akcizai

Auga atlyginimai, pensijos ir išmokos. Didžiausias šuolis laukia minimalios algos gavėjų, smarkiau nei pernai didės ir senatvės pensijos. Tačiau jiems toli iki infliacijos aukštumų. Daugiausia žmonių piniginių storį visgi nulems darbdavių malonė – ar ir kiek didinti atlyginimus pavaldiniams. Profsąjungos žadamą devynių procentų vidutinį algų didėjimą vadina juokingu. Ekonomistai visgi mano, kad tautiečių perkamoji galia šiemet persiris į pliusą. Didėja ir akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Šiemet infliacija Lietuvoje buvo viena iš didžiausių tarp visų ES šalių. Prognozuojama, kad kitais metais kainos neaugs taip sparčiai. Tačiau lietuviai vis tiek išleis daugiau pinigų tiek būtinam maistui, elektrai ar dujoms, tiek nebūtiniems alkoholiniams gėrimams ar rūkalams. Net jeigu gamintojai, didmenininkai ar pardavėjai šių produktų kainos patys nekeltų, jos vis tiek padidėtų dėl to, kad nuo kitų metų didėja mokesčiai. Tiksliau, akcizai, taikomi alkoholiui ir tabakui.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per vienuolika šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, sumažėjo 0,5 proc., iki 1,49 mlrd. eurų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Alkoholio akcizo įplaukos augo 2,68 proc. iki 372,84 mln. eurų: alaus – 15,5 proc. iki 88,1 mln. eurų, vyno – 7,4 proc. iki 46,1 mln. eurų, spiritinių gėrimų – mažėjo 1,9 proc. iki 233,3 mln. eurų, tarpinių produktų – 8,5 proc. iki 5,3mln. eurų.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 0,7 proc. iki 1,08 mlrd. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos augo 4,3 proc. iki 264,7 mln. eurų: alaus – 14 proc. iki 65,9 mln. eurų, vyno – 6,1 proc. iki 32,6 mln. eurų, spiritinių gėrimų – 0,7 proc. iki 162,1 mln. eurų, tarpinių produktų – mažėjo 5,6 proc. iki 3,97 mln.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 0,4 proc. iki 925,2 mln. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos augo 2,5 proc. iki 224,38 mln. eurų: alaus – 8,9 proc. iki 55 mln. eurų, vyno – 4,3 proc. iki 27,4 mln. eurų, spiritinių gėrimų – 0,1 proc. iki 138,64 mln. eurų, tarpinių produktų – sumenko 8,9 proc. iki 2,4 mln.

Latvijos ekonomikos ministerija pakartotinai ragina valdančiąją koaliciją mažinti degalų akcizus iki Europos Sąjungoje galiojančio minimalaus lygio, ir tokį žingsnį laiko būtinu. „Dar kovo mėnesį, įvykus pirmajam degalų kainų šuoliui, siūlėme sumažinti akcizą iki ES nustatyto minimalaus tarifo. Dabar šį klausimą diskusijai pateikėme dar kartą ir jį aptarsime, kad išgirstume argumentus tų koalicijos partnerių, kurie nemano, kad šis žingsnis yra toks svarbus“, – sakė ministrė Ilzė Indriksonė.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per penkis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 4,3 proc. – iki 640 mln. eurų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Alkoholio akcizo įplaukos buvo 149,88 mln. eurų – 1,5 proc. didesnės: alaus – 4,1 proc. iki 36 mln. eurų, vyno – 3,5 proc. iki 17,5 mln. eurų, spiritinių gėrimų – sumenko 2,5 proc. iki 94,14mln. eurų, tarpinių produktų – 14,3 proc. iki 2,2 mln.

Antradienį po pateikimo Seimas atmetė opozicijos pasiūlytus įstatymų projektus, kuriuos galutinai priėmus, kaip teigia jų iniciatoriai, gyventojams būtų padedama išgyventi spartų kainų augimą. Šie projektai Seimo darbotvarkėje atsirado po to, kai opozicija buvo atsisakiusi dalyvauti posėdžiuose dėl valdančiųjų viražų mėginant išsaugoti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir keičiant pirmininkavimo posėdžiams tvarką.

