acta

Kitos savaitės pradžioje Europos Parlamentas balsuos dėl lyčių lygybių pranešimo svarstymo, kuris be kitko siūlys pornografijos draudimą visoje „medijoje“. Šiuo atveju žodis „medija“ rašomas kabutėse todėl, kad į jo reikšmę bus įtrauktas ir internetas, o numatomas priimti įstatymas toks aptakus, kad netgi jūsų asmeninė nuotrauka ar paprasčiausia tekstinė žinutė nusiųsta draugui, galėtų būti laikoma draudžiama pornografija.

Jeigu Naujaisiais metais nusprendėte išgarsėti ir siekti šlovės, vertėtų pasimokyti iš geriausiųjų 2012–ųjų metų pavyzdžių. Juk praėję metai yra tie, kada pirmą kartą istorijoje „YouTube“ vaizdo įrašų peržiūros pirmą kartą perkopė vieno milijardo ribą, o kaip virusas plintantys filmukai tikrai negali likti nepastebėti. Pradedant pigia žuvimi turguje, baigiant protestu, sustabdžiusiu JAV kongreso diskusijas, BBC atrinko didžiausius praėjusių metų memus ir virusinius vaizdo įrašus.

ACTA galbūt nėra prastas sprendimas, tačiau reikia mokėti jį parduoti visuomenei, Seime surengtoje diskusijoje „ACTA sutartis: privalumai ir trūkumai“ kalbėjo rinkodaros ir ryšių su visuomene agentūros „PRaction“ direktorius Mindaugas Voldemaras. Anot jo, pagrindinis ACTA tikslas yra užtikrinti intelektinės nuosavybės kūrimą ir vartojimą.

JAV atstovų rūmai pritarė kontroversiškui Kibernetinės informacijos dalijimosi ir saugumo įstatymo projektui (CISPA). Už šį aktą balsavo 248 prieš 168 atstovus.  Daug pasipriešinimo sulaukus SOPA aktui, JAV bando priimti naują internetą varžantį projektą. Aktas turėtų apsaugoti nuo „kibernetinių grėsmių“. Tačiau kritikai sako, kad jis yra per platus ir neaiškus bei suteiktų vyriausybės ir karinėms žvalgybos agentūroms galimybę tirti privačius duomenis be orderio.

Internautai vėl turi priežastį nerimauti – sėkmingai iškritikuotą ir savo nepasiekusį SOPA bando pakeisti CISPA. Nors įstatymo projektas CISPA (Cyber Intelligence Sharing and Protection Act) ir nepanašus į SOPA, tačiau dėmesio sulaukė ne ką mažesnio. Pastarasis įstatymo projektas kalba apie kibernetinę žvalgybą, kuri negali nepažeisti teisių į privatų gyvenimą.

Europos piratų partijų atstovai konferencijoje Prahoje sekmadienį susitarė, kad per Europos Parlamento rinkimus 2014 metais sukurs bendrą programą ir rengs bendrą rinkimų kampaniją. Čekijos piratų partijos pirmininkas Mikulašas Ferjenčikas sako, kad tai leis Europos piratų partijoms imtis koordinuotų veiksmų, tačiau tam dar turi pritarti nacionalinės piratų partijos. Dviejų dienų konferencijoje Prahoje dalyvavo daugiau kaip 25 valstybių atstovai.

Europos Sąjungos (ES) Aukščiausiasis teismas spręs prieštaringai vertinamos antipiratinės prekybos sutarties (ACTA) teisėtumą, skelbia BBC. ACTA susilaukė teisių aktyvistų kritikos, kurie tvirtina, kad ši sutartis apribos išraiškos laisvę internete.

62,9 proc. reguliariai internetu besinaudojančių šalies gyventojų nepritaria ACTA, rodo apklausa. Du trečdaliai interneto vartotojų mano, kad jau spėjęs pagarsėti tarptautinis prekybos susitarimas dėl kovos su klastojimu (ACTA) neturėtų būti ratifikuotas šalies parlamente. Tokie rezultatai paaiškėjo rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ internetu apklausus šalies gyventojus nuo 16 iki 65 m. amžiaus, kurie reguliariai naudojasi internetu.

Aršiai diskutuojant apie ACTA sutarties naudą ir žalą dažniausiai minimi muzikos ar kino kūrėjai. Tačiau jie – tik labai maža dalelė tų, kuriuos palies ši sutartis. Pažvelgti plačiau šeštadienį kviečia BTV laida „Auksarankiai“. Autorinių teisių apsauga turi iš esmės pasikeisti – juk pasaulis per pastaruosius porą dešimtmečių pasikeitė tiesiog neatpažįstamai.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, jog antipiratinės prekybos sutartis (ACTA) sutartis ratifikavimui artimiausiu metu tikrai nebus teikiama, nes prieš tai reikia pasikonsultuoti su visuomene. „Bus konsultuojamasi su visuomene, bus šnekama, žiūrima, kaip visa tai atrodo, bus toliau analizuojama ir tik tada bus sprendžiama“, – teigė ministras. R. Šimašius pabrėžė, kad terminas, kada sutartis turi būti ratifikuota, nenustatytas, todėl, jo manymu, pagrindo skubėti nėra.

