alfredas bumblauskas

Ne kartą esame girdėję, kad Lietuvos vardas pirmąkart paminėtas visai nekilniame kontekste – lietuviai prie savo sienos kažką nudobė. Tačiau šia proga norime jums pateikti visą tikrą istorijos nuotrupą – tokią, kokia ji buvo. Apie tai mums papasakojo prof. Alfredas Bumblauskas. Taigi Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009 m. vasario 14 dieną. Tai padaryta Kvedlinburgo analuose, kur pateikta informacija apie tragišką šv. Brunono Kverfurtiečio misijos baigtį.

Vytauto Landsbergio galimas kandidatavimas išjudino sustingusią prezidentų rinką. Ligi šiol intriga buvo tik viena - kels ar nekels savo kandidatūrą Dalia Grybauskaitė. Išskyrus Valentiną Mazuronį, nelabai kas ryžosi oficialiai pasiskelbti, kad balotiruotųsi nepaisant bet kurio eurokomisarės sprendimo. Dešiniųjų stovyklos viražai V. Landsbergis sako, kad irgi sutiktų, bet čia atgyja įdomūs prisiminimai.

Vasario 12-15 d. „Litexpo“ parodų centre vyksianti jubiliejinė 10-oji Vilniaus knygų mugė bei kartu rengiama Baltijos knygų mugė lankytojus pakvies ne tik susipažinti su leidyklų naujienomis, pabendrauti su pamėgtais lietuvių bei užsienio literatūros autoriais, tačiau kartu primins, kuo šie metai Lietuvai išskirtiniai. PROGRAMA Vasario 12 d., ketvirtadienis, Tūkstantis ir dešimt metų 10:00 Konferencijų salė 5.1 Atidarymas.

Vienas iškiliausių Lietuvos gotikinių šedevrų - sostinės Šv.Onos bažnyčia baigia sugriūti. Nėra pinigų. Tačiau Vilniaus širdy nesustodama auga nauja bažnyčia - Valdovų rūmai. Vadinasi, pinigų yra. Senovė griūva Vilnius šiemet turistus nustebins griūvančiais architektūros šedevrais.  Mat avarinės būklės gotikinė Šv. Onos bažnyčia kol kas nebus restauruojama.

Sausio 21 dieną Lietuvos centre prie Lietuvos ambasados Varšuvoje atidaryta paroda „Užmirštoji Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė“, kuri yra skirta Lietuvos tūkstantmečio pristatymui Lenkijoje. Parodoje pristatoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, santykiai su Lenkija.

Šventiniai sostinės renginiai privertė susimąstyti apie žmonių santykių kultūrą, rašo „Lietuvos žinios“. 2009-ieji - visai Lietuvai išskirtiniai metai - Vilniuje pasitikti ypatingais renginiais. Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimų pradžią bei Vilniaus virtimą Europos kultūros sostine paženklino milijonus kainavę spektakliai, priėmimai ir fejerverkai.

Valdovų rūmuose jau įdarbinta keliasdešimt freilinų, liokajų, durininkų ir prievaizdų. Dvaras skubiai priima ir naujus tarnus, nes žūtbūt reikia panaudoti šiemet algoms skirtus milijonus. Neišleis - kitąmet tiek negaus. Tačiau tuo pat metu Vyriausybė universitetams liepia imti paskolas, kad galėtų sumokėti dėstytojams algas, - skelbia "Vakaro žinios". Valdovų rūmai jau dirba Klysta žmonės, manantys, kad Valdovų rūmai dar nedirba, nes nėra baigti statyti. Jie dirba visu pajėgumu.

Pagaliau Artūrui Paulauskui atsirado vertas priešas. Nuvertęs garsaus verslininko pirtelę ir vargano daugiavaikio tėvo namų priestatą, dabar aplinkos ministras turi progą nugriauti Valdovų rūmus. Teisininkai teigia, kad kitos išeities nėra, nes be detaliojo plano pastatytas statinys negali būti įteisintas, rašo „Lietuvos žinios“. Kaip sakė pats Artūras Paulauskas, iš neteisės negali atsirasti teisė. Netgi, jei už jos stovi Algirdas Mykolas Brazauskas. Pastarojo sakinio ministras nepridūrė.