Parlamento darbą boikotuojanti opozicija Seime pradėjo registruoti jos inicijuojamo antiinfliacinių priemonių paketo įstatymų pataisas, kuriose numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) ir mažesni akcizai benzinui. Pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui.

Šią savaitę Vyriausybė svarstys įstatymo projekto pakeitimą, kuris leistų ūkininkų įsteigtoms kaimo turizmo sodyboms gaminti ir parduoti savo gamybos alkoholinius gėrimus iki 65 laipsnių stiprumo. Kitaip sakant, būtų leista legaliai gaminti ir pardavinėti „naminukę“. Per metus toks vienetas galėtų pagaminti iki 1 tonos alkoholio per metus. Tokį siūlymą praėjusiais metais pateikė 21 seimo narys.

Lietuvos ir Baltarusijos santykiams aštrėjant yra ir geroji pusė – mažėja kontrabandos galimybės, nes judėjimas yra ribotas didžiaisiais krovininiais. Iš to galime laimėti akcizų mokesčius, nes pervežti kontrabandines cigaretes galimybių mažėja. Jei yra likę keliai iš „Nemuno“ vardu vadinamo cigarečių fabriko, tai jie lengvai gali būti užkirsti suteikiant į tai dėmesį ir tai turėtų būti prioritetas.

Nauji metai – naujos ir algos, pensijų dydžiai bei akcizai. Minimali mėnesio alga šiemet Lietuvoje didėja daugiau nei bet kada iki šiol. Pusšimčiu eurų auga ir pensijos. Tačiau ar nesuvalgys šio padidėjimo smarkiai kylančios kainos? Ekonomistai mano, kad meškos paslaugą padarys ir jau minėta minimalioji alga – priversti ją didinti darbdaviai greičiausiai kels ir paslaugų kainas, o tai sukels rūpesčių visiems.

Nuo sausio 1-osios didėja alkoholio ir rūkalų akcizai. Dėl to pabrangs visi stiprieji gėrimai bei tabako gaminiai.  Nauji akcizai bus taikomi alui, vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, tarpiniams produktams, etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams bei cigarilėms, rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams, elektroninių cigarečių skysčiui ir neapdorotam tabakui.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė įstatymą, kuris yra ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio paskelbto vadinamojo antiinfliacinio skydo – kovos su infliacija priemonių paketo – dalis, pranešė Lenkijos radijas. Sumažinti akcizai degalams Lenkijoje įsigalios sausio 1-ąją ir galios iki 2022-ųjų pabaigos. Be to, pridėtinės vertės mokestis (PVM) nebus taikomas mažmeninėje rinkoje parduodamam benzinui, dyzelinui, biodegalams bei vidaus degimo varikliams skirtoms dujoms.

Ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis Lietuvoje bus padidinti akcizai dyzelinui, benzinui ir kitam kurui, naudojamam tiek transporte, tiek namų šildymui. Taip pat mažinamos lengvatos dyzelinui, kuris naudojamas žemės ūkyje. Po pateikimo už įstatymo pataisas balsavo 85 Seimo nariai, 16 buvo prieš, o 20 – susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos Seimo komitetuose, o galutinai už turėtų būti balsuojama 2022 m. Seimo pavasario sesijoje.

Ant derybų stalo Vyriausybė „padėjo“ naują automobilių taršos mokesčio modelį, pagal kurį automobilio savininkas turėtų susimokėti kasmet vidutiniškai 138 eurus. Toks mokesčio variantas sukėlė nemažai diskusijų Seime – Aplinkos apsaugos komiteto nariai sako, kad toks žingsnis mažų mažiausiai neteisingas, o ir prie oro švarinimo ne ką teprisidėtų. Pasigirdo siūlymų, kad parankiau būtų griežtinti techninę apžiūrą, apmokestinti stambiąsias Lietuvos įmones arba kelti akcizus už kurą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui nuo 2023 metų pamažu didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, atsisakant lengvatų iškastiniam kurui. Tam bus reikalingas ir Seimo sprendimas.  Aplinkos ministerija spalį pranešė, kad naujos Akcizų įstatymo pataisos taip pat numato nuo 2024 metų suvienodinti dyzelino ir benzino akcizus. Jos teigimu, kartu su automobilių taršos mokesčiu tai paskatins gyventojus vengti taršiausių dyzelinių automobilių.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias bus didinami mokesčiai dyzelinui, benzinui, dujoms, taip pat šildymui naudojamam kurui. Kaip posėdyje informavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, jeigu šis ir kiti žalieji įstatymai nebūtų priimti, Lietuva Europos Sąjungai turėtų sumokėti 444 mln. eurų už nesumažintą taršą.