Pastaruosius keletą mėnesių pasaulis nerimsta dėl autorinių teisių: SOPA keičia PIPA, pastarąją keičia ACTA, į gatves išeina tūkstančiai protestuotojų, o autorinių teisių gynėjai nepaliaujamai skundžiasi, kad piratai atima liūto dalį pelno. Kodėl atsirado tokie teisės aktai, kaip ACTA ar šiandien ne itin veiksmingas JAV skaitmeninio tūkstantmečio autorių teisių įstatymas? Politikai ieškojo būdų, kaip pažaboti autorių teisių pažeidimus ir užtikrinti senos sistemos veikimą.

Pastarąsias kelias savaites Lietuvos finansų institucijos tapo įdomios programišiams. Kelis kartus mėginta sutrikdyti Lietuvos banko svetainės veikimą, Medicinos banko atstovai taip pat skundėsi, kad juos puola programišiai. Kodėl taip staiga mumis susidomėta? Tiek bankų atstovai, tiek ekspertai kalba, kad bankus puolė itin gerai organizuotos grupuotės. Atakos vyko iš viso pasaulio – buvo naudojami apkrėstų kompiuterių tinklai. Vėliau buvo prasitarta, kad jų gijos veda į Rusiją.

Vyriausybė ACTA sutartį ir dėl jos viešojoje erdvėje kylančius nuogąstavimus, jų pagrįstumą aptars pasitarime trečiadienį, sako Premjeras Andrius Kubilius. „Atsižvelgdami į visuomenėje, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse kilusias tam tikras diskusijas trečiadienį norime tam skirti papildomai dėmesio pasitarime ir geriau išsiaiškinti, dėl ko kilo nuogąstavimai, ar jie pagrįsti, ar nepagrįsti, ir šituo klausimu elgtis racionaliai.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis mano, kad Lietuva paskubėjo pasirašyti tarptautinį kovos su piratavimu internete susitarimą (ACTA). Ministras žada Vyriausybės pasitarime inicijuoti diskusiją ir prašyti sutarties pasirašymą kuravusios Užsienio reikalų ministerijos atstovų paaiškinti, kiek pagrįstos visuomenės abejonės, kad ratifikavusi šią sutartį Lietuva stipriai suvaržys interneto laisvę, taip pat kaip elgsis Lietuva, žinodama, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės jau pareiškė st...

Tūkstančiai europiečių ėmėsi koordinuotų protestų prieš prieštaringai vertinamą Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA), informuoja BBC. Dideli protestai surengti Vokietijoje, Lenkijoje ir Nyderlanduose. Apie 200 protestuotojų susirinko Londono centre priešais biurus, kuriuose įsikūrę vieni didžiausių intelektinės nuosavybės teisių turėtojų. Demonstracijos vyko ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose, tarp jų – Edinburge ir Glazge.

Visuotinis sekimas, interneto pabaiga, atsisveikinimas su laisvėmis – tokiomis baimėmis visuomenė pasitiko neseniai Japonijoje didžiųjų pasaulio valstybių ir Europos Sąjungos (ES) pasirašytą susitarimą ACTA. Tačiau biurokratijos ir teisėsaugos, kūrybos industrijos autorių bei verslininkų sluoksniuose ši sutartis priimama labai palankiai.

Programišių grupė „Anonymous“ pasisavino duomenis apie tūkstančius valdančiosios Pilietinės demokratijos partijos narių ir išsiuntė šiuos duomenis žiniasklaidai kartu su raginimu Čekijos politikams atmesti prieštaringai vertinamą antipiratinės prekybos sutartį ACTA (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement), informuoja ČTK. „Pasimokykite iš Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko sprendimo sustabdyti ACTA sutarties ratifikavimą“, – teigiama „Anonymous“ pareiškime.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė nutraukiantis tarptautinės autorių teisių sutarties ACTA ratifikavimą po to, kai šalyje praūžė masinių protestų banga ir buvo įvykdytos kibernetinės atakos prieš vyriausybės internetinius tinklapius, skelbia naujienų agentūra „Associated Press“. D. Tuskas penktadienį pranešė, kad pirmiausiai šiuo klausimų turi būti surengta plati diskusija, į kurią būtų įtraukti tiek privačių teisių apsaugos įstaigos, tiek ir eiliniai interneto vartotojai...

Milijonai interneto vartotojų lengviau atsikvėpė, kai praėjusį penktadienį, nepraėjus nė dviems dienoms po sausio 18-tąją nuvilnijusios išties didelio masto protestų bangos (kurios metu, reikšdami nepritarimą „užtemo„ net tokie puslapiai kaip Wikipedia ar Reddit), įstatymų projektų SOPA ir PIPA iniciatorius L. Smithas pranešė, kad „svarstymas atidedamas iki bus pasiektas platesnis susitarimas“. Verta paminėti, kad protestui pasibaigus, tiek SOPA, tiek PIPA šalininkų bei oficialių rėmėjų skaičius...

Sekmadienį hakeriai atakavo Lenkijos vyriausybines interneto svetaines. Nepasiekiami arba veikia labai lėtai parlamento ir ministro pirmininko Donaldo Tusko tinklalapiai. Manoma, kad ataka greičiausiai yra susijusi su Lenkijos valdžios ketinimais pasirašyti sutartį dėl sugriežtintos intelektinės nuosavybės apsaugos (The Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA). „Anonymous“ dėl to žadėjo surengti galingą ataką prieš Lenkijos vyriausybę, kuri ruošiasi apriboti laisvę internete.