Iš naujo atrasti tautiškumo ir pilietiškumo sąvokas, atskirti tikrąjį patriotiškumą nuo apsimestinio – tokiu tikslu organizuojamas jau penktasis studijų savaitgalis Berčiūnuose (Panevėžio raj.

"Lietuvos žiniose" paskelbtas archyvinis dokumentas - sutrumpinta KGB pažyma apie JAV lietuvių "Santaros-Šviesos" federaciją sukėlė nekasdienį rezonansą. Kadangi redakcija sulaukė priekaištų, jog nekritiškai pažvelgė į KGB informaciją, LŽ yra priverstos priminti, ką išeivijos "Akiračiuose" svarbiausiomis temomis rašė KGB agentas "Pirklys". Viena tokių temų buvo šv. Kazimiero jubiliejus.

Skatindami jaunimą nebėgti iš mokslo politikai įsteigė stipendiją. Tuo metu mokslininkai teigia, kad tokios simbolinės priemonės mokslo padėties nepakeis, rašo „Lietuvos žinios“. „Visai nieko“, - stipendijos finansinę vertę - 39 tūkst. litų keturiems asmenims - apibūdino Seimo pirmininkas Č.Juršėnas. Nepriteklių nualintų humanitarinių mokslų atstovas A.Bumblauskas nuogąstauja, kad šioje srityje greit nebebus kam dirbti. Ateinančių metų biudžete Vyriausybei bus siūloma numatyti 39 tūkst.

Skatindami jaunimą nebėgti iš mokslo politikai įsteigė stipendiją. Tuo metu mokslininkai teigia, kad tokios simbolinės priemonės mokslo padėties nepakeis, rašoma pirmadienio "Lietuvos žiniose". Ateinančių metų biudžete Vyriausybei bus siūloma numatyti 39 tūkst. litų neseniai įsteigtos Valstybės nepriklausomybės stipendijos laimėtojams. Šią sumą kasmet galės pasidalyti ne daugiau kaip keturi stipendininkai.

Slapta ir labai sena žemaičių organizacija, susijusi su šventąja Saulės namų dinastija, savomis ir svetimomis pastangomis sugriovė Rusijos imperiją. Ateityje žemaičiai sugriaus ir Lietuvą – yra tokia pranašystė. Žvelgdami į ateitį vilkimės, kad Lietuva nepražus, jeigu žemaičiuos. O jei kalbėsim apie žemaičių sąmokslo sukeltą Rusijos griūtį, tai kas galėtų paneigti, kad.

Vyriausybė penktadienį patvirtino naują Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sudėtį. Vyriausybei anksčiau pakeitus premijų skyrimo nuostatus, nuo 15 iki 11 sumažintas jas skiriančios komisijos narių skaičius.

Ekspremjero, socialdemokratų garbės pirmininko vadovaujama Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos įgyvendinimo komisija nutarė rūmuose eksponuoti ne tik meno kūrinius, bet ir žvėrių iškamšomis puoštas sales. Dalį savo paties medžioklės trofėjų rūmams ketina dovanoti ir aistringas medžiotojas A.Brazauskas, pirmadienį pranešė LNK Žinių tarnyba. "Trofėjai yra mano namuose ir jie saugomi. Ir suskaičiuoti, ir išmatuoti, nes aš labai tam dėmesį skiriu ir matau prasmę.

Rinkėjai visuomenininkų ateinančiuose rinkimuose kviečiami balsuoti rimtai ir atsakingai, tačiau ką tai pakeis? Prieš kelias savaites “Piliečių santalkos” vadovybės narys Romas Sakadolskis tinklapyje “Bernardinai.lt” aiškino šio piliečių sambūrio užmojį kreiptis į rinkėjus ir kviesti juos ateinantį rudenį įvyksiančiuose Seimo rinkimuose balsuoti rimtai ir atsakingai. Prieš porą savaičių partijos “Tvarka ir teisingumas” suvažiavimas tokiam balsavimui paruošė ir medžiagos.

Jau dabar į programą „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ įtraukta daugiau nei 160 renginių, o juos įgyvendina daugiau nei 100 projektų vykdytojų. Siekiama, kad Vilnius 2009 m. turėtų ką pasiūlyti ir meno gurmanams, ir paprastai kultūros renginiuose nesilankantiems žmonėms, rašo „Respublika“. Gyvoji kultūra „Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009“ šūkis - „Kultūra gyvai“. Šis šūkis parodo, kad kultūra Vilniuje judės ir pati.

Užsienyje studijuojantis baltarusių jaunimas sąskrydyje Vilniuje diskutuos apie demokratines vertybes.Sąskrydį organizuojančio Rytų Europos studijų centro direktorės Kristinos Vaičiūnaitės teigimu, spalio 12-16 dienomis vykstančiu renginiu siekiama suburti užsienio šalyse atsidūrusį Baltarusijos jaunimą į neformalią bendruomenę, skatinti jų pilietinį aktyvumą, sąmoningumą bei domėjimąsi Baltarusijos ateities perspektyvomis.

2010 metais bus minimas Žalginio mūšio 600 metų jubiliejus. Specialiu potvarkiu Ministras Pirmininkas sudarė darbo grupę, kuriai iki šių metų lapkričio 1 dienos pavedė parengti pasiūlymus dėl Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus minėjimo.Darbo grupei, kurios vadovu paskirtas Krašto apsaugos viceministras Antanas Valys, pavesta parengti priemonių plano projektą, pasiūlymus dėl renginių organizavimo, finansavimo.

Rytoj, ketvirtadienį, kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose bus iškilmingai paminėtos trečiosios Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (NATO) metinės.Šventinis renginys prasidės 12 val. Lietuvos valstybinės ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija S.Daukanto aikštėje.14 val. 30 min. Respublikos Prezidento rūmų didžiajame kieme prasidės iškilmingas Lietuvos narystės NATO trečiųjų metinių minėjimas.

Kovo 11-oji – diena, kai galime džiaugtis ir didžiuotis, kad esame visi kartu ir čia, Lietuvoje. Lietuvos radijas ir televizija kviečia švęsti Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir pajusti jos nuotaiką koncerte „Šaukiu aš Lietuvą“.Kovo 11-ąją LTV klipais bus pristatyta paskutinioji vertybė iš Nacionalinių vertybių sąrašo – Sąjūdis. Kovo 11-ąją pagimdęs Sąjūdis ir bus pagrindinė koncerto tema.

Premjero Gedimino Kirkilo potvarkiu sudaryta darbo grupė siūlo pilietybės problemas spręsti įteisinant ypatingo ryšio su Lietuva  išsaugojimo institutą, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Toks institutas sudarytų prielaidas kitos valstybės pilietybę įgijusiems išeiviams palaikyti glaudžius ryšius su Lietuva.

E. Zingeris siūlo kasmet minėti 1791 m. KonstitucijąArtimiausiu metu Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas Emanuelis Zingeris ketina įregistruoti Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kuri gegužės 3 d. įteisintų kaip Lietuvos ir Lenkijos valstybės 1791 metų Konstitucijos dieną.Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija šalia JAV Konstitucijos ir Prancūzijos Žmogaus ir piliečių teisių deklaracijos yra vienas iš trijų reikšmingiausių XVIII amžiaus pasaulio dokumentų.

Žurnalas "MOTERIS" jau 15-ąjį kartą skelbia Metų Moterį – charizmatišką, kūrybingą, visuomenine veikla gerai žinomą asmenybę.2006-ųjų Metų Moters titulą pelniusi rašytoja, Nacionalinės premijos laureatė Jurga Ivanauskaitė sako: "Kartais atrodo, kad 2006-ieji man buvo tarsi dar vienas, magaryčių dovanotas gyvenimas, per kurį patyriau ir suvokiau daugiau nei per ligi tol įveiktą, išbaigtą ir užbaigtą 44-erių metų periodą.

