Aleksandr Izgorodin
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „Aleksandr Izgorodin“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „Aleksandr Izgorodin“.
Ekonomistas apie kitų metų ekonomiką: įvardino, kas yra „juodoji gulbė, kuri gali nužudyti optimizmą“
Statistika liudija, kad Lietuvos vartotojų lūkesčiai pasiekė dvejus metus neregėtas aukštumas. Ar tikrai pasaulio ekonomikos tendencijos teikia pagrindo tokiam lietuvių optimizmui, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė „Citadelė“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Štai kiek brangs būsto paskolos ir ko tikėtis toliau: „Bankai tuoj pradės užsukinėti paskolų kranelius“
Už būsto ir kitas paskolas teks mokėti dar brangiau. Europos Centrinis Bankas vėl padidino bazinę palūkanų normą ir tai – ne pabaiga. Kartu su marža palūkanos gali perkopti ir šešis procentus.
Vieni ekonomistai sako, kad tokia politika duoda rezultatų, kiti skaičiuoja, kad infliacijos tai toli gražu neslopina, o brangstančios paskolos verslą ir vėl skatins kelti kainas.
Vilnietė studentė Rūta apie nuosavą būstą dar tik svajoja.
Pramonė Lietuvoje smunka – galimi ir darbuotojų atleidimai
Lietuvos ekonomikos variklis – pramonė – susiduria su sunkumais. Po itin sėkmingų pernykščių metų kai kurių sektorių gamyba per metus susitraukė neįprastai smarkiai – net 50 procentų. O tai net trečdalį milijono žmonių įdarbinusiam sektoriui reiškia viena – stagnaciją ir galimus darbuotojų atleidimus.
Be to, visa Lietuvos ekonomika jau panyra į recesiją, tiesa, savo piniginėse ją jaučia toli gražu ne visi.
Lietuvoje daugėja uždirbančių ir 3 tūkst. eurų į rankas: algų augimas turi ir kitą pusę
Paradoksai Lietuvos ekonomikoje nesiliauja. Nors tautiečiai sutartinai skundžiasi, kad dėl tebeaugančių kainų kišenėse švilpauja vėjai, o verslai baiminasi sunkumų, „Sodros“ skaičiai rodo, kad metų pradžioje algos augo kone rekordiškai. Vidutiniškai atlyginimai augo 15 procentų, tokių skaičių nesitikėjo net ekonomistai.
Smarkiai padaugėjo ir uždirbančiųjų dideles, penkis tūkstančius eurų viršijančias, algas.
Kai kuriose degalinėse dyzelino kaina tapo mažesnė nei benzino: atskleidė, ar kainos kris ir toliau
Dyzelinių automobilių vairuotojai gali kiek atsikvėpti. Kai kuriose degalinėse dyzelino kaina tapo mažesnė nei benzino – kaip senais laikais. O ir apskritai degalų kainos nusistovėjo gan stabilios. Ekonomistai aiškina, kad dyzelino atpigimą lėmė ir šilta žiema.
Visgi dar didesnio kainų kritimo žemyn tikėtis esą nereikėtų.
Daliai gyventojų būsto paskolos laikinai sumažės: „Per pusmetį žmogus sutaupys 250 eurų“
Paskolų turėtojams – netikėtas vilties žiburys. Ilgą laiką augęs „Euribor“ per mažiau nei savaitę smuktelėjo kone puse procento. Mat finansų rinką supurtė žlugęs Amerikos bankas. Visgi, pasak analitikų, jeigu bankų krizė neišsiplės, palūkanos ims vėl augti, tik gal ne taip smarkiai, kaip prognozės rodė anksčiau. Tiesa, nepaisydamas kilusio nerimo, Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą šiandien ir vėl padidino.
Liūdnos žinios turintiems paskolas: metų pabaigoje euriboras gali siekti 5 procentus
Liūdnos žinios turintiems paskolas. Su aukšta infliacija nesusitvarkantis Europos centrinis bankas rengiasi toliau kelti palūkanų normas. Tad turintiems paskolas už jas teks mokėti dar brangiau. Tai pajus ne tik gyventojai, bet ir verslas.
Be to, ekonomistai jau prognozuoja euro zonai šiemet neišvengiamą recesiją. Metinė infliacija vasarį euro zonoje tik per plauką sumažėjo dėl atpigusios energijos. Kitos prekės ir paslaugos toliau brangsta.
Gyventojai pasakoja, kaip taupo: „Vandenį – nusiprausiam ir paliekam, paskui į tualetą pilam iš vonios“
Keturi iš dešimties lietuvių ketina mažiau pramogauti ir geresniems laikams nukelti stambesnius pirkinius. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Kone trečdalis taupys kelionių sąskaita.
