akcizai

Finansų ministerija atskleidė mokestinius pasiūlymus, kurie bus teikiami priimti valstybės biudžeto svarstymo metu. Pasiūlymai apima labai daug sričių – nuo akcizų iki nekilnojamo turto mokesčių. Pasiūlymai yra itin kritikuotini dėl to, kad vėl grįžtama prie idėjos labiau apmokestinti ne tik kapitalą, bet ir darbo santykius. Nepaisant to yra ir teigiamų pasiūlymų.

Kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija. Kaip teigiama jos pranešime, siūloma toliau didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams (dyzeliniam kurui), žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams.

Alkoholio apmokestinimo klausimas visada priverčia gyventojus ir verslininkus suklusti. Net ir visai nesena Lietuvos istorija demonstruoja, kad politikai su malonumu kas kelerius metus tai stipriai kėlė, tai netrukus drastiškai mažino mokesčius alkoholiui, taip ir skandindami, ir gelbėdami verslininkus. Dabar, kai alkoholio akcizai keliami jau kelerius metus, analitikai prognozuoja, kokių pokyčių šiuo klausimu galime tikėtis netolimoje ateityje.

Alkoholio akcizų pajamos per šių metų aštuonis mėnesius išaugo dešimtadaliu. Tai didžiąja dalimi lėmė vasario mėnuo, kaip prieš stipraus alkoholio akcizo tarifo padidinimą nuo kovo pradžios, verslas didino šių gėrimų atsargas. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, deklaruoti alkoholio akcizai sausį–rugpjūtį siekė 227,697 mln. eurų – 10 proc. daugiau nei per tą patį 2018-ųjų laikotarpį. Tik vasarį deklaruotų akcizų suma siekė 68,828 mln.

Nepaliaujamas tabako produkcijos akcizų didinimas esminės įtakos rūkymo įpročiui Latvijoje nedaro – cigarečių paklausa šalyje toliau didėja. Valstybės pajamų tarnybos Akcizinių prekių valdybos duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėnesius į šalies mažmeninės prekybos rinką nukreipta 1,01 mlrd. cigarečių – 0,9 proc. daugiau nei prieš metus. Galutiniam vartojimui taip pat teko 18,227 mln. cigarų ir cigarilių (11,6 proc.

Rugsėjo 1-ąją, kai Lietuvoje minima mokslo ir žinių šventė, prekybos vietose, išskyrus viešojo maitinimo įmones, draudžiama įsigyti alkoholio. Šiais metais rugsėjo 1–oji švenčiama sekmadienį, todėl pirmadienį, į kurį dauguma mokyklų nukėlė mokslo ir žinių šventę, alkoholis bus lengvai prieinamas – alkoholiu prekiaus bent 4 didieji prekybos tinklai, o nemaža dalis savivaldybių, nors turi tokią galią, pirmadienį drausti prekiauti alkoholiu nepasirinko.

Estijoje nuo liepos sumažėjus alkoholio akcizams, į šalį plūstelėjo Suomijos alkoturistai, kurie praėjusį mėnesį alkoholinių gėrimų išsigabeno net 40 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad per šiuos metus kone penktadaliu padaugėjo alkoholio akcizų surinkimas. Ar tai reiškia, kad lietuviai ėmė daugiau gerti? Panašu, kad vieno aiškaus atsakymo nėra. Alkoholiu prekiaujantys verslininkai sako, kad bent jau stipraus alkoholio vartojimas Lietuvoje pastaruosius kelerius metus nemažėjo, o net didėjo; gamintojai atvirkščiai – sako, kad lietuviai perka mažiau.

Seimas priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo šių metų lapkričio 1 d. taikyti akcizą neapdorotam tabakui. Už naujas nuostatas balsavo 103 Seimo nariai, susilaikė 11 parlamentarų. Kaip anksčiau yra teigęs finansų ministras Vilius Šapoka, šiuo siūlymu siekiama užkirsti kelią kontroliuojančių institucijų nustatytiems piktnaudžiavimo atvejams, kai neapdorotas tabakas panaudojamas nelegaliai apdoroto tabako gaminių gamybai ar prekybai.