Kurį laiką gyvenu Švedijoje, tad apie Lietuvos gyvenimą tegaliu spręsti iš nuogirdų. Kiek teko girdėti, per šventes keli drąsuoliai išsimaudė vienos iš Kauno parduotuvių akvariume su koraliniais rifais, kuriame buvo prileista ne tik spalvingų tropinių žuvų, bet ir ryklių. Tai bent! Triukas nesulyginamai geresnis, nei Kalėdų eglės puošimas Galvės ežero dugne ar magų Gaičiūnų užsišaldymas lede. Lietuvių drąsa galima tik žavėtis - gaila, kad nepranešama, kiek tiems drąsuoliams buvo sumokėta.

Klausimas, ar Rusijos imperija skatino lietuvybę, gali pasirodyti absurdiškas. Tačiau žinomas istorijos populiarintojas ir televizijos žvaigždė Alfredas Bumblauskas žurnalui „Veidas“ (2006-02-02) pareiškė, kad lietuvybės skatinimas – sena Rusijos imperinė tradicija. Antai sovietinė valdžia 1947-aisiais leido paminėti Martyno Mažvydo „Katekizmo“ 400 metų jubiliejų, nedraudė minėti ir Kristijono Donelaičio gimimo metinių.

Varšuvos miesto istorijos muziejuje antradienį (10.28) atidarytos trys lietuvių fotografijos parodos: "Lietuva Europos kelyje", "Miestas" ir "Vilnius". Parodas Lenkijos sostinėje surengė Lietuvos ambasada Varšuvoje ir Varšuvos miesto istorijos muziejus. Parodos "Lietuva Europos kelyje" tikslas - parodyti Varšuvos gyventojams ir miesto svečiams, kad Lietuva, kaip būsimoji Europos Sąjungos narė, turi gilias europinės šalies tradicijas, europietiškąjį Lietuvos kultūros paveldą.

Vos keleto Mindaugo karūnavimo jubiliejaus minėjimo dienų rezultatas - neatpažįstamai pasikeitęs mūsų sostinės reprezentacinis veidas. Gražu, ir tiek. Tačiau būtų išties neteisinga nepastebėti, kad greta naujųjų paminklo, prospekto ir tilto, kurių atidengimo ceremonijas nuspalvino Dainų šventės aidai, liko nepastebėtas dar vienas, bene svarbiausias iškilmių akcentas. Ir negalėjo būti pastebėtas, nes jo tiesiog nebuvo. Ogi turėjo būti.

Einame į Europą, tačiau ką ten darysime, nežino nei ministrai, nei prezidentai, nei seimūnai, kurie, jei galėtų, tai ir su bizūnu nuvarytų mus iki Briuselio. O jei ir žino, tai niekam nesako. Tačiau gerai, kad Lietuvoje yra bent vienas žmogus, kuris ne tik žino, ką mes ten veiksime, bet viešai tai ir išdėstė. Tai - Gintaras Beresnevičius. Jo naujoji knyga “Imperijos darymas. Lietuviškos ideologijos metmenys” - paradoksali. Tiek turiniu, tiek kontekstinėmis aplinkybėmis.

Užvakar buvo ta diena, kai buvo nuvainikuotos eglės, karaliai, įsitikinimai pažiūros. Kai galiausiai baigėsi isterijos - šventinės, prekybinės, rinkiminės. Galime atsikvėpti ir pažvelgę atgal konstatuoti, kad per tą beveik mėnesio laikotarpį mažiausiai būta kultūros. Arba ji buvo fejerverkinė, užstalinė, televizinė ir net kartais - elitinė. Bet ar tikrai elitinė? Ir koks kultūros elitas mums pasirodė per šį laiką? Politiškas, be abejo.