Ekonomistai pabrėžia – nors kainos kyla jau metus, dabar keisti finansinius įpročius žmones paskatino pakilusios palūkanos. Sulėtėjusi prekyba neišvengiamai smukdys ir pačią ekonomiką, o ji tikriausiai panirs į recesiją.
Gyventojai kavinėms negaili: „Nenorim susent greitai, dar norim ir kavinės, ir restoranų“
Nors infliacija ir paskolų palūkanos gręžia žmonių pinigus, indėliai vien per mėnesį paaugo beveik milijardu eurų. Pasak ekonomistų, tai rodo, kad žmonės vis labiau taupo. Kita vertus, tautiečiai, panašu, dar turi rezervų, iš ko taupyti. O kavinių ir restoranų žmonės ne tik neatsisako, bet ir juose išleidžia daugiau nei prieš metus, net ir įvertinus infliacijos įtaką.
Vairuotojai neslepia pykčio dėl dyzelino kainų: „Jau reikės galvoti, pirkti duoną ar dyzeliną“
Savaitgalį įsigalios europinis rusiško dyzelino embargas, o vairuotojai dyzelino litrą jau priversti pirkti kone 20 centų brangiau už benzino. Ekonomistai prognozuoja tolesnį naftos ir degalų brangimą ir sunkius metus ne tik vairuotojams, bet ir visai šaliai.
Pernai Lietuvos ekonomika dar sugebėjo augti, tačiau dabar nuotaikos ne tokios optimistiškos. Šiemet ekonomiką smukdys augančios paskolų palūkanos, tad metai ir vėl bus sunkūs.
REKLAMA
REKLAMA
Verslas iš Vakarų bijo investuoti Lietuvoje: viskas dėl Rusijos kaimynystės
Dar labiau brangsta paskolos – Europos Centrinis Bankas vėl pakėlė palūkanų normą ir tai ne pabaiga. O tuštėja ne tik žmonių kišenės. Verslas prabilo, kad dalis Vakarų įmonių rimtai baiminasi, kad Lietuva yra agresorės Rusijos pašonėje ir dėl to neinvestavo šimtų milijonų eurų.
Maža to, Lietuvos verslas, kaip ir žmonės, dar ir skolinasi brangiausiai euro zonoje.
Kritika dėl mokamų priedų darbuotojams: „Šiandien yra, rytoj galbūt nėra“
Brangsta paskolos ir didėja sąskaitos? Mainais už tai – kompensacija iš darbdavio. Lietuvoje daugėja įmonių, kurios vieną ar kelis mėnesius darbuotojams moka priedus, kurie turėtų palengvinti didėjančių kainų naštą.
Verslas neslepia – dalytis pelnu verčia ir siekis, kad darbuotojai nepabėgtų pas konkurentus. Darbuotojų atstovai visgi aiškina – būtų naudingiau, jei įmonės mokėtų ne priedus, o didintų pačias algas.
Lenkija žada dosnią paramą jauniems būsto pirkėjams: siūlo ypatingas palūkanas
PVM lengvatą maistui ir degalams anksčiau laikinai įvedusi Lenkija nesustoja – dabar jau žada dosnią paramą jauniems būsto pirkėjams. Lenkija svarsto dešimčiai metų fiksuoti būsto palūkanų normą, o ji siektų vos 2 procentus. Tai reikštų, kad iš biudžeto valstybė ketina kompensuoti didžiąją dalį pastaruoju metu žvėriškai išaugusių būsto paskolų palūkanų.
Sekti lenkų pavyzdžiu Lietuvos valdžia eilinį kartą neketina.
Degalai Lietuvoje vėl brangsta: „Teks susimokėti dyzelio vartotojams“
Kalėdinis pigių degalų festivalis baigėsi. Degalų kainos vėl kopia į viršų. Ypač tai jaučia dyzelinių automobilų vairuotojai. Litras dyzelino beveik 20 centų brangesnis už benziną.
Dyzelino kainas dar labiau kaitina Europoje tvyranti įtampa ruošiantis atsisakyti rusiškų degalų. Ekspertai prognozuoja, kad jau po dviejų savaičių įsigaliojus embargui rusiškiems naftos produktams, dyzelino kaina dar labiau šoks į viršų.
Benzinas ir dyzelinas degalinėse vėl brangsta.
Lietuvoje pajamos didėja: kai kam auga atlyginimai, pensijos ir išmokos
Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams.
Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.
Lietuvoje padvigubėjo dirbančių baltarusių ir ukrainiečių: algos nuo 650 iki 1800 „į rankas“
Lietuvoje per metus beveik padvigubėjo dirbančių užsieniečių. Šiuo metu jų daugiau nei 123 tūkstančiai. Dauguma jų ne Europos Sąjungos piliečiai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Ekonomistai tokiais rezultatais džiaugiasi: vien nuo karo pabėgę dirbantys ukrainiečiai per mėnesį sumoka daugiau nei 5 milijonus eurų mokesčių.