Siekiant kovoti su oro tarša ir klimato kaita, vis dažniau kalbama ne tik apie taršių automobilių apmokestinimą ar jų eismo ribojimą. Vis dažniau kalbama ir apie naują aviacijos mokestį. Skaičiuojama, kad dėl to vidutinė bilietų kaina išaugų nuo 6 iki 9 proc. Už kiekvieną iš šalies išskrendantį keleivį – 7 eurų, o už kiekvieną toną oru gabenamo krovinio – iki 3,85 euro mokestis. Kol kas jis bus įvestas tik Nyderlanduose.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį per pirmąjį svarstymą pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis šio mokesčio tarifas stipriajam alkoholiui mažinamas 15 procentų. Pataisoms pritarta 61-u balsu „už“, aštuoniems parlamentarams balsavus priešingai. Pataisos priimamos skubos tvarka, reaguojant į Estijos jau priimtą sprendimą alkoholio akcizus nuo rugpjūčio mėnesio apkarpyti 25 procentais. Tai gali sumažinti alkoholinių gėrimų pardavimus Latvijoje bei kartu – valstybės iždo įplaukas.

Estija pažeidė susitarimą su Latvija dėl alkoholio akcizų ir taip pradėjo „akcizų karą“, ir Latvija neturi kito pasirinkimo nei atsakyti tuo pačiu, pareiškė Latvijos premjeras Krišjanis Karinis. „Mūsų nuostabai Estijos vyriausybė ir parlamentas nusprendė pažeisti šį susitarimą.

Naujoji Estijos valdžia pareiškė mažinsianti akcizus alkoholiniams gėrimams, nes praranda pajamas dėl prekybos pasienyje su Latvija. Pastaroji pranešė taip pat svarstysianti imtis panašių žingsnių. Tačiau Lietuva, panašu, nežada sekti kaimynių pavyzdžiu. Gegužės 28 d. Estijos Vyriausybė išplatino pranešimą apie artimiausias planuojamas reformas ir mokesčių pakeitimus. „Be kitų dalykų, siekdama sumažinti pasienio prekybą, Vyriausybė nusprendė 25 proc.

Nuo kovo 1 dienos Lietuvoje ir Latvijoje brangstant alkoholiniams gėrimams. Manoma, jog alkoholinio turizmo kryptys šiek tiek pasikeis, rašo „Lietuvos žinios“. Latvijoje nuo kovo akcizas panašus kaip Lietuvoje, tačiau gerokai mažesnis negu Estijoje, todėl Latvijos alkoholio pramonę ir prekybą toliau aktyviai palaikys estai, o lietuviai artimiausiems kaimynams bus ne tokie reikšmingi.

Jau nuo kitų metų daugiau pinigų atseikėti teks ne tik už elektrą ir dujas, bet ir už žalingus įpročius. Kiek ateinančiais metais pabrangs butelis stipriojo alkoholio, cigarečių pakelis ir kokio dydžio sąskaitoms už elektrą reikia pasiruošti. Kainų komisija lapkričio pabaigoje patvirtino naujus dujų kainų tarifus, pagal kuriuos nuo sausio gamtinių dujų kubas buitiniams vartotojams brangs 7 centais, arba 12–18 proc., primena tv3.lt.

Seimas priėmė svarstyti pataisas, kuriomis nuo kitų metų kovo siūloma 10 proc. padidinti akcizus alkoholiui. Už tai, kad pataisos būtų svarstomos, balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 7, o susilaikė 8. Toliau pataisos bus svarstomos gruodžio 11 dieną. Pataisų autorius sveikatos ministras Aurelijus Veryga pripažino, kad dalis biudžeto įplaukų iš akcizo bus skirta medikų ir rezidentų atlyginimų didinimui. Jis pabrėžė kad iš akcizo ketinama surinkti papildomai apie 5 mln. eurų.

Jau kelerius metus legalaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje stabiliai mažėja, tačiau pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad lietuviai vis mieliau renkasi stiprųjį alkoholį. Dėl to nerimauja ne tik aludariai, bet ir finansų analitikai, tokią tendenciją prognozuojantys dar bent pusmečiui. Valdantieji šią problemą ketina spręsti dar labiau didindami stipriojo alkoholio kainas. Statistikos departamento duomenimis, bendras legalaus alkoholio suvartojimas šalyje kasmet krinta.