Alkoholio rinkoje vyksta persiskirstymas – ženkliai auga įvairių rūšių vyno bei degtinės pardavimai, o alus traukiasi iš vartotojų pasirinkimo. To priežastys yra vartotojų įpročių keitimasis, kuris paskatintas kultūriniais virsmais bei mokesčių politikos, kuri artimiausiu metu gali keistis ir dar sukelti papildomos rizikos, kad Lietuvoje verdamas alus bus pakeistas įvežtiniu.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų devynis mėnesius buvo 288,148 mln. eurų – 4,5 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų devynis mėnesius padidėjo 6,9 proc. iki 184,466 mln. eurų, alaus – sumenko 3,1 proc. iki 64,539 mln. eurų, vyno – išaugo 9,4 proc. iki 34,386 mln. eurų, tarpinių produktų – smuko 5,4 proc. iki 4,757 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno mokesčių, kitąmet turėtų siekti 10,183 mlrd. eurų, arba  6 proc. daugiau, nei numatoma gauti 2021 metais. Planuojama, kad šių mokesčių pajamos 2022 metais sudarys 91,8 proc. valstybės biudžeto pajamų be Europos Sąjungos (ES) kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų.

Finansų ministerija siūlo ilgainiui gerokai padidinti akcizus visiems degalams, o daugiausia brangtų dyzelinas. Degalinių atstovai baiminasi, kad dėl to praras klientus – įmonės ir gyventojai vyks degalų į kaimynines šalis. Tai patvirtina ir vežėjai, jie sako turėsiantys pigesnių degalų ieškoti kitur arba bankrutuoti. Todėl kai kurie ekonomistai pataria Lietuvai neišsišokti su akcizų degalams didinimu ir pirmiausia susitarti dėl to susitarti kaimynėmis.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kylančios degalų kainos – visiškai normalus dalykas atsigaunant pasaulio ekonomikai ir augant naftos kainai. Vyriausybės vadovė taip pat ramino, kad Finansų ministerijos parengti akcizų pakeitimai laukia tikrai ne nuo sausio 1-osios. „Turbūt reikia mažiau „nervuotis“, nes reikia suprasti, kokios yra fundamentalios priežastys. Naftos kainos kritimas ar augimas paprastai visada seka pasaulio ekonomikos konjunktūrą.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų septynis mėnesius buvo 218,89 mln. eurų – 3,5 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-liepos mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų septynis mėnesius padidėjo 4,8 proc. iki 138,468 mln. eurų, alaus – sumenko 2,2 proc. iki 50,48 mln. eurų, vyno – išaugo 10,3 proc. iki 26,259 mln. eurų, tarpinių produktų – smuko 7,3 proc. iki 3,684 mln. eurų.

