baltarusių vis labiau plinta litvinizmas – teorijos, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) yra dabartinių baltarusių protėvių sukurta valstybė – ir teritorinės pretenzijos Lietuvai. Bene žymiausias lietuvių istorikas Alfredas Bumblauskas sako, kad savintis kunigaikštystės negalime, tačiau litvinistai taip pat ignoruoja svarbius faktus.  Apie tai A. Bumblauskas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Lietuvai sunerimus dėl didžiulės emigracijos iš Rytų, mūsų saugumiečiai susirūpino dėl baltarusių emigrantų mūsų šalyje ir aktyvios Lukašenkos KGB veiklos Lietuvoje. Be to, jau ne kartą esame girdėję apie tarp baltarusių plintantį litvinizmą ir teritorines pretenzijas Lietuvai. Tad kiek baltarusiai turi teisių į mūsų istoriją ir ar jų teritorinės pretenzijos į Vilnių pagrįstos, kalbame su žymiausiu Lietuvos istorijos profesoriumi Alfredu Bumblausku.

Litvinizmas – pseudomokslas, saujelės baltarusių fanatizmas ar reali grėsmė Lietuvai? Sutarimo, panašu, neranda ne tik politikai, bet ir istorikai. Sviatlana Cichanouskaja kartoja, kad pasirodžiusios diskusijos apie litvinizmą yra provokacijos, o Lietuva yra geriausia laisvųjų baltarusių draugė. Tuo metu profesorius Alfredas Bumblauskas ragina lietuvius iš naujo mokytis istorijos ir pripažinti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra ne tik mūsų, bet ir baltarusių valstybė.

Liepos 6 d., Kernavėje, ant istoriškai svarbaus piliakalnio vyks Edmundo Jakilaičio moderuojama diskusija „Ko nežinome apie karalių Mindaugą“. Apie istorines paslaptis diskutuos bene garsiausias Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas ir Lietuvos archeologas, Vilniaus universiteto profesorius Aleksiejus Luchtanas, pokalbį moderuos žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Žurnalisto Edmundo Jakilaičio iššūkį TV3 laidoje „Įsikūnijimas“ priėmė jau ne vienas žinomas žmogus. Įprastai jiems tenka bent trumpam įsikūnyti į žmones, susiduriančius su gana sunkiomis, tačiau dažnai pasitaikančiomis situacijomis. Tokia pat užduotis bus skirta ir šio šeštadienio laidos herojui – istorikui Alfredui Bumblauskui. Ir nors iš pradžių į tai žvelgs įtariai, A. Bumblauskas sugebės net ir nepatogiose situacijose įžvelgti šviesiąją pusę.

Šiemet Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų, todėl kyla noras pažvelgti į jo praeitį. Nors šiandien sostinės gyvenimo ritmas greitas ir nepastovus, ankščiau eilinis vilnietis tokią dieną ieškotų šviesos, teigė istorikas Alfredas Bumblauskas. TV3 žinių „Dienos komentare“ istorikas atsakė, kuris yra tikrasis Vilniaus aukso amžius ir ko dar turėtume siekti.

Vienas žinomiausių šalies žurnalistų Edmundas Jakilaitis, suvienijęs jėgas su naujosios kartos televizija „Go3“ ir TV3, šią savaitę pristatė naujieną – laidą „Įsikūnijimas“. Apsilankęs „Power Hit Radio“ laidoje „Power popietė“ Edmundas atskleidė detales apie naujojo projekto istorijų atsiradimą ir netikėtus laidos dalyvių sprendimus, kurie gali nustebinti ne vieną.

Net šešiolikos kilometrų – tokia eilė gedinčiųjų jau netrukus gali nusidriekti prie karalienės Elžbietos II karsto, o tai reiškia, kad žmonės turės laukti net 30 valandų, kad galėtą atsisveikinti su valdove. Daugelis britų jau šią naktį nemiegojo ir praleido laukdami eilėje. O profesorius Bumblauskas atskleIdžia, kiek lietuviško kraujo turėjo karalienė Elžbieta II. Per žymųjį Lambeto tiltą Londone link Vestminsterio rūmų driekiasi daugiau nei trijų kilometrų eilė.