Pajamų iš cigarečių ir alkoholio akcizų surinkimas sausį–rugsėjį atsilieka nuo plano, tai lėmė sumenkę rūkalų ir alkoholio pardavimai, teigia Finansų ministerijos atstovė. „Jeigu prognozavome stabilią (tabako gaminių – BNS) rinką, tai šiuo metu turime kritimą 5,3 proc.“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė ministerijos Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Miknevičienė.

Alkoholio akcizų pajamos, pernai dėl padidintų tarifų išaugusios daugiau kaip penktadaliu, šiemet didėja kuklesniais tempais. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį–rugpjūtį siekė 206,926 mln. eurų – 3 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku (200,864 mln. eurų), rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizų pajamos šiemet smuktelėjo 0,4 proc. iki 120,27 mln. eurų, tarpinių produktų – 35,8 proc. iki 4,703 mln. eurų, alaus – augo 11,1 proc. iki 59,314 mln.

Seimas ketvirtadienį pritarė Vyriausybės siūlymui didinti akcizus cigaretėms ir kitiems tabako gaminiams, įskaitant ir elektroninių cigarečių skysčiui. Akcizu nuo kitų metų kovo bus apmokestintas ir nikotino neturintis elektroninėms cigaretėms skirtas skystis. Už tai numatantį trejų metų akcizų didinimo 6-14 proc. planą ketvirtadienį balsavo 100 Seimo narių, 2 buvo prieš, susilaikė 18 parlamentarų. Planas numato akcizą už cigaretes kitąmet padidinti iki 62,25 euro už 1 tūkst.

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri įsigalios jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją.  Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas ir taikyti naujus mokesčių tarifus.  Pakeistas „Sodros“ tarifas, įvestos lubos Pradėta diskutuoti apie pokyčius susijusius su pensijų reforma. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas teigė, kad pakeitimai sistemą tik sustiprins.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir socialdarbietis parlamentaras Andrius Palionis registravo pasiūlymą Seime svarstomoms pataisoms dėl akcizų didinimo tabako gaminiams. A. Veryga ir A. Palionis siūlo, kad akcizu būtų apmokestintas ir nikotino neturintis elektroninėms cigaretėms skirtas skystis. Jie siūlo išplėsti elektroninių cigarečių skysčio sąvoką, apimant ir skysčius be nikotino.

Dar balandžio mėnesį Vyriausybės pristatyta parengta mokesčių ir pensijų reforma pasiekė Seimo salę. Tikėtasi, kad viskas įsigalios nuo kitų metų, tačiau ne visi pasiūlymai tinka Seimo nariams ir lengvai prasiskins kelią. Kaip pastebėjo konservatorius Andrius Kubilius, Vyriausybė šią reformą vadina itin svarbia, tačiau už Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas balsavo tik 52 nariai. Konservatoriai siūlo steigti laikinąją komisiją dėl mokesčių ir pensijų reformos.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar sugriežtinti baudas už pajamų slėpimą. Tokią Mokesčių administravimo įstatymo pataisą Seimui pateikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pataisos numato, kad už pajamas, kurių mokesčių mokėtojas negalės pagrįsti, jis privalėtų sumokėti mokesčius, be to, jam būtų skirta 50–100 proc. mokesčių dydžio bauda. Jei už tokius pažeidimus per 5 metus jau būtų skirta bauda, tada mokesčių slėpėjui tektų susimokėti dukart didesnę baudą.

Škotijoje priimtas sprendimas siekiant mažinti alkoholio daromą žalą vadinamas didžiausiu proveržiu visuomenės sveikatos apsaugos srityje nuo draudimo rūkyti viešose vietose įvedimo. Tikinama, kad naująjį metodą ims naudoti vis daugiau Europos šalių. Lietuvos politikai taip pat neabejoja reformos naudingumu. „Škotija – pirmoji šalis pasaulyje, pasirodžiusi esanti pakankamai ryžtinga ir drąsi, kad įvestų minimalią alkoholio vieneto kainą.

