a. merkel

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Praėjus beveik mėnesiui po Bundestago rinkimų Vokietijoje, pradedama formuoti Didžioji koalicija. Angelos Merkel krikščionys demokratai oficialias derybas pradeda su jų pagrindiniais varžovais laikomais socialdemokratais. Toks sprendimas priimtas po to, kai nepavyko susitarti dėl koalicijos su Žaliųjų partija. Sprendimas greičiausiai trečiadienį pradėti derybas dėl ministrų postų su socialdemokratais priimtas, nelikus kitos išeities.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir jos rinkimuose nugalėti varžovai socialdemokratai (SPD) ketvirtadienį susitarė pradėti oficialias derybas dėl dešiniųjų ir kairiųjų „didžiosios koalicijos“, pranešė šaltiniai delegacijoje. Praėjus beveik mėnesiui po rugsėjo 22 dienos rinkimų partijų lyderiai trečiajame preliminarių derybų etape po beveik pustrečios valandos vykusio susitikimo Berlyne pasiekė susitarimą.

 Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“ Angela Merkel vadinama Vokietijos mįsle, nes žmonės iki šiol stebisi, kaip paprasta, kukli, senamadiška moteris sugeba pelnyti didžiulį vokiečių ir kitų valstybių pasitikėjimą.

Narkotikų paveiktą įsibrovėlį Volkaną T. policija rado miegantį vyriausybinio lėktuvo lovoje, kuria naudojasi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, rašo Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ naujienų svetainė. Pačios kanclerės per incidentą ten nebuvo, o prokurorai dar turi nustatyti įsibrovimo motyvą.

Kol didžioji dalis Senojo Žemyno valstybių kenčia nuo skolų krizės, Vokietija džiaugiasi nemažai uždirbusi iš savo, palyginus, sveikos ekonomikos. Vokietijos finansų ministerijos atlikta analizė rodo, kad Angelos Merkel vadovaujama valstybė skolos administravimui 2010-2014 metais išleis net 41 mlrd. eurų (141 mlrd. litų) mažiau nei buvo tikėtasi, rašo qz.com.

Policija pirmadienį užbaigė įkaitų dramą vieno Vokietijos pietinio miesto rotušėje, šturmuodama pastatą ir išvaduodama du nenukentėjusius įkaitus, o jų pagrobėjas buvo pašautas. Ši krizė Bavarijos mieste Ingolštate paskatino šalies kanclerę Angelą Merkel atšaukti ten planuotą rinkimų kampanijos susitikimą. Pasak pareigūnų, 24 metų pagrobėjui anksčiau buvo uždrausta lankytis miesto rotušėje, nes jis persekiojo vieną iš šioje įstaigoje dirbančių moterų. Ta 25 metų mergina tapo viena iš jo įkaitų.

  Bavarijos mieste Ingolštate vienas vyras pirmadienį miesto rotušėje paėmė įkaitais tris žmones, pranešė policija; dėl šio įvykio buvo atšauktas anksčiau mieste planuotas rinkimų kampanijos renginys, kuriame turėjo dalyvauti kanclerė Angela Merkel. Įkaitus paėmęs jaunas vyras yra ginkluotas pistoletu, nors nežinoma, ar jis turi šovinių, nurodė policijos atstovas Hansas-Peteris Kammereris (Hansas Peteris Kamereris). Šis incidentas prasidėjo pirmadienį prieš 9 val. vietos (10 val.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba Ermitažo muziejuje Sankt Peterburge atidaryta paroda dar sykį atgaivino Rusijos ir Vokietijos ginčą dėl Antrojo pasaulinio karo metais iš Vokietijos išvežtų meno kūrinių, kuriuos rusai vadina „perkeltomis vertybėmis“. Parodoje „Bronzos amžius. Europa be sienų“ – 600 eksponatų, kuriuos sovietų kariai išsivežė kaip karo trofėjus. Parodos Ermitaže eksponatai buvo priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejaus Vokietijoje nuosavybė.