Elžbieta II karaliavo tiek, kiek nekaraliavo joks kitas pasaulio monarchas – 70 metų. Per šį laikotarpį pasikeitė 7 popiežiai ir 15 britų premjerų. Tačiau karalienė ypatinga ne tik tuo. Visas pasaulis ją mylėjo už tyrą širdį, žmogiškumą, atsidavimą žmonėms.

Lietuvos ekspertai įtakingiausiais visuomenininkais šalyje laiko žurnalistą, laidų vedėją Edmundą Jakilaitį, politologą Liną Kojalą ir istoriką Alfredą Bumblauską. Toliau kasmet sudaromame įtakingiausiųjų sąraše yra paramą Ukrainos kariams renkantis Jonas Ohmanas, kunigas Ričardas Doveika, rodo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai.

Lietuvos istorikas, profesorius Alfredas Bumblauskas svečiavosi TV3 laidoje „Gero vakaro šou“. Jos metu žiūrovus jis nusprendė supažindinti su Ukrainos istorija, Ukrainos ir Lietuvos santykiu ir teigė, kad Volodymyras Zelenskis – laisvo pasaulio lyderis. Profesoriaus teigimu, Ukrainos prezidentas – laisvės atitikmuo. „Jis yra kietesnis nei Macronas, Merkel, ar kas tik nori , sudėjus kartu“, – sakė A. Bumblauskas.

Išskirtinių peilių gamintojas Andrius Tričius Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejų švenčia dovanodamas ypatingus peilius iškiliausioms asmenybėms „Kiekvienas kuriame savo valstybę“  „Džiaugiuosi galėdamas su savo komanda prisidėti prie nepriklausomos Lietuvos jubiliejaus minėjimo. Vertindami mūsų nepriklausomos valstybės nueitą kelią aiškiai suprantame, kad jį įveikė konkretūs žmonės savo pasiaukojamu darbu ir tarnyste savo tėvynei.

Penkiasdešimt Seimo narių ir per šimtą kultūros bei mokslo atstovų trečiadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindami aukščiausiu lygiu paremti Taivano įtraukimą į Pasaulio sveikatos organizacijos veiklą. Taivano narystę šioje Jungtinių Tautų organizacijoje blokuoja Kinija – šios šalies komunistinė valdžia neatsisako grasinimų jėga gauti salos kontrolę, o paramą Taivanui kritikuoja kaip kišimąsi į jos vidaus reikalus.

Dėl koronaviruso grėsmės Seimo valdybai atšaukus Kovo 11-osios trisdešimtmečio šventės minėjimą Seime bei paskelbus rekomendacijas neorganizuoti masinių renginių, žymūs Lietuvos visuomenės žmonės – prof. Vytautas Landsbergis, Beata Nicholson, Gabrielė Martirosian, grupė The Roop, prof.

Velionis istorijos profesorius Edvardas Gudavičius įvedė Lietuvos istoriją į europinį kontekstą, sako jo mokinys, kolega ir bičiulis Alfredas Bumblauskas.

Naujojo prezidento inauguracija – didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Taip pat visiems ne ką svarbesnis iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme.

Šiandien sostinėje įsikūrusioje nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko fotoprojekto apie iškiliausias Lietuvos asmenybes, garsinančias mūsų šalį, pristatymas. Projekto „Lietuva ir mes“ herojai – puikiai visiems žinomi menininkai, mokslininkai, politikai, aktoriai ir visuomenės veikėjai. Sustabdyta bei įamžinta akimirka jų gyvenimo, jų svajonės, jų autoritetai ir jų gyvenimo lūžio istorija nugulė į elektroninę „Lietuva ir mes“ albumo versiją.