Alkoholio akcizų pajamos, 2017-ųjų pradžioje staiga šoktelėjusios dėl būsimo akcizų didinimo, šiemet pirmąjį ketvirtį, palyginti su pernai tuo pat laiku, smuko. Skirtingai nei stipraus alkoholio, alaus akcizų pajamos gerokai išaugo. Didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis) taip pat traukėsi, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Deklaruoti alkoholio akcizai sausį–kovą siekė 69,147 mln. eurų – 30 proc. mažiau nei pernai (98,756 mln.

Vos tik Lietuvoje buvo padidinti alkoholinių gėrimų akcizai, daugelio tautiečių akys nukrypo į kaimyninę Latviją. Mat ten alkoholiniai gėrimai tapo ženkliai pigesni nei Lietuvoje. Viena po kitos buvo viešinamos istorijos, kaip lietuviai apsiperka netoli sienos su Latvija esančiose parduotuvėse. Pigesnis alkoholis tiesiog apsuko galvas. Žmonės nepasikuklindavo socialiniuose tinkluose pasidalinti alkoholinių gėrimų perpildytų pirkinių krepšių nuotraukomis. Bet viskas yra laikina.

Praeitais metais padidėjus alkoholinių gėrimų akcizams, o šiais metais pakeitus alkoholio prekybos laiką bei uždraudus bet kokią reklamą, aludariai susidūrė su rimtais iššūkiais. Tikinama, kad augti toliau padeda užsienio rinkos, o situacija Lietuvoje plėtoti verslą ir toliau prastės.  Pristatant „Švyturio-Utenos alaus“ (ŠUA) veiklos rezultatus akcentuota, kad auginti pajamas leidžia atrastos užsienio rinkos, mat vien pernai alaus rinka Lietuvoje sumažėjo dešimtadaliu (9,2 proc.

Latvijoje nuo kovo 1 dienos padidėjo visų alkoholinių gėrimų akcizai. Valstybės pajamų tarnybos pranešime pažymima, jog stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizai Latvijoje susilygino su Lietuvoje galiojančiais, tačiau išliko gerokai mažesni nei Estijoje. Tarnybos skaičiavimais, dėl alkoholio akcizų padidino nuo kovo mažmeninė degtinės kaina gali padidėti 0,53 euro už pusę litro, vyno - 0,13 euro už 0,75 litro, alaus - 0,07 euro už pusę litro.

Rygoje vykusiame Latvijos, Lietuvos, Estijos mokesčių ir sveikatos apsaugos žinybų atstovų, ekspertų bei politikų pasitarime, prieita išvados, kad alkoholio akcizų tarifai trijose Baltijos valstybės nebus suvienodinami, tačiau šalys turėtų aktyviau informuoti viena kitą apie planuojamus alkoholio rinkos reguliavimo pokyčius.

Latvijoje dėl akcizų didinimo brangsta degalai, degtinė, alus, cigaretės. Degalų akcizo tarifai padidėjo nuo sausio 1-osios, alkoholio akcizo tarifai padidės nuo kovo, tabako produkcijos - nuo liepos. Finansų ministerijos skaičiavimais, litras benzino turėtų brangti 0,048 euro, dyzelino - 0,038 euro, suskystintų dujų - 0,046 euro. Pusė litro degtinės kaina nuo kovo gali pakilti 0,532 euro, pusė litro alaus - 0,072 euro, 0,7 litro vyno - 0,119 euro.

Alkoholio rinkos prievaizdai, prekybininkai ir gamintojai prognozuoja, kad šiemet alkoholio vartojimas Lietuvoje toliau mažės – rinka gali smukti maždaug dešimtadaliu. Tam įtakos turės nuo sausio pradžios įsigaliojusios alkoholio prieinamumą mažinančios priemonės ir pernai padidinti akcizai. „Akcizai yra paveikiausia priemonė, tas efektas buvo labai matomas, nes (pernai – BNS) yra maždaug 15 proc.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė, kad po ilgo laiko Lietuvoje vėl plečiasi šešėlis. Maža to, lietuviai vis dažniau pradeda pirkti alkoholinius gėrimus Latvijoje ar Lenkijoje. Vis dėlto Finansų ministerija atkerta, kad jų duomenys rodo priešingą situaciją. Remiantis „Nielsen“ atliktu „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė, kad per metus šešėlis cigarečių rinkoje didėjo apie 2 procentinius punktus iki 20 proc.

Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigavo ir liepos–lapkričio mėnesiais jų surinkta daugiau nei per atitinkamą 2016-ųjų laikotarpį. Vienuolikos mėnesių deklaruoti alkoholio akcizai taip pat yra didesni nei pernai. Pamažu atsigauna ir didmeninė prekyba alkoholiu (remiantis akcizų sandėlių duomenimis), tačiau visų jų per vienuolika mėnesių realizuota mažiau, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Vyriausybės planui nuo kitų metų padidinti dyzelino akcizą. Komitetas atmetė konservatoriaus Edmundo Pupinio siūlymą tarifo nekeisti. Komitetas apsvarstė Akcizų įstatymo pataisas - jas priėmus, akcizas didėtų nuo 330,17 euro iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų. Žemdirbiams skirto dyzelino akcizą ketinama didinti nuo 21 iki 56 eurų.

Vyriausybei baigus pasitarimą oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas. Jame daugiausia dėmesio skiriama skurdo mažinimui. O be to, numatyta kovoti su žalingu įpročiu - rūkymu.  Pabrėžiama, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją planuojamas perteklinis biudžetas. Nurodoma, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių ir finansinio savarankiškumo augimui.

Nors pajamos iš alkoholio akcizų toliau auga, bet pardavimai išlieka mažesni. Kažkiek atsigauna tik stipriųjų gėrimų prekyba.  Alkoholio akcizų pajamos, kovą smukusios dėl pastebimai išaugusių tarifų, atsigauna ir nuosekliai didėja jau ketvirtą mėnesį iš eilės, o liepos mėnesio akcizų surinkimas buvo didesnis nei praėjusių metų liepos. Septynių mėnesių deklaruoti alkoholio akcizai taip pat yra didesni nei pernai - tai lėmė vasarį buvęs šių pajamų šuolis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tvirtina, jog pastaruoju metu šalyje infliaciją didino alaus kainos ir pabrangęs šildymas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinio tarifo šilumai panaikinimo. „Turbūt reikėtų sutikti su tuo, kad du žingsniai, tai akcizai buvo, ypač alaus akcizas pakilęs. Didžiąją dalimi infliaciją nulėmė alaus akcizas. Kitas dalykas buvo šilumos PVM, kitaip sakant - šilumos kainos padidėjimas nuo birželio 1 dienos.

Latvijos parlamentui svarstant vyriausybės patvirtintus mokesčių įstatymų projektus, Finansų ministerija pateikė siūlymą dėl dar spartesnio alkoholio bei tabako akcizų didinimo. Finansų ministerija siūlo nuo 2018 metų vidurio nustatyti tokio dydžio akcizus alkoholiniams gėrimams, alui ir tabako produkcijai, kurie pagal vyriausybės patvirtintas įstatymo pataisas įsigaliotų metais vėliau, o 2019-aisiais įsigaliotų akcizo tarifai, kurie dabar planuojami 2020 metais.

Lietuvoje infliaciją iki 3,5 proc. iškėlė pasibaigęs galioti lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šilumai ir akcizų alkoholiui bei tabakui padidinimas pavasarį, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Vitas Vasiliauskas prognozuoja, kad kitais metais infliacija Lietuvoje sieks apie 2 procentus, Anot Lietuvos banko vadovo, toks infliacijos lygis yra normalus. „Bendras kainų lygis euro zonoje mažai keičiasi.

Estija šiais metais dėl ženkliai pagyvėjusios pasienio prekybos alkoholiu praras 22 mln. eurų mokesčių, pareiškė Estijos finansų ministerija. Pernai surinkta 251 mln. eurų alkoholio akcizų – 13,1 proc. daugiau nei užpernai ir 1,2 proc. daugiau nei tikėtasi. „Šiemet planuojamos 276 mln. eurų šių mokesčių įplaukos – 25 mln. eurų didesnės nei pernai.