Užsieniečiai ne tik siunčia pinigus į gimtąsias šalis, bet ir leidžia juos Lietuvoje.
Atlyginimai skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi vis labiau: „Išvis nėra, kur dirbti“
Atlyginimų atotrūkis tarp skirtingų Lietuvos regionų toliau plečiasi. Zarasų, Varėnos ar Vilkaviškio gyventojai už vilniečius uždirba kone puse tūkstančio eurų mažiau.
Jei sostinėje vidutinė alga į rankas tūkstantį eurų perkopė jau seniai, provincijos darbuotojai tenkinasi 800-iais šimtais eurų. Vietiniai skundžiasi, kad stambesniam verslui regionai tiesiog neįdomūs.
Vieni ekspertai tikina, kad stebuklų nebus – norintiesiems daryti karjerą teks ir toliau keliauti į didmiesčius.
Įsigaliojo rusiškos naftos kainų „lubos“: kas laukia Lietuvos?
Įsigaliojant vis naujoms Vakarų sankcijoms rusiškai naftai ir degalams – liūdnos žinios dyzelino vartotojams. Nors rinkos ir degalinių švieslentės į naująsias sankcijas sureagavo ramiai, kai kurie ekspertai ragina neapsigauti. Esą Kinija dar gali pateikti siurprizų mažindama kovidinius ribojimus ir didindama naftos paklausą, o kartu ir kainas.
Vairuotojai pikti dėl didelių degalų kainų: „Pas mus toks kraštas – į save visi“
Nafta atpigo iki buvusio lygio prieš karą Ukrainoje. Tačiau lietuviai už degalus priversti mokėti kone puse euro už kiekvieną litrą brangiau. Ekspertai aiškina, kad iš tokios situacijos didžiausią naudą skuba išpešti naftos perdirbėjai.
O vartotojų teisių gynėjai piktinasi, kad degalų rinkoje Lietuvoje nėra realios konkurencijos, tad ir toliau degalus pilamės daug brangiau negu lenkai ir vejamės vokiečius.
Godumo infliacija – taip žmonės jau vadina didžiules kainas: „Už striukę vos ne 100 eurų“
Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau.
Taigi, galimai tik prisidengia infliacija ir pelnus pasididina daugiau nei reikia.
Turguje dirbanti Ona rėžė: visi verkia, kad blogai gyvena, o renkasi tik geriausias prekes
Su vis pirmaujančiais estais save pasilyginti mėgstantys lietuviai jau gali užriesti nosis. Pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį lietuvių perkamoji galia susilygino su estų. Tai reiškia, kad tautiečiai prekių ir paslaugų gali įpirkti tiek pat, kiek Estijos gyventojai.
Tai lėmė spartesnis nei kaimynėje algų augimas. Visgi dalis ekonomistų džiūgauti neskuba ir gražius skaičius vadina teoriniais. Be to, kalbėti apie perkamosios galios augimą rekordinės infliacijos metu esą naivu.
Gyventojai skundžiasi – apsilankymai parduotuvėse kainuoja vis brangiau: „Šunų ėdalas ir tai 12 eurų“
Metinė infliacija pagaliau parodė ilgai lauktą pokytį – pakrypo žemyn. Tiesa, vos puse procento. Spalį metinė infliacija pasiekė 22 procentus, o nežymų sumažėjimą dalis ekonomistų vadina paprasčiausia sėkme – tiesiog pasitaikė šiltas ruduo.
Pasak analitikų, džiaugtis anksti – infliacijos pikas visai nereiškia, kad kainos nuo šiol augs tik lėčiau. Šuolių esą gali būti dar ne vienas. Gerų žinių kol kas mažai – tikriausiai dar labiau brangs ir maisto produktai.
Lietuviai jungia taupymo režimą: „Viskam – ir maistui, ir rūbams, nes reikia žiūrėti, kaip išgyvensim žiemą“
Dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių ir didžiulių maisto kainų lietuviai jungia taupymo režimą – smunkančias kasdienes išlaidas jau rodo ir bankų kortelių duomenys. Baimindamiesi būsimų šildymo išlaidų tautiečiai spaudžiasi ir perka vis mažiau drabužių, buitinių prietaisų, o dažnas pripažįsta sau nebeleidžiantis ir gardesnio kąsnio.
Būsimoms žiemos sąskaitoms taupo net ir tie, kurie pinigų nestokoja – indėliai sąskaitose toliau pučiasi.
Ekonomistai jau dabar perspėja ruoštis liūdnam scenarijui: štai, kas brangs ir toliau
Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas, o finansų ministrė trykšta optimizmu. Šiemet ir kitais metais ministerija toliau prognozuoja ekonomikos augimą, žada didesnes algas ir pensijas. Esą Lietuvos ekonomika smuktų tik tuo atveju, jei į recesiją nugrimztų visa Europos Sąjunga.
Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dešiniuosius nepaleisti šalies ūkio laisvai kristi.
Dar daugiau įmonių skelbia stabdančios veiklą: atleidžiamų darbuotojų padvigubėjo
Verslas paslaugų kainas didina 20 procentų, tačiau sąskaitos už elektrą auga ir 800-ais procentų. Įmonės toliau valdžios reikalauja kompensacijų, tačiau dėl verslo esą „nerimaujanti“ ekonomikos ir inovacijų ministrė atšauna, kad laisvų pinigų biudžete nėra.
Tačiau neatlyžta prezidentas Nausėda – jis ragina subsidijas dalyti bent jau smulkiajam verslui. Tuo metu apie veiklos stabdymą skelbia dar daugiau įmonių, o atleidžiamų darbuotojų, palyginti su pernai, padvigubėjo.
Dėl didelių sąskaitų už energiją jau atleidžiami darbuotojai: „Baisu, nepaprastai baisu“
Išsipūtusios dujų ir elektros kainos jau rašo nuosprendžius darbuotojams – jau yra įmonių, kurios žmones atleido ar netrukus atleis būtent dėl nepakeliamų energetikos sąskaitų. Ekonomistai neabejoja, kad tai – tik problemų pradžia, nedarbas Lietuvoje tikrai augs.
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad darbuotojų negalima lengva ranka mėtyti į gatvę, darbdaviai esą turi jausti atsakomybę.
Suka galvą, kaip priversti valdininkus įstaigose suvartoti mažiau elektros: paskelbė „putinOut“ varžybas
Turto bankas ir finansų ministerija taupyti elektrą ir šilumą jau ragina ir visus valdininkus. Taupymo vajų Turto bankas pavadino varžybomis „putinOut“, o laimėtojams žada prizus – atlikti patalpų remontą. Visgi dešimtadaliu susimažinti energijos sąnaudas ne visiems ministrams atrodo įmanoma.
Profsąjungos ragina nepersistengti ir nepažeisti higienos normų, kad darbuotojai neperšaltų ir nesusigadintų regėjimo.
Darbuotojai apie „Achemos“ veiklos stabdymą: „Pasikeitus situacijai, paprasčiausiai nebebus kam dirbti“
Pirmoji didelė išaugusių dujų kainų auka – veiklą stabdo didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“. Į prastovas nuo rugsėjo išeis per tūkstantį darbuotojų, direktorius neslepia, kad penki procentai jų bus atleisti.
Ekonomistai tokį žingsnį vadina teisingu – „Achema“ suvartoja net pusę Lietuvos gamtinių dujų, taigi, įmonei sustabdžius veiklą ir artėjant žiemai, Lietuvai netgi liks daugiau dujų atsargų.
Grožio specialistai pastebi, kad žmonės taupo: „Galbūt atsisakys grožio paslaugų“
Vizitas į kirpyklą – kas 3–4 mėnesius, o manikiūrą pasidaryti galima ir namuose. Tokį pasikeitusį klientų elgesį norint sutaupyti vis dažniau girdi grožio specialistai, su dideliu nerimu laukiantys sąskaitų rudenį.
Dalis kirpėjų neslepia, kad kainas vėl didins, kitaip sąskaitų už elektrą ir šildymą tiesiog neišsimokės. O besipučiančios elektros kainos dar labiau pakoregavo Lietuvos metinę infliaciją.
Verslininkai kviečia ministrę Šiugždinienę kartu apsilankyti parduotuvėje – jie piktinasi vaikų maitinimui skirta suma
Į viršų kylant kainoms, su baime rugsėjo pirmosios laukia verslininkai, ruošiantys maistą pradinukams. Jie sako, kad Švietimo ministerijos patvirtinti įkainiai tokie žemi, kad gali tekti rinktis – vaikams tiekti prastesnį maistą, arba apskritai nutraukti kontraktus. Ir kviečia ministrę Šiugždinienę kartu apsilankyti parduotuvėje, kad ji pati pamatytų kokios maisto kainos.
Poderys apie nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą: „Lietuvai labai nepasisekė, kad liberalizaciją darome“
Nuo šiandien gyventojams vėl brangsta elektra ir dujos. O kas praleido terminą pasirinkti nepriklausomą tiekėją – už elektrą mokės ir dar daugiau nei kalbėta anksčiau. Energijos išteklių kaina auga dėl tebesitęsiančio ES ir Rusijos konflikto dėl Ukrainos. Vyriausybė mėgina raminti, kad dalį tarifų kompensuos, tam skiria milijardą, antraip už elektrą tektų mokėti iki 4 kartų brangiau, o už dujas iki 6 kartų.