Po savaitės paaiškės, kuris projektas bus pasirinktas laisvės kovotojams įamžinti sostinės Lukiškių aikštėje. Nors jau baigėsi visuomenės balsavimas, bent kol kas neplanuojama skelbti jo rezultatų. Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis BNS informavo, kad sekmadienį pasibaigusio visuomenės balsavimo rezultatus šiuo metu vertina e.pilietis sistemos administratoriai – tikimasi juos patvirtinti šį penktadienį. „Skelbsime bendrą, galutinį rezultatą, atskiro ne.

Valdžia taip stringa su aukštojo mokslo reforma, kad kritikos pažėrė net prezidentė. Tuo metu aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos prieš reformą pasisako mitinguodamos. Profesorius Alfredas Bumblauskas sako iš viso nesuprantantis, kam reikalinga tokia chaotiška ir gandais apipinta reforma. "Nesuprantu tų, kurie džiaugiasi dėl universitetų jungimo. Koks to tikslas? Išnaikinti universitetus?", - retoriškai klausia profesorius.

Beveik šimtas metų atgal. Rusijos imperijos nustekentas kraštas ir vokiečių okupacija. Ir toje gūdumoje - 20 vyrų, kurie lipdė Nepriklausomos valstybės stuburą. Kaip tai galėjo atrodyti realybėje? Kas šiuos dvidešimt Lietuvos šviesuolių priešino ir kas galiausiai suvienijo, kad Deklaracija gimė? O gal Vasario 16 -oji - tik stebuklas, kuris ir be šių vyrų būtų įvykęs, nes taip klostėsi to meto tarptautiniai įvykiai? Nenuilstantis istorikas Alfredas Bumblauskas - TV3 studijoje.

 „Vasario 16-oji sukūrė šiandieninės lietuviškos tapatybės pagrindus. 1990 metų kovo 11-oji turėjo ant ko atsistoti. Tarpukario Lietuvos pasiekimai didžiuliai. Vien žemės ūkio suklestėjimas yra fenomenalus“ , – sako VU profesorius Alfredas Bumblauskas. Dvi Lietuvos respublikos: 1918-ųjų ir 1990-ųjų metų. Kokiomis sąlygomis jos kūrėsi, vystėsi, ką pavyko pasiekti? Apie tai – pokalbis su istoriku Alfredu Bumblausku ir ekonomistu Gitanu Nausėda.

Lietuvišką komediją „Tarp mūsų, berniukų...“ jau matė daugiau kaip 200.000 žiūrovų Lietuvoje ir užsienyje. Įsimylėjėlių dienos proga komedijos kūrėjai pristato nuotaikingą vaizdo klipą – ištrauką iš filmo: važiuodami automobiliu berniukai viliokiškai dažosi lūpas ir šėlsta pagal grupės „Baltasis kiras“ dainą „Lūpytės“. Filmo kūrėjai sako, kad „Tarp mūsų, berniukų...“ galima žiūrėti visomis progomis, o ypač – Valentino dieną.

Finansų planavimo įgūdžiai yra ne įgimti, o įgyjami. Tačiau ne visada finansiniam raštingumui yra skiriama pakankamai dėmesio. Dėl šios priežasties SEB bankas pradėjo rengti interaktyvias diskusijas 9-12 klasių moksleiviams. Jų metu banko specialistai skatina paauglius pagalvoti apie savo ateitį ir duoda praktiškų patarimų, padedančių atsakingai elgtis su pinigais. „Jaunimo finansų valdymo įpročiai formuojami ne tik namuose, bet ir mokykloje.

LRT televiktorina „Žinių riteriai ir damos“ žiūrovus pasitinka atsinaujinusi ir jau spėjusi įvesti eurą! Naujajame sezone laidos dalyviai gali laimėti Europos Sąjungos pinigų. Dar daugiau dinamiškumo, emocijų ir azarto į laidą įnešęs pokytis – televiktorinos dalyviai profesoriaus Alfredo Bumblausko ir Jurgitos Jurkutės klausimus atremia nebe po vieną, o poromis.