Kovą stipriai išaugus alkoholinių gėrimų akcizams, jų per keturis mėnesius į biudžetą surinkta pastebimai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai lėmė vasarį suaktyvėjusi didmeninė prekyba alkoholiu, tačiau tuo metu kovą ir balandį akcizų pajamos buvo pastebimai mažesnės nei tais pačiais 2016-ųjų mėnesiais. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, per keturis šių metų mėnesius surinkta 110,569 mln. eurų alkoholio akcizų - 45,9 proc. daugiau nei pernai sausį-balandį (75,785 mln.

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys rodo, kad kovo mėnesį, padidinus akcizus, jų surinkimas smuko beveik per pusę – 40 proc., t.y. 6,6 mln. Eur. Jei taip ir toliau, gali grėsti šešėlinės ekonomikos didėjimas. Kovo mėnesio VMI duomenimis, akcizų už parduotus stiprius gėrimus surinkta 78,6 proc. mažiau nei pernai kovą. O už alų – 25,7 proc. Užsipirkinėjo vasarį Tačiau iš pateikiamos statistikos matyti neįprastas šuolis vasario mėnesį.

Vyriausybei renkantis svarstyti naujųjų Alkoholio kontrolės įstatymų pataisų, prekybininkai pristatė tyrimą, kokios gali laukti pasekmės. Tai ne sumažinta, bet padidinta žala sveikatai – didės užsienyje įsigyto ir nelegalaus alkoholio vartojimas bei silpnus gėrimus išstums stiprieji. Tyrimą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu atliko VšĮ ESTEP ekspertai – dr. Klaudijus Maniokas, doc. Dr. Rimantas Juozas Vaicenavičius ir Titas Budreika.

Danijos „Royal Unibrew“ grupės valdoma antra pagal dydį Lietuvos alaus gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“, šiemet smarkiai padidėjus alaus akcizams ir mažėjant jo pardavimams, praradimus bandys atsverti, gamindama daugiau nealkoholinių gėrimų. Tačiau atleidimų išvengti gali ir nepavykti.  Grupės vadovas prognozuoja, kad rinka gali kristi iki 20 proc., todėl teks atleisti dalį darbuotojų.

Vyriausybė svarstys galimybę visiškai uždrausti alkoholio reklamą, o prekybos alkoholiu laiko apribojimą nustatyti net viešojo maitinimo įstaigoms. Tokie apribojimai numatyti Sveikatos apsaugos ministerijos įregistruotame Vyriausybės nutarimo projekte. Sekmadienį popiet – jokio alkoholio Ministrų kabinetas dar derins bendrą poziciją dėl naujų apribojimų prekybai alkoholiu, tačiau pirmieji štrichai jau aiškūs.

Išplatintame pranešime spaudai prekybos tinklas „Norfa“ paskelbė, kad nebeveža į savo parduotuves UAB „Švyturys-Utenos alus“ produkcijos. Pagrindinė priežastis - nesutariama su gamintojais dėl alaus kainos. Pasak prekybos tinklo atstovo, aludariai nori kelti alaus kainas vos ne dvigubai daugiau, nei alų brangina padidėję akcizai. „Mes norime, kad „Norfos“ pirkėjai galėtų alaus įsigyti pigiau.

Ruošiantis didėjantiems akcizams ir išaugus alkoholio pardavimams, vasario mėnesį šalies biudžetas surinko kiek daugiau pajamų nei planuota, sako Finansų ministerijos atstovė. „Bendras pajamų sunkimas yra labai artimas planui - keliais milijonais viršijamas“, - trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Miknevičienė. Ji nenurodė tikslių biudžeto pajamų ir išlaidų domenų.

Trečiadienį įsigalioja didesni alkoholio akcizai, kurie kilstels šių gėrimų kainas. Parduotuvėse gėrimų kainos gali išaugti per savaitę. Nuo trečiadienio taip pat didėja ir akcizų tarifas cigaretėms. Mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė teigė, kad alkoholio kainų didėjimas priklausys nuo daugelio faktorių, pirmiausia nuo derybų su tiekėjais. „Tas kainos didėjimas priklauso nuo daugelio dalykų ir nuo to, kaip mes derėjomės su visais savo tiekėjais.