Janina Stašauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Popietę prezidentė Dalia Grybauskaitė Berlyne susitiko su Vokietijos Kanclere Angela Merkel ir kartu su Europos Sąjungos (ES) vadovais dalyvavo konferencijoje jaunimo nedarbo problemoms spręsti. Kova su jaunimo nedarbu – vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų, nes beveik 6 milijonai jaunų žmonių Europoje neturi darbo. Pasak prezidentės, ekonomika praranda talentingus, kūrybingus ir energingus jaunus žmones.

Apie vokiečių politiko „geležinę ledi“ žinome viską arba bent jau beveik viską. Ir vis dėlto už savo politinės kaukės besislepianti moteris iki šiol mums palieka mįslių: kanclerė visada atkakliai gynė savo privataus gyvenimo neliečiamybę. Dabar, kai Angela Merkal ruošiasi pakovoti dėl trečio mandato, pasirodė iš karto penkios naujos knygos, kurios siekia atverti duri į šias Vokietijos lyderės paslaptis, rašoma inopressa.ru.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Likus penkiems mėnesiams iki Vokietijos parlamento rinkimų, savaitgalį vykusio kongreso metu ryžtą dalyvauti koalicijoje su Angela Merkel konservatoriais pareiškė laisvųjų demokratų partija.

Prieš 50 metų Prancūzijos prezidento Charle‘o de Gaulle‘o ir Vokietijos kanclerio Konrado Adenauerio pasirašyta Eliziejaus arba Draugystės sutartis sutaikė dvi galingiausias kontinentinės Europos valstybes – Vokietiją ir Prancūziją.

Krūtines apnuoginusios demonstrantės skandavo šūkius prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kai jis pirmadienį lankėsi vienoje pramonės mugėje kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pranešė žiniasklaida.

 Liuksemburgo finansų ministras ir buvęs euro grupės vadovas Jeanas Claude'as Junckeris duodamas interviu „Der Spiegel“ skatino ES valstybes tęsti struktūrines reformas ir atskleidė paraleles tarp 2013 bei 1913 metų. „Mano kartos žmonėms monetarinė sąjunga buvo tarpvalstybinės taikos įrankis, todėl šiandien skaudu matyti, kad dalis europiečių gręžiasi link nacionalinių ar regioninių interesų“, - pripažįsta J. C. Junckeris.

Nepaisant to, kad Graikija pavyko nuraminti ekonominę ir politinę krizę, šalis išlieka didžiausiu pavojumi euro zonai ir jai gali tekti palikti vieningos valiutos sąjungą. Tai Vokietijos dienraščiui „Die Welt am Sonntag“ sakė konservatyvus Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sąjungininkas. Aleksanderis Dobrindtas, Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinis sekretorius, jau ilgą laiką kartoja, kad Graikijai būtų geriau išstojus iš euro zonos.

 „Europos šalys turi prisitaikyti prie tebesitęsiančios taupymo politikos, kad sumažintų valstybės skolos lygį“, - Pasaulio ekonomikos forume išreiškė Vokietijos kanclerė Angle Merkel. Ji teigė, kad Europa turi pritaikyti struktūrines reformas šiandien, idant gyventume geriau rytoj.

Prancūzams Vokietija pirmiausiai asocijuojasi su kanclere Angela Merkel (Angela Merkel) ir alumi. Tuo tarpu vokiečiai, išgirdę žodį Prancūzija, pirmiausiai pagalvoja apie gražų gyvenimą, parodė "ifop" instituto atliktas tyrimas. 29 proc. prancūzų nurodė, kad Vokietija jiems asocijuojasi su A. Merkel. Toliau eina "alus" (23 proc.), "automobiliai" ir "vokiškas griežtumas" (po 18 proc.). Vokiečiai Prancūziją pirmiausiai sieja su žodžiu "Paryžius" (56 proc.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) padrąsino Portugaliją savo ir Europos labui tęsti reformų kursą, praneša agentūra AFP. Viešėdama Lisabonoje ji gyrė Portugaliją už ligšiolines šalies pastangas sanuoti ekonomiką. Ministras pirmininkas Pedras Pasas Koeljas (Pedro Passos Coelho) patikino, kad neketina keisti sutartų programų. Portugalija nori grįžti į finansų rinkas, po pokalbio su A. Merkel pabrėžė Portugalijos premjeras.