Likus kelioms dienoms iki kalendorinio rudens, Valdovų rūmuose susirinkusiems garbiems svečiams – valstybės vadovams, garsiems kultūros žmonėms, politikams ir verslininkams Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pristatė naująjį sezoną. „Tai, kas svarbiausia. Tai, kas tikra“ – tokiu šūkiu nacionalinis transliuotojas pasitinka jau 88-uosius savo gyvavimo metus. „Naujajame sezone bus dar daugiau kokybiškos, išliekamąją vertę turinčios pramogos ir, be abejo, stiprios publicistikos.

LRT žinių viktorina „Lyderiai“ naujajame televizijos sezone ne tik persikels į naują puošnią, šventinę aplinką, bet ir pakeis pavadinimą – nuo šiol ji vadinsis „Žinių riteriai ir damos“. Populiariausias Lietuvoje profesorius Alfredas Bumblauskas, vertindamas Lietuvos intelektualų žinias, nuo šiol turės labiau susikaupti. Šalia jo eteryje atsiras žavi dama – viena gražiausių Lietuvos moterų, aktorė Jurgita Jurkutė-Širvaitė. „Tai tikras riteris ir tikra dama.

Alfredas Bumblauskas Briuselio valdžios sprendimas šįmet atsisakyti tradicinės Kalėdų eglutės, šitaip galbūt atsižvelgiant į musulmonų religinius jausmus, yra kritikuotinas, nes šitokiais žingsniais pamažu atsisakoma europinio identiteto, kurio svarbią dalį sudaro krikščionybė. Taip LRT.lt portalui teigia istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas. Kas yra tikra šventė? Na, žiūrint, kokia šventė. Švenčių yra įvairių. Yra valstybinių švenčių, yra iš religinių tradicijų ateinančios šventės.

Vakar buvo pristatyta pirmą kartą Lietuvoje liepos 12 – 15 dienomis vyksiančio Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo programa. Susirinkęs gausus žymių žmonių būrys kartu gamino ir ragavo lietuviškus patiekalus, dalijosi būsimo festivalio idėjomis bei ragino viso pasaulio lietuvius prisiminti lietuvišką skonį.

Net trys tūkstančiai lietuvių iš trisdešimties pasaulio valstybių šių metų vasarą susirinks Lietuvoje. Tokios didelės apimties, precedento neturintį Pasaulio jaunimo susitikimą rengia Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga. Susitikimą globoja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasaulio lietuvių susitikimas unikalus renginys Baltijos šalyse.

Trys tūkstančiai jaunų lietuvių iš trisdešimties pasaulio valstybių vasarą susirinks Lietuvoje. Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, kurį rengia Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, pirmadienį pristatytas Prezidentūroje. Liepos 12-15 dienomis Prienų rajone, Visuomenės harmonizavimo parke, rengiamą susitikimą globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė naujai Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos 2011‒2013 metų sudėčiai. Naujais komisijos nariais patvirtinti literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, rašytojas Donaldas Kajokas, dirigentas Juozas Domarkas ir fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas. Sutikęs tapti Nacionalinių premijų komisijos nariu, S. Žvirgždas turės atsistatydinti iš Kultūros ir meno tarybos.

Tarptautinės meninės fotografijos federacijos fotomenininkas, pripažintas geriausiu Europos portretistu, dešimties fotoalbumų autorius Algimantas Aleksandravičius apie save kalba paprastai ir moka pasišaipyti. Panevėžietį 50-metį fotomenininką Algimantą Aleksandravičių, dabar gyvenantį sostinėje, drąsiai galima vadinti karališkuoju fotografu. Išgirdęs tokį teiginį, vyras ramiai jį priima ir dar pats tai patvirtina: „O kaipgi ne! Žinoma, kad galima.

Balandžio 7 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumnų draugija kviečia į diskusiją „Istorijos ir paveldo komunikacija: ką ir kaip apie Lietuvą derėtų pranešti pasauliui?“. Renginyje svečiuosis projekto „2000 km istorijos“, kurio metu buvo pakartotas Vytauto Didžiojo žygis žirgais iki Juodosios jūros, vadovas Giedrius Klimkevičius. Didžiajame ekrane atgis žygio akimirkos, skambės gyvi dalyvių komentarai. Diskusijoje dalyvaus istorikas prof.