Seimas patvirtino Vyriausybės siūlymą didinti alkoholio bei tabako gaminių akcizus. Tai reiškia, kad jau nuo Naujųjų pigiausias alus brangs maždaug 2 euro centais, virš 8,5 proc. stiprumo vynas apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų, praneša Finansų ministerija. Brangs ir rūkalai, o visų svaigalų kainos atitinkamai didės iki pat 2025-ųjų.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kurias galutinai priėmus, nuo kitų metų brangs visi alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Už tokias pataisas balsavo 104 parlamentarai, o 10 susilaikė. Dar kartą už tokius pakeitimus po paskutinių galimų pasiūlymų bus balsuojama viename iš artimiausių Seimo posėdžių. Pataisas dar turės pasirašyti prezidentas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui neužteko balsų pritarti siūlymams labiau nei 32 proc. kasmet artimiausius trejus metus didinti akcizą kaitinamajam tabakui ir jam alternatyviems produktams. Už spartesnį didinimą pasisakė mažiau nei pusė komiteto narių, todėl dėl konkrečių siūlymų balsuojama nebebuvo. „Kaitinamojo tabako pakelis kitais metais brangs 27 centais, dar kitais metais – 35 centais, o vėliau – 47 centais“, – konstatavo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Ne masinės gamybos alui, kitaip vadinamam kraftiniu alumi, kuris gaminamas nedidelėse alaus daryklose, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo taikyti akcizo lengvatą. Tokį sprendimą komitetas penktadienį priėmė bendru sutarimu. Dėl jo dar balsuos Seimas kitą savaitę.  Jeigu Seimas komiteto iniciatyvai pritars, tokiam alui bus taikoma 50 proc. akcizų tarifo nuolaida. Briuselis leidžia taikyti sumažintą tarifą mažosioms nepriklausomoms alų gaminančios įmonėms.

Alkoholio įperkamumas pastaruoju metu didėja, sako finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.  „Didėja įperkamumas ryškiai. Jeigu 2016 metais alaus (Lietuvoje pagaminto – BNS) buvo galima už vidutinį neto darbo užmokestį nusipirkti 418 litrų, tai 2017 metais – 355 litrus, 2018 metais – 364 litrus, 2019 metais – 407 litrus, o 2020 metais – jau 452 litrus. 2021 metais prognozuojama bus 485 litrai“, – tvirtino viceministrė.

Pirmadienį Vyriausybė pritarė Akcizų įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams taikomi mokesčiai didės artimiausius trejus metus. „Šiemet baigiantis galioti trejų metų akcizų planui, parengėme naująjį dokumentą, atsižvelgiant į akcizais apmokestinamų prekių kainų, rinkos tendencijų, vartojimo pokyčius, juos lemiančius veiksnius, kaimyninių šalių politiką ir galimą poveikį šešėlinei rinkai.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos per šių metų keturis mėnesius buvo 116,935 mln. eurų – 2,4 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-balandžio mėnesiais, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai per šių metų keturis mėnesius padidėjo 1,3 proc. iki 77,014 mln. eurų, alaus – 0,8 proc. iki 24,609 mln. eurų, vyno – 15,4 proc. iki 13,238 mln. eurų, tuo metu tarpinių produktų – sumenko 6,9 proc. iki 2,075 mln. eurų.

Penktadienį Finansų ministerija registravo Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma per artimiausius trejus metus padidinti šį mokestį tiek visiems alkoholiniams gėrimams, tiek tabako gaminiams. Skirtingo stiprumo vynai ir kiti fermentuoti gėrimai, taip pat tarpiniai produktai (iki 15 proc. stiprumo) kiekvienais metais pradedant nuo 2022 m. turėtų brangti po 0,09–0,12 euro už 0,5 l butelį. Taigi po trejų metų dėl akcizų šio gėrimo butelis bus apie 0,3 euro brangesnis.

Kaitinamasis tabakas šiandien vis labiau populiarėja. Praėjusiais metais jo gaminių parduota net penktadaliu daugiau, o štai cigarečių pardavimai nuolat krenta. Dėl akcizo didinimo kovo 1 d. maždaug 13 euro centų pabrango cigaretės, tačiau kaitinamajam tabakui akcizas liko tas pats. Jis apmokestinamas beveik keturis kartus mažiau, nei cigaretės.

Lietuvoje siūloma panaikinti lengvatas degalams, kuriuos naudoja ūkininkai. Tačiau kitos Europos Sąjungos šalys kol kas to nesiima daryti. Tad ekonomistas siūlo ir Lietuvai irgi neskubėti naikinti lengvatų ūkininkams. Socialiniame tinkle „Facebook“ SEB ekonomistas Tadas Povilauskas klausia ir atsako: „Ar reikia visiškai panaikinti lengvatinį akcizo tarifą žemės ūkyje sunaudojamiems degalams Lietuvoje per 3 metus? Ne, jeigu kitos Europos Sąjungos (ES) šalys to irgi nedarys.