Beveik 40 žmonių sulaikyta per protestus prieš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą, policijai teko panaudoti ašarines dujas demonstrantams vaikyti, pranešama per tiesioginę transliaciją iš Atėnų aikštės. Anot vietos žiniasklaidos, demonstracija vyksta taikiai. Sintagmos aikštėje susirinko kelios dešimtys tūkstančių žmonių. A. Merkel atvyko į Graikiją su oficialiu valstybiniu vizitu pirmą kartą nuo euro zonos skolų krizės pradžios.

Tūkstančiai graikų pirmadienio vakarą Atėnuose išėjo į gatves, protestuodami prieš taupymo kursą ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) vizitą šalyje. Pavieniai demonstrantai laikė rankose plakatus su žeidžiančiais ir juodinančiais užrašais. „Lauk iš mūsų šalies, tu kekše“, - buvo parašyta ant vieno plakato. „Hitlerio dukterie, lauk iš Graikijos“, - skelbė užrašas ant kito.

Praėjus 22 metams po Vokietijos suvienijimo, kas penktas buvęs vakarietis prisipažįsta nesilankęs buvusiose komunistiniuose Rytuose, rodo antradienį paskelbta apklausa. Apklausa, kurią skelbia dienraštis „Bild“, leidžia manyti, kad 21 proc. buvusių Vakarų Vokietijos gyventojų niekada nekirto senosios sienos, kad aplankytų savo rytinius kaimynus. Priešingai, vos devyni procentai rytiečių niekuomet nebuvo Vakaruose.

Irano branduolinė programa kelia grėsmę ne tik Izraeliui, bet ir visam pasauliui. Tai ketvirtadienį televizijos kanalui „SAT-1“ pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ji pažymėjo, jog esant dabartinei situacijai VFR visiškai remia Izraelį. Vokietijos vyriausybės vadovė neatsakė į klausimą, ar VFR pasirengusi galimo Irano ir Izraelio karo atveju stoti į pastarojo pusę ir panaudoti savo karines priemones.

Jei vokiečiai lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose galėtų balsuoti, tai savo balsą atiduotų už Baracką Obamą. Atitinkamos apklausos metu 86 proc. jų nurodė, kad rinktųsi demokratą. Už respublikoną Mittą Romney būtų tik 7 proc. rinkėjų, praneša agentūra AP. Vokiečiai giria ir B. Obamos darbą. Trys ketvirtadaliai jų yra patenkinti JAV prezidentu. Šiuo klausimu B. Obama lenkia net Vokietijos kanclerę Angela Merkel, kurios darbą palankiai vertina 61 proc.

2010 m. spalio mėnesį Vokietijos kanclerė A. Merkel paskelbė, kad multikultūralizmo projektas Vokietijoje „visiškai žlugo“. Be abejonės, tai, ką pasakė A. Merkel, nebuvo naujiena – šis pareiškimas tik atspindėjo bendras nuotaikas, besikaupiančias krizės kamuojamoje Europos Sąjungoje. Kita vertus, šio pareiškimo reikšmę dar labiau sustiprino tai, kad jis buvo padarytas Vokietijos, kurios lyderiai dėl visiems suprantamų priežasčių anksčiau vengdavo aštrių pasisakymų kitataučių tema.

Naujausia viešosios nuomonės apklausa rodo, kad parama Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatorių partijai dar labiau padidėjo, tačiau dviejų mažesnių partijų nepopuliarumas reiškia, kad ji gali turėti sunkumų kuriant kitą centro dešiniųjų koaliciją po 2013 metais vyksiančių rinkimų. Laikraščiui „Bild“ instituto „Emnid“ atlikta apklausa rodo, kad konservatorių palaikymas išaugo vienu procentu – iki 36 proc.