Vasario 16‒ąją kasmetinėje Nacionalinių kultūros ir meno premijų apdovanojimo ceremonijoje pagerbti kultūros ir meno iškiliausieji. Nuotaikos nebuvo itin šventiškos ‒ renginys prasidėjo tylos minute tą dieną pasaulį palikusio poeto Justino Marcinkevičiaus garbei. „Tauta atėjo į nepriklausomybę per kultūrą,‒ cituodama J. Macinkečių kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. ‒ Per Jūsų kūrybą ir kitų tautų žmonės mus geriau pažįsta ir supranta, mes tampame jiems artimesni.

Alfredas Bumblauskas, bene žinomiausias istorikas Lietuvoje – labai užimtas žmogus. Tuo teko dar kartą įsitikinti pusvalandį laukiant Vilniaus universiteto profesoriaus lašnojant lietui, o studentams vis niekaip nepaleidžiant dėstytojo. Juk istorija – pilna klausimų, o studentams rašant darbus, kaip paaiškėjo, jų tik daugėja. Galiausiai išsiderame 15 minučių interviu ir kalbiname žymųjį istoriką apie jaunas dienas, dėstytojo patirtį, darbą televizijoje ir kitus jo gyvenimo tarpsnius.

Kur laidoti tragiškai prie Smolensko žuvusį Lenkijos prezidentą Lechą Kačynskį (Lech Kaczynski) yra ne artimųjų, o jau valstybinis reikalas, mano istorikas Alfredas Bumblauskas. Kaip jau ELTA skelbė, ketinimai per lėktuvo katastrofą prie Smolensko žuvusį Lenkijos prezidentą L. Kačynskį laidoti Vavelio katedroje Krokuvoje sukėlė nemažai protestų. Vertindamas, kur derėtų laidoti Lenkijos vadovą, istorikas A. Bumblauskas siūlo atsiriboti nuo artimųjų pageidavimų.

Vakar į pirmą posėdį Vyriausybėje rinkosi kovo pradžioje įsteigta Valstybės pažangos taryba, pirmininkaujama premjero Andriaus Kubiliaus, kuri kurs šalies pažangos viziją „Lietuva 2030“. Pirmasis tarybos posėdis už uždarų durų užtruko daugiau nei dvi valandas.

Tai buvo 1998-aisiais. Po ilgų ir varginančių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribų paieškų, užtrukusių 10 metų, Lietuvos televizijos žvaigždė Alfredas Bumblauskas atrado nežinomą žemę – Ukrainą, kuri, kaip atsivėrė apstulbusio atradėjo protui ir akims, net Lietuvai kadaise yra priklausiusi. Atradėjas pavadino šį kraštą „Užmirštąja Lietuva“. Visa tai įvyko praėjus 506 metams po didžiojo Kolumbo Amerikos atradimo.

Norėtųsi pasakyti - vektoriai, tačiau tai būtų tiksliųjų mokslų sąvoka, reiškianti tiesią liniją, prisiliečiančią prie apskritimo kraštinės. Bet Lietuva nebėra tobulas apskritimas, savarankiškas kosmosas. Tobulas visuomet stiprus, visuomet traukia dėmesį. Ir mes būtume stipresni turėti savus vektorius, siųstume juos į pasaulį kaip raketas. Tačiau Lietuva senokai nebėra kosmosas, ir ji - nebe tobulas apskritimas. Mes primename kiaurą kibirą, suvarpytą įvairaus dydžio kiaurymių.

Sostinėje minimos Vilniaus grįžimo Lietuvai 70-osios metinės, Vilniuje ir jo apylinkėse tvarkomi Nepriklausomybės kovų dalyvių kapai. Antradienį Vilniaus apskrities viršininko administracijos salėje rengiama istorinė konferencija, kurioje pranešimus Vilniaus grįžimo Lietuvai ir Vilniaus apskrities istorijos temomis skaitys profesoriai Antanas Tyla, Alfredas Bumblauskas, kiti istorikai. Vakare Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos iškilmingos šv. Mišios už Vilnių, Lietuvą ir jos žmones.

Rugsėjo 30 d., 17 valandą, Vilniaus savivaldybėje oficialiai pagerbta Lietuvos ir jos sostinės vardą Viduržemyje garsinusi lietuvių jachtos „Gold of Lithuania“ įgula, kuri daugiau kaip 1,5 mėn. keliavo piligriminiais M.K. Radvilos Našlaitėlio takais. Vilniaus miesto ir tarptautinės organizacijos JCI Vilnius iniciatyva vykusi jūrų ekspedicija siekė priminti Viduržemio arealo miestams Lietuvos 1000–etį ir pristatyti „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ renginius.

Apie ateities Lietuvos viziją bei kultūros strategijos kūrimo perspektyvas buvo kalbama ketvirtadienį Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su šalies kultūros, mokslo, meno ir sporto atstovais.

Žinią apie Lietuvos tūkstantmetį ir Vilnių – 2009-ųjų metų Europos kultūros sostinę į Viduržemio jūros uostus neš tarptautinės organizacijos „JCI Vilnius“ iniciatyva „Millenium Lituaniae – Europos gimimas“, kurios metu lietuvių įgula su jachta „Gold of Lithuania“ atliks simbolinę istorinę misiją – atkartos legendinę Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didiko M. K. Radvilos-Našlaitėlio piligriminę kelionę į Šventąją žemę.

Tautine giesme ir Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimu Katedros aikštėje trečiadienio vakarą prasidėjo Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė "Amžių sutartinė". Lenkijoje viešintis valstybės vadovas negalėjo dalyvauti dainų šventės atidarymo renginyje, tad į tūkstantinę susirinkusiųjų švęsti dainų šventės minią sostinės širdyje, Katedros aikštėje, kreipėsi iš prie scenos įrengtų didelių ekranų.

Telšių rajono savivaldybė 2009 metų birželio 13-14 dienomis organizuoja Telšių miesto šventę. Istorijos šaltiniuose Telšiai minimi nuo 1450 m. ir kasmet per šv. Antano atlaidus švenčia Telšių miesto šventę. Ne išimtis ir šie metai. Birželio 13-14 dienomis Telšiai švęs Telšių miesto šventę. „Nuo seno Telšiai garsėjo ne tik sumaniais politikais, bet ir gabiais mokslininkais, talentingais menininkais, sportininkais bei kitais žymiais žmonėmis.

Saulėlydžio komisija sumanė tokią krašto archyvų reformą, kurią mokslininkai vadina archyvų naikinimu. Iš 15 valstybės archyvų siūloma palikti tik du. Darbo grupė Lietuvos archyvų departamento (LAD) atliekamoms funkcijoms, tolesnės veiklos tęstinumui nagrinėti ir vietai valstybės valdymo sistemoje nustatyti praėjusią savaitę pristatė du numatomo reorganizavimo variantus. Siekia taupyti.

Aukštojo mokslo reformos iniciatorių surengtoje diskusijoje jos rengėjams teko išgirsti ne tik pagiriamuosius žodžius, bet nurodyta ir nemažai pavojų, kurie gali kilti pradėjus vykdyti prieštaringai vertinamą projektą. Tačiau Seime vykusioje diskusijoje kalbėję prelegentai sutarė - nors reforma nėra tobula, ją vykdyti būtina, priešingu atveju aukštasis mokslas bus sužlugdytas. "Manau, kad jie padarys blogą reformą, bet geriau bloga, negu nieko.

Garsios pavardės ir kultūros sostinės vėliava iš valstybės tarnautojų padeda nesunkiai gauti tiek pinigų, kiek pats užsiprašai – biudžeto lėšos dalijamos vadovaujantis „proto ribų“ kriterijumi. Po nacionalinės programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) iškaba praėjusiais metais prisiglaudę keli istorikai ir neaiški viešoji įstaiga turėtų gauti beveik 600 tūkst.