Nuo šiandien didėja akcizo mokesčiai tabako produktams. Tiesa, neženkliai – populiariausiam produktui, kuris sukelia daugiausia problemų, - cigaretėms akcizas auga 5,6 proc. ir 20 vnt. pakelį pabrangins apie 0,13 - 0,15 euro vidutiniškai. Cigarilių akcizas auga 14,6 proc., o rūkomojo tabako bei neapdoroto tabako akcizas auga taip pat 14,6 proc. Tokie pokyčiai neatrodo panašūs, kai buvo padidinimas kaitinamajam tabakui 2020 metais, kai mokestis buvo didinamas 65 proc.

Nuo kovo 1 dienos Lietuvoje didėja rūkalų akcizai, tačiau pinga vaistai nepasiturintiems pensininkams ir neįgaliesiems.  Akcizų didėjimas yra paskutinis pagal 2019–2021 metų tabako gaminių akcizų planą.  Cigarečių pakelis nuo pirmadienio turėtų brangti apie 13 centų, pakelis cigarilių ar cigarų – apie 17 centų (jei pakelyje yra 20 gramų apmokestinamo produkto), o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 42 centais.

Lietuvoje nuo kovo pradžios didės cigarečių, cigarilių, cigarų, neapdoroto tabako kainos. Jų augimą lemia didėjantis akcizas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad cigaretėms taikomas akcizo specifinis elementas didės 3,7 euro iki 69,40 euro, o kombinuotasis akcizų tarifas turės būti ne mažesnis kaip 115,5 euro už 1 tūkst. cigarečių (dabar – 108,5 euro). Taigi, standartinis 20-ies cigarečių pakelis vien dėl akcizo brangs maždaug 0,14 euro.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, praėjusiais metais buvo surinkta 1,537 mlrd. eurų akcizų arba 5 proc. daugiau nei užpernai. Didžiausią dalį sudarė kuro ir energetiniai akcizai – 863 mln. eurų. bei 366 mln. alkoholio mokesčiai. Tuo pat metu 285 mln. eurų akcizo buvo sumokėta už apdorotą tabaką, kitaip sakant cigaretes ir cigariles. Cigarečių mėgėjai sumokėjo beveik 14 kartų daugiau mokesčių nei tabako kaitintojai.

Baigėsi 2020 metai ir galima paskaičiuoti, kaip keitėsi alkoholio suvartojimas praėjusius metus palyginus su 2019 metais. Bendrai pažvelgus alkoholio pardavimai išaugo beveik visose alkoholio grupėse, bet galima daryti išvadą, kad Lietuviai vis labiau pamėgsta ramius ir putojantis vynus. Didžiausiais alkoholio pardavimų augimas buvo fiksuotas šviežių vynuogių vyno kategorijoje – net 13,9 proc. Didėjant pajamoms ieškoma daugiau skonio alkoholyje nei svaigulio.

Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino duomenis apie parduoto alkoholio pokyčius jau per 11 šių metų mėnesių, kurie leidžia susidaryti įspūdį apie metinius pokyčius. Išvada viena – lietuvio taurelė stiprėja. Per 11 šių metų mėnesių didžiausias augimas buvo fiksuotas stipraus alkoholio grupėje, kur pajamas padidėjo 16,8 proc. iki 218 mln. eurų, kas reiškia, kad stipraus alkoholio buvo parduota už 31 mln. eurų daugiau nei prieš metus.

Pastarieji 4 metai akcizinių prekių rinkoje pasižymėjo ryžtingais, tačiau išankstinio planavimo stokojusiais sprendimais. Akcizai buvo didinami chaotiškai, be konstruktyvaus plano, daugiausiai koncentruojantis tik į vieną alkoholio grupę, siekiant vien biudžeto pajamų didinimo. Tai išbalansavo ne tik pačią rinką, tačiau ir aiškų matymą, koks akcizų paskirstymas skirtingoms prekių grupėms šiuo metu egzistuoja ir kiek jis vis dar padeda įgyvendinti ekonominius bei socialinius valstybės tikslus.