Vokietijos valdančiosios partijos (CDU) frakcijos vadovas parlamente Volkeris Kauderis penktadienį, likus vos kelioms valandoms iki kanclerės Angelos Merkel  ir Graikijos premjero Antonio Samaro susitikimo, pareiškė, kad negali būti keičiami nei Graikijos paketo sąlygose nurodyti planiniai laikotarpiai, nei paketo turinys. Manoma, kad per susitikimą su kanclere Graikijos premjeras paprašys suteikti daugiau laiko pasiekti planinius rodiklius.

Net jei kitos šalys tam nepritars, Vokietija blokuos naujos finansinės paramos teikimą Graikijai, jei ši neįgyvendins visų gelbėjimo paketų sąlygų, sekmadienį pareiškė kanclerės Angelos Merkel Konservatorių frakcijos parlamente vadovo pavaduotojas Michaelis Fuchs, rašo laikraštis „The Daily Telegraph“. „Galite mane cituoti: net jeigu stiklinė yra puspilnė, to nepakanka, kad būtų išduota tolesnė parama. Vokietija negali su tuo sutikti ir nesutiks“, - sakė M. Fuchs.

Pasaulio politiniai lyderiai išvyko į Londoną stebėti olimpines žaidynes, o kartu aptarti ir diplomatinius klausimus. Tačiau kas įvyktų, jei visi šie politikai dalyvautų pačiose žaidynėse? Kas ir kokiose rungtyse nugalėtų? Šį klausimą nagrinėja „The Guardian“. Dziudo Pirmojo Vladimiro Putino vizito į Didžiąją Britaniją per pastaruosius septynerius metus laikas buvo pasirinktas sėkmingai: kad galėtų pasižiūrėti baigiamąsias dziudo kovas kartu su Davidu Cameronu.

Berlyne įvyko pasaulio viršūnių susitikimas, tik šįkart į jį susirinko ne politinės scenos veikėjai, o jų asmeniniai virėjai, kurie atskleidė paslaptis, ko užvalgę pasaulio galingieji pasijunta laimingi ir sveiki.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį sakė, kad šalies ekonomika dėl mažesnio eksporto į euro zonos valstybes šiemet bus silpnesnė, tačiau vis tiek nežymiai išaugs. „Šiemet ir toliau augsime, tačiau mažiau, nes suprantame, kad mūsų eksportas į kitas Europos rinkas nėra toks stiprus kaip anksčiau. Tačiau nedidelis augimas bus“, - sakė A. Merkel. Šiuo metu kanclerė vieši Indonezijoje - didžiausioje Pietryčių Azijos ekonomikoje.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo išvakarėse Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pabrėžė tolesnės ES integracijos svarbą. Jie taip pat pareiškė, kad pavyko pasiekti pažangos ieškant išeities iš krizės. Po pokalbių Paryžiuje A. Merkel trečiadienio vakarą kalbėjo: „Aš sakau: mums reikia daugiau Europos. Ir dėl to mes sutariame. Mums reikia Europos, kuri veiktų.

Prieš penkiasdešimt metų Antrojo pasaulinio karo nualintoje Europoje susikūrė Europos anglies ir plieno bendrija. Sąjunga, skirta apjungti Prancūzijos, Vakarų Vokietijos ir Beneliukso šalių anglies ir plieno industriją, per pusę amžiaus išsivystė į gigantišką 27 šalių sąjungą. Daugelis iš dabartinių narių net neegzistavo 1952 metais. Europos Sąjungos vizija šiuo metu atsidūrė kryžkelėje ir per ateinančius mėnesius gali pradėti byrėti, rašo CNN.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad dirbtų dėl sustiprintos politinės sąjungos Europoje su tai daryti norinčiomis valstybėmis, net jeigu tai reikštų dviejų greičių Europos požiūrį, informuoja AFP. „Mums reikia galingesnės Europos, biudžetinės sąjungos, o pirmiausia mums reikia politinės sąjungos. Mes neturime ir toliau stovėti vietoje, jei viena ar kita valstybė kol kas nenori prisidėti“, – vienam Vokietijos televizijos kanalui sakė A. Merkel.

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį Štralzunde oficialiai pradėjo Baltijos jūros valstybių tarybos viršūnių susitikimą, praneša agentūra AFP. Savo kalboje ji atkreipė dėmesį į daug metų besitęsiantį glaudų 11 organizacijai priklausančių šalių bendradarbiavimą ir pastangas stiprinti konkurencingumą regione, taip kuriant naujas darbo vietas. Darbiniuose posėdžiuose šalių atstovai aptaria demografines permainas ir energetinį saugumą.

Per savo pirmąjį oficialių susitikimą Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel ir naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as antradienio vakarą Berlyne pabrėžė abiejų šalių santykių tęstinumo svarbą. Be to, abu jie pareiškė viltį, kad Graikija, nepaisant jos vidaus politinės krizės, liks euro zonoje, praneša agentūra AP.

Europos laukia sudaužytų vilčių vasara, įsitikinęs pagrindinis „Saxo Bank“ ekonomistas Steenas Jacobsenas. Pasak jo, nepasitenkinimas dabartine griežtos ekonomikos politika ir nenoras vykdyti esmines reformas europiečius įvarė į aklavietę. „Visiškai akivaizdu, kad politikai yra persigandę, rinkėjai nori parodomųjų egzekucijų, visi bando kalbėti apie reformas ir realius pokyčius.

Antradienį Francois Hollande duos priesaiką ir oficialiai taps Prancūzijos prezidentu, informuoja BBC. F. Hollande'o inauguracijos ceremonija vyks Eliziejaus rūmuose. Joje dalyvaus ir kadenciją baigiantis Nicolas Sarkozy. Vos po kelių valandų naujasis prezidentas išvyks į Vokietiją susitikti su kanclere Angela Merkel. Tai, kad F. Hollande'as su pirmuoju vizitu į užsienį pasirinko vykti į Vokietiją, parodo, kokie svarbūs šių šalių santykiai.

Likus porai dienų iki naujojo Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o vizito į Vokietiją jo Socialistų partija aštriai užsipuolė kanclerę Angelą Merkel. A. Merkel negali viena spręsti Europos likimo vadovaudamasi vokiečių ekonominiais interesais, sekmadienį per Prancūzijos televizijos stotį „France 3“ pareiškė partijos atstovas Benoitas Hamonas.

Vokietijos kanclerės Angela'os Merkel atstovas teigia, kad pirmasis kanclerės susitikimas su nauju Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u bus skirtas susipažinimui, o ne sprendimams priimti, praneša „The Telegraph“. „Tai, kad naujasis Prancūzijos prezidentas pasirinko su pirmu užsienio vizitu vykti į Vokietiją, yra stiprus ženklas. Kanclerė tikisi glaudžiai ir draugiškai bendradarbiauti su nauju Prancūzijos prezidentu“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė A. Merkel atstovas.

Rinkimus į Prancūzijos prezidento postą laimėjęs socialistų kandidatas Francois Hollande'as pažadėjo priešintis Vokietijos vadovaujamai griežto taupymo politikai, informuoja „EurActiv“. F. Hollande'as antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų rate surinko 51,67 procento balsų. Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, jį iš viso parėmė 17 mln. 830 tūkst. 694 piliečiai. Savo postą paliekantį Nicolas Sarkozy palaikė 48,33 procento rinkėjų, arba 16 mln. 676 tūkst. 657 žmonės.

Trys ketvirtadaliai vokiečių – už politinį Ukrainos boikotą Net 74 procentai vokiečių yra prieš kanclerės Angela'os Merkel ir jos vyriausybės ministrų vizitą į Ukrainą per šių metų Europos futbolo čempionatą. Vokietijos piliečių nuomone, politinis boikotas yra tinkamiausia reakcija į buvusios premjerės Julijos Tymošenko kalinimą. Tik 23 procentai apklaustųjų nepritaria šiai pozicijai.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija su Ukraina aptarė galimybę leisti kalinamai buvusiai šalies premjerei Julijai Tymošenko gydytis Berlyno universitetinėje klinikoje, šeštadienį teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, praneša „RIA Novosti“. „Mes jau pasiuntėme gydytojus įvertinti jos sveikatos būklės, – interviu radijo stočiai NDR sakė A. Merkel. – Gydytojai mano, jog ji galėtų būti gydoma Vokietijos klinikoje.

JAV prezidento Baracko Obamos likimas ateinančiuose rinkimuose gali daugiau priklausyti nuo įvykių Prancūzijoje ar Ispanijoje nei pačioje Amerikoje, rašo CNN. Europos ekonominės nesėkmės gali trapią atsigaunančią JAV ekonomiką išstumti į recesiją, o Mittą Romney – į Baltuosius rūmus. Pirmi trys 2012 metų mėnesiai JAV prezidentui negalėjo būti geresni. Jo varžovas M. Romney'is buvo užimtas pirminiais respublikonų rinkimais, o JAV ekonomika įgavo pagreitį. Sukurta maždaug 600 tūkst.

Nuo kovo vidurio Vokietija turi naują prezidentą – jau vienuoliktąjį po Vokietijos Federacinės Respublikos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos suvienijimo 1990 metais. Juo išrinktas buvęs liuteronų pastorius, pilietinių teisių aktyvistas ir publicistas Joachimas Gauckas.

Kovo mėnesį turėjo išaiškėti – žlugs euras ar ne. Pasaulis įtikėjo, kad jei Graikija susitars su skolininkais, krizės šešėlyje skendinčią Europą pasieks pirmieji atsigavimo spinduliai. Graikijos skolų sandoris pavyko ir kai kurie pradėjo skelbti krizės pabaigą. Tačiau kiti tikina, kad tai tik ekonominių sunkumų pradžia. Optimistiškai vertinti situaciją yra linkę politikai. Jie tikina, kad krizės įkarštis jau praėjęs ir ekonomika krypsta į gera.

Jei šis straipsnis būtų apie konkrečią valstybę, geopolitiniai jos tikslai būtų nesunkiai nustatomi. Bet jis skirtas Europos Sąjungai (ES). Vis dar jaučiant ekonominės krizės pasekmes, kyla klausimas, kas yra ši sąjunga – tik politinių sprendimų priėmėja ar politinė kova dėl kiekvienos valstybės narės įtakos zonų nustatymo bei išsaugojimo ir pačios sąjungos ateities prognozavimo. Šios sąjungos gebėjimas modeliuoti politinius procesus priklauso nuo dviejų aspektų.

Solidaus rusų ekonomikos laikraščio „RBK Daily“ skaitytojai apklausos metu Vokietijos kanclerę Angelą Merkel išrinko užsienio politike, kurią labiausiai norėtų matyti savo šalies prezidente, praneša Inopressa. Apklausoje dalyvavo 16 tūkstančių skaitytojų, iš kurių 21,9 proc. balsavo už A. Merkel. Pasak leidinio redaktoriaus Dmitrijaus Koptiubenko, Vokietijos kancletė buvo pasirinkta neatsitiktinai – jos valdymo stilius yra pakankamai griežtas, todėl jį lygina su V. Putino valdymo stiliumi.

Taip jau atsitiko, kad du svarbūs įvykiai eina vienas šalia kito – Rusijos prezidento rinkimai ir Kovo 11-oji. Štai ir šį kartą Rusijos vadovu buvo išrinktas spalį 60-ties sulauksiantis V. Putinas, o po savaitės Lietuva pažymi Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo 22-ąsias metines.

A. Merkel ir jos partneriai ES susitarė rinkimų kampanijos metu nepriimti pokalbių N. Sarkozy varžovo Prancūzijos prezidento rinkimuose Francois Hollande'o. Prie tokio Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Italijos premjero Mario Montio ir Ispanijos ministro pirmininko Mariano Rajoy susitarimo prisijungė ir britų vyriausybės vadovas Davidas Cameronas, rašo žurnalas „Spiegel“. Dešinieji politikai esą yra pasipiktinę pirmiausiai tuo, kad socialistas F. Hollande'as paskelbė, jog pergalės rinkimuos...