Išrinkus naują Seimą būsima valdančioji koalicija iš konservatorių ir liberalų artimiausiu metu mokesčių keisti nežada. Tačiau net be naujų permainų, dabartiniai įstatymai numato kai kuriuos mokestinius pakeitimus. Dėl jų dalis gyventojų į rankas gaus daugiau pinigų, tačiau daugiau jų išleis ir kai kurioms prekėms. Svarbiausius mokesčių pakeitimus nuo 2021 m. portalui tv3.lt paaiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujus alkoholio pardavimo ir akcizų duomenis. Rugpjūčio mėnesį didėjo visų alkoholio rūšių pardavimai, išskyrus spirituotus vynus, kurie dažnai vartojami probleminiuose socialiniuose sluoksniuose. Alkoholis per aštuonis šių metų mėnesius sugeneravo 244 mln. eurų akcizo pajamų biudžetui ir tai buvo 7,2 proc. daugiau nei pernai analogišku laikotarpiu. Buvo surinkta 16,5 mln. eurų daugiau.

Birželio pabaigoje pranešta, kad ES šalių ambasadoriai preliminariai sutarė, kaip ateityje keisti bendrijoje taikomus akcizus alkoholiniams gėrimams. Viena iš iniciatyvų – didinti mokestinę lengvatą mažiau alkoholio turinčiam alui. Šiuo metu visoje ES nustatyti minimalūs akcizų dydžiai degalams, tabako produktams, taip pat alkoholiniams gėrimams. Nauja iniciatyva siekiama pakeisti dabar galiojančias taisykles. Pasak oficialių ES pranešimų, šalys sutarė dėl kelių svarbių dalykų.

Alkoholio akcizų pajamos, pernai per keturis mėnesius šoktelėjusios dėl akcizų tarifo augimo, šių metų sausio-balandžio mėnesiais sumenko. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, deklaruoti alkoholio akcizai sausį-balandį buvo 114 mln. eurų – 14 proc. mažiau nei per tą patį 2019-ųjų laikotarpį.  Spiritinių gėrimų akcizai šiemet smuko 19,7 proc. iki 75,878 mln. eurų, alaus – 3,3 proc. iki 24,426 mln. eurų, tarpinių produktų – 4,7 proc. iki 2,229 mln. eurų.

Alkoholio akcizų pajamos, pernai per tris mėnesius šoktelėjusios dėl būsimo akcizų tarifo augimo, šių metų sausio-kovo mėnesiais sumenko daugiau kaip penktadaliu. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, deklaruoti alkoholio akcizai sausį-kovą buvo 87,412 mln. eurų – 22,6 proc. mažiau nei per tą patį 2019-ųjų laikotarpį.  Spiritinių gėrimų akcizai šiemet sumenko 30,2 proc. iki 60,243 mln. eurų, alaus – 3,7 proc. iki 17,126 mln. eurų, tarpinių produktų – 0,6 proc. iki 1,667 mln.

Lietuva jau mėnesį gyvena karantino sąlygomis. Uždaryta daugelis viešų vietų, taip pat barai, kavinės, restoranai. Kadangi maitinimo įstaigoms prieš karantiną nepavyko parduoti viso turimo alaus, nemažą jo dalį teko ir dar teks išpilti. Ne tik jų savininkai, bet ir aludariai skaičiuoja milijoninius nuostolius. Tik paskelbus apie įvedamą karantiną, ne vienas Lietuvos baras socialiniuose tinkluose skelbė apie pigiau parduodamą alų ir kvietė atvykti.

Praėjusiais metais viešose vietose buvo pasirodžiusios ironiškos reklamos apie nealkoholinį šampūną. Dėl šios reklamos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pripažino, kad  „Vilniaus degtinė“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą ir skyrė įmonei beveik 1600 eurų baudą.

Akcizai alkoholiniams gėrimams didinami ne tik Lietuvoje. Apie tokius pačius planus pranešė ir Lenkija, ir Latvija. Nemažai tautiečių vienoje ir kitoje šalyje bent pro retą apsiperka. Tad kaip jų įpročius pakeis didėjančios kainos? Kaip jau skelbta, Lietuvoje nuo kitų metų kovo etilo alkoholiui akcizas didinamas iki 2025 eurų (nuo 1832 eurų, t. y. 10,5 proc.) už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Skaičiuojama, kad dėl to 0,5 l stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro.