a. merkel

Moldovos socialistų partijos deputatai, kurių lyderis su delegacijos vos prieš savaitę lankėsi Maskvoje, užblokavo prie įvažiavimo į šalį JAV karinės technikos koloną, kuri vėliau dalyvaus kariniuose mokymuose „Dragon Pioneer 2016“. Apie „akciją“ Moldovos pasienyje savo „Facebook“ paskyroje pranešė pats partijos lyderis Igoris Dodonas.

2015 metais Vokietijos kanclerė Japonijai pasiūlė stoti į NATO. Tokijus nurodė, kad toks žingsnis būtų galėjęs pabloginti santykius su Rusija. Anot didžiausio anglų kalba leidinio Japonijoje „The Japan Times“, vizito Tokijuje metu praėjusių metų kovą A. Merkel klausė Japonijos premjero Shinzō Abe, kokia jo nuomonė dėl stojimo į NATO idėjos. „Aš galėčiau įtikinti britų premjerą Davidą Cameroną ir Prancūzijos prezidentą Francois Hollande’ą“, – tariamai tuomet pareiškė ji.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad jos šalis svarsto galimybę pasiųsti karių į Lietuvą pagal NATO misiją, turinčią sustiprinti Aljanso rytinį sparną šalia Rusijos. Tačiau A. Merkel pabrėžė, kad sprendžiant dėl bet kokio dislokavimo turėtų būti siekiama vengti didinti įtampą su Maskva. „Šiuo metu iš naujo svarstome, kaip galėtume tęsti savo įsipareigojimus ir galbūt netgi juos padidinti ... kad užtikrintume visų (NATO) valstybių saugumą, ypač rytuose“, – sakė ji.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) pralaimėjo dviejose iš trijų žemių, kuriose sekmadienį vyko regioniniai rinkimai, rodo balsavusių rinkėjų apklausos. Tuo tarpu prieš imigrantus nusistačiusi populistinė partija "Alternatyva Vokietijai" (AfD) gavo vietų visų trijų žemių parlamentuose, sulaukusi precedento neturinčio palaikymo. Balsavusių rinkėjų apklausos, paskelbtos užsidarius rinkimų apylinkėms 17 val. Grinvičo (19 val.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partija atrodo nusiteikusi priimti neišvengiamą rinkėjų smūgį už nepopuliarią liberalią pabėgėlių politiką per sekmadienį vyksiančius svarbus regionų rinkimus, o dešiniojo sparno populistai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ruošiasi susirinkti įpykusių rinkėjų protesto balsus. Daugiau negu 12 mln.

Janis Sartsas, vadovaujantis NATO strateginės komunikacijos centrui Rygoje, tikina, kad Rusija stengiasi vystydama informacinį puolimą ir naudodamasi pabėgėlių tema, nuversti Angelą Merkel, praneša „Observer“. Nors NATO atstovas pokalbio metu rėmėsi organizacijos analitikų išvadomis, tačiau pabrėžė, kad išsako savo asmeninę nuomonę, o ne kalba viso gynybos aljanso vardu. Jo teigimu, Rusija „kuria tinklą, kuris pasiduoda kontrolei.

Dar prieš kelis mėnesius Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas Europos Sąjungoje laikytas atstumtuoju dėl savo agresyvios politikos prieš imigrantus, kai jis pradėjo statyti spygliuotų vielų tvoras prie savo šalies pietinių sienų, stengdamasis sustabdyti pabėgėlių antplūdį. Ši dešiniosios pakraipos taktika, kurią Jungtinės Tautos pasmerkė kaip „ksenofobinę ir antimusulmonišką“, buvo priešinga Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlomai atvirų durų politikai nuo karo pasitraukusiems pabėgėliams.

Maskvos vykdoma bombardavimo kampanija Sirijoje yra „nepriimtina“, sekmadienį sakė Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdohanas, kuris perspėjo, kad Rusija daro „rimtą klaidą“. „Žingsniai, kuriuos žengia Rusija, ir bombardavimo kampanija Sirijoje yra niekaip nepriimtini Turkijai ... Deja, Rusija daro rimtą klaidą“, – sakė R.T.Erdoganas spaudos konferencijoje Stambulo oro uoste, prieš išvykdamas vizito į Prancūziją.

Pastarųjų savaičių įvykiai Sirijoje suteikė Rusijai galimybę vėl tapti svarbiu žaidėju tarptautinėje arenoje, ir Vašingtonas nebegali ignoruoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, rašo „Financial Times“ Rytų Europos redaktorius Neilas Buckley. „Karinių veiksmų pliūpsnis Sirijoje leido V. Putinui iš dalies transformuoti savo atstumtojo įvaizdį į įtakingos figūros ir vėl pozicionuoti Rusiją kaip pasaulinės arenos žaidėją.

Pasak buvusio pasaulio šachmatų čempiono, Rusijos opozicijos politiko Gario Kasparovo, pasaulį valdo korupcija, su kuria Rusijos prezidentas yra puikiai susipažinęs ir kurią efektyviai valdo, – sankcijos prieš Rusijos Federaciją yra nuolat pažeidžiamos, o pažeidėjai lieka nenubausti. Gario Kasparovo teigimu, Vakaruose labai nenorėjo konflikto su Kremliumi, tačiau situacija pasikeitė, ir pasaulis supranta, kad pasirinkti konfliktą – tai mažesnė iš blogybių. Tačiau kol kas netaikoma ir 50 proc.

Rusija siekia sustiprinti savo karinių laivynų strategines pozicijas Juodojoje jūroje, taip pat tęsti jų veiklą Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje, sakoma naujausioje karinių jūrų pajėgų doktrinoje, kuri buvo pakeista dėl „nepriimtinos“ NATO plėtros. Tačiau doktrinos "pristatymo" metu visoje šalyje vykusių karinių pasirodymų metu nepavyko išvengti incidentų, kurie, sprendžiant iš kurtinančios tylos šalies žiniasklaidoje, turėjo gerokai sugadinti nuotaiką aukščiausiems šalies vadovams.

Graikija pirmadienį užsitikrino desperatiškai siektą finansinės pagalbos susitarimą su euro zona po naktinio derybų maratono, o šis žingsnis tikriausiai leis šaliai išvengti pasitraukimo iš Europos Sąjungos vieningosios valiutos erdvės. Kairiųjų pažiūrų Graikijos premjeras Alexis Tsipras susitarė dėl sunkių reformų po 17 valandų trukusių sekinančių derybų mainais į trejų metų finansinės pagalbos programą, kurios vertė – iki 86 mlrd. eurų.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partietis ir buvęs jos vyriausybės ministras mano, kad Vladimiras Putinas gali prisidėti prie Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, kad šią susilpnintų.

Vokietijos kanclerė įvardijo pagrindines grėsmes, su kuriomis susiduria pasaulio bendruomenė. Jos teigimu, tai yra Rusijos aneksuotas Krymas, Islamo valstybės veikla, o taip pat infekcijų plitimas ir klimato kaita, praneša rbc.ru.

Berlyne prasidėjo Vokietijos kanclerės ir Graikijos premjero derybos, per kurias Aleksis Cipras tikriausiai pakartos, kad jau po kelių savaičių Atėnams gali pristigti pinigų skoloms grąžinti. Tačiau Angela Merkel neatlyžta ir sieks išgirsti detalų reformų planą, kurį Graikija delsia pateikti. Abi pusės mažina lūkesčius ir sako, kad susitikimas veikiau skirtas pasitikėjimui atkurti, tiesa, atmosferą temdo ginčas dėl kompensacijų už nacių nusikaltimus.

JAV prezidentas Barackas Obama atsisakė idėjos tiekti Ukrainai ginkluotę po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel vasario mėnesį, teigiama „Associated Press“. Apie tai interviu papasakojo Vokietijos ambasadorius JAV Peteris Wittigas.

Neseniai Kipro prezidento N. Anastasiadžio neaiškiai išsakyta ir apžvalgininkų bemat išplėtota žinia, kad Kipre gali atsirasti Rusijos karinės bazės (oro pajėgų bazė ir laivyno bazė), daug kam tapo didele staigmena. Kartu tai yra gera proga aptarti pastarojo meto Maskvos politiką Viduržemio jūros regione. Atrodo, kad strateginiai Kremliaus užmojai jame yra gana platūs. Tačiau apie viską nuo pradžių. Pirmiausia norėtųsi suprasti, kodėl Kipras staiga pasidarė Rusijai toks geras.

Vašingtone šiandien, vasario 9-ąją, vyks JAV prezidento Baracko Obamos ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimas. Viena iš pagrindinių pokalbio temų, kaip praneša BBC, bus situacijos Ukrainoje aptarimas. Tikimasi, kad A. Merkel supažindins B. Obamą su naujuoju taikaus konflikto sureguliavimo planu, kurį ji kartu su Prancūzijos prezidentu François Hollande’u savaitgalį pristatė Ukrainos ir Rusijos prezidentams.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento François Hollande’o konflikto sureguliavimo Donecke planas numato Ukrainos neblokinį (neutralumo) statusą ir federalizaciją. Tai praneša „Le Figaro“, kuris remiasi nenurodytais šaltiniais.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Šiaulių miesto valdžią puola virusai? Savivaldybės tinklalapį „nulaužė“ programišiai? Panašiais klausimais antradienį „Šiaulių naujienų“ žurnalistus užvertė sunerimę šiauliečiai. Tokius gyventojų įtarimus sukėlė visą dieną neveikęs Savivaldybės tinklalapis. Šiaulių miesto valdžia ramina – mūsų niekas nepuola. Trikdžius esą sukėlė dingusi elektra.

Mūšiai Donecke vis aktyvesni. Ukraina skelbia 50 tūkst. karių mobilizaciją, tačiau, ekspertų teigimu, kai kurios Vakarų Europos valstybės karštligiškai ieško ženklų, kad situacija gerėja. Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, blogai, kad mūsų darbotvarkė sudaroma remiantis Rusijos pasiūlymais: „Informaciniame kare mes ne teigiame, ne formuojame nuomonę, o dažniausiai paneiginėjame melą, kurį skleidžia Rusija.

Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Berlyne aptars vėl prastėjančią padėtį Rytų Ukrainoje ir nuspręs, ar dar verta rengti šių valstybių vadovų susitikimą, planuotą ketvirtadienį Kazachstane. Rusija nerodo ženklų, kad keistų politiką, o Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai sako, kad susitikti yra prasmės tik tada, jei pirmadienį pavyks parengti juodraštį, kuriame matytųsi aiški pažanga.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, bandydama surengti viršūnių susitikimą, kuriuo būtų galima užbaigti separatistinį karą Rytų Ukrainoje. A. Merkel atstovai sakė, jog ji akcentavo, kad P. Porošenkos bandymas ketvirtadienį surengti keturšalį lyderių susitikimą Kazachstano sostinėje Astanoje bus sėkmingas tik tuo atveju, jei konflikto šalys labiau įsipareigos dėl jau esamų paliaubų.

Sausio 25 dieną Graikijoje vyksiančiuose pirmalaikiuose rinkimuose pergalė prognozuojama kairiųjų partijai „Syriza“, kuri žada nebetęsti tarptautiniams skolintojams įsipareigotų ekonominių reformų, o dėl to šaliai gali tekti atsisveikinti su euro zona. Tačiau VU TSPMI direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas pastebi, kad po rinkimų partijos neretai pamiršta bent dalį to, ką kalbėjo rinkimų kampanijos metu. Todėl politologas mano, kad kompromisinės politikos scenarijus yra labiau tikėtinas.

tęsinys. Pradžia Jie gali? Ir vėl, ieškant atsakymo, gelbėja gana nuoširdus ir atviras D. Medvedevas. Spaudos konferencijoje jis pasakė: „Pirmiausia (aš norėčiau tai specialiai pabrėžti), ta krizė, kuri prasidėjo 2008 metais pasaulio ekonomikai apskritai ir mūsų ekonomikai kaip globalios ekonomikos daliai, nesibaigė.

 Metų pabaigoje Rusijos valdžios tandemas tradiciškai bendrauja su žurnalistais: amžinas (nors, kaip kalba pikti liežuviai, gal ir neamžinas) premjeras D. Medvedevas – su nacionalinės žiniasklaidos atstovais, o amžinas prezidentas V. Putinas – su viso pasaulio ketvirtąja valdžia. Pažymėtina, kad ministras pirmininkas surengė spaudos konferenciją gruodžio 10 d., bet, pavyzdžiui, NTV vakaro žiniose ši naujiena tądien buvo ne pirma, ne antra ir net ne trečia.

Kiekvienas Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą palaikantis interneto trolis turi vidutiniškai šešias „Facebook“ ir dešimt „Twitter“ paskyrų, kuriose pasidalina 50 įrašų bei 50 straipsnių per dieną. Nors Rusija patiria finansinių sunkumų, biudžetą už „dalyvavimą tarptautinėje informacinėje erdvėje“ ketinama padidinti iki 250 mln. JAV dolerių per ateinančius porą metų. Taip teigia Hooverio instituto bendradarbis prof. Paulas Roderickas Gregory.

Sunkumai, kurie gali kilti tarp Maskvos ir Kijevo dėl Ukrainos suartėjimo su Europa, negali būti pagrindu kariniam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą, lapkričio 26-ąją kalbėdama Bundestage pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip praneša „Die Welt“, stipriai kritikavo Rusijos lyderį Vladimirą Putiną. „Konfliktas Ukrainoje nebėra regioninio lygmens konfliktas – jis liečia mus visus“, – pabrėžė A. Merkel.

 Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europoje atsinaujino būgštavimai dėl euro zonos krizės. Juos paskatino naujos finansų bėdos Graikijoje ir Ispanijoje bei atgijęs nepasitikėjimas, ar Europos Centrinis Bankas įvykdys pažadą išsaugoti eurą visomis priemonėmis.

Velse įvyko dar vienas NATO suvažiavimas. Jo fonas buvo išskirtinis dėl įvykių Ukrainoje ir Irake. Baltijos šalys tikėjosi iš Aljanso seniai prašomų apčiuopiamų saugumo garantijų. Apskritai NATO turėjo parodyti, kad organizacija gyvybinga ir aiškiai mato save naujų tarptautinės politikos realijų sąlygomis. Reikia suprasti, kad šiandien pasaulis tam tikra prasme yra lūžio situacijoje.

Žinių radijas Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande'as) trečiadienį pranešė, kad šiuo metu „nėra tinkamų sąlygų“, kad Prancūzija galėtų perduoti Rusijai du „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad toks Prancūzijos sprendimas yra viena realesnių sankcijų Rusijai: „Aš šį sprendimą vertinu teigiamai.

Eufemizmais karo sąvoką dangstantys Europos lyderiai pagaliau turėtų atsibusti ir pamatyti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje, greitai ir stipriai griežtinti sankcijas Rusijai, NATO turėtų stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Ukraina, mano Carnegie centro vyresnioji bendradarbė Judy Dempsey. Tvirtesnei Vakarų pozicijai impulsą turėtų duoti Angela Merkel bei Barackas Obama, savo tekste „Ar A. Merkel gali išgelbėti Ukrainą“ rašo analitikė.

 Šiandien Vakarai bando pasiekti sutarimą dėl griežtesnių sankcijų Rusijai įvedimo. Amerikiečiai šiuo atveju, suprantama, nenori veikti vienašališkai ir siekia užsitikrinti ES paramą.

  Vokietijos kancelerė Angela Merkel pasiūlė Prancūzijai nutraukti „Mistral“ lėktuvnešių eksportą į Rusiją, praneša gazeta.ru su nuoroda į „Euobserver“. Šį pareiškimą A. Merkel išsakė po Malaizijos „Boeing-777“ tragedijos Ukrainoje, kai dėl teroristų išpuolio žuvo 298 žmonės. A. Merkel taip pat pareiškė, kad Vokietija stabdo šaudyklos statybas Rusijoje.   Dviejų 1,2 mlrd. eurų vertės lėktuvnešių sandoris buvo pasirašytas 2011-ais metais.

Gegužės 22–24 dienomis Sankt Peterburge vyko tarptautinis ekonomikos forumas, o birželio 15–19 dienomis Maskvoje – 21-asis pasaulio naftos kongresas (21th World Petroleum Congress). Analizuojant šiuos du neseniai įvykusius renginius galima sužinoti Vakarų valstybių verslo įmonių požiūrį į Vakarų vyriausybių sankcijas Rusijos Federacijai. Nuo 1997 m. organizuojamas tarptautinis Sankt Peterburgo ekonomikos forumas – vienas prestižiškiausių ekonomikos forumų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) sekmadienį lankydamasi Berlyne kanclerę Angelą Merkel pavadino didžiausia lydere Europoje“ ir sakė, kad Amerikai jau seniai laikas taip pat turėti lyderę moterį, nors nepatvirtino, kad pati sieks šio posto.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį atvyko į Kiniją savo septinto vizito nuo 2005 metų, o pagrindiniai jos darbotvarkės klausimai bus ekonominiai ryšiai. A.Merkel, kuriai įkandin seka verslininkų delegacija, anksti sekmadienį atskrido į Čengdu miestą Pietvakarių Kinijoje, kur susitiko su vietos valdžios pareigūnais, apsilankė turguje ir vokiečių automobilių gamintojos „Volkswagen“ gamykloje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pradėjo naudotis nauju išmaniuoju telefonu, kuris yra kur kas geriau apsaugotas nuo pasiklausymo, pranešė šios šalies laikraštis „Bild“. Pasak leidinio, už saugias Vokietijos vadovų komunikacijas atsakingos šios šalies federalinės tarnybos kanclerės telefoninių pokalbių saugumu susirūpino iškart po to, kai buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) darbuotojas Edwardas Snowdenas pranešė apie tai, kad NSA slapta klausosi užsienio valstybių lyderių pokalbių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo 60-ąjį gimtadienį nori atšvęsti priėmimu šimtams svečių, kuriame paskaitą skaitytų koks nors mokslininkas, pranešama sekmadienį.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų ir Vokietijos vadovai pabrėžė, kad yra pasirengę įvesti naujas sankcijas ištisiems Rusijos ekonomikos sektoriams, jei Maskva nesiliaus trukdyti rengti Ukrainos prezidento rinkimų. Tai buvo pirmasis A. Merkel vizitas Baltuosiuose rūmuose nuo skandalo, kilusio paviešinus plataus masto Amerikos šnipinėjimo programą ir pranešimus, esą klausytasi ir jos telefono.

Informacija apie žemėlapį, kurio fotografiją publikavo kelios Honkongo žiniasklaidos priemonės, žaibo greičiu paplito Kinijos tinklaraštininkų tarpe ir iššaukė naują patriotinių jausmų bangą. Paaiškėjo, kad šiame žemėlapyje daugelis buvusios Kinijos imperijos teritorijų dabar jai nepriklauso, o didžioji šių dalis atsidurė Rusijos Federacijos sudėtyje, teigiama zn.ua. Kinijos premjero Xi Jinpingo ir jo žmonos vizito Vokietijoje metu kanclerė A. Merkel įteikė neįprastą dovaną.

Po pokalbio su Rusijos Federacijos prezidentu Vokietijos kanclerė Angela Merkel susiskambino su JAV prezidentu Baracku Obama ir pranešė, kad rusų lyderis visiškai prarado „ryšį su realybe“ ir atsidūrė „kitame pasaulyje“, praneša censor.net.ua remdamiesi „The New York Times“. Straipsnis pasirodė vėlų kovo 2-osios vakarą Niujorko laiku.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šią savaitę apsilankė Jeruzalėje, o ten genialieji fotografai sugebėjo padaryti nuotrauką, kurioje Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu piršto šešėlis ant viršutinės moters lūpos pavertė ją panašia, na, į patys žinote ką, rašo washingtonpost.com. Tai tik paprasčiausias atsitiktinumas, nuotrauka tikrai neparodo kanclerės požiūrio į Izraelį ar žydus.

Pasak naujausios leidinio „The Times“ užsakytos apklausos, turtingiausias pasaulio žmogus tuo pat metu yra ir žmogus, kuriuo labiausiai žavimasi. Populiarumo reitingo viršūnėje atsidūrė Billas Gatesas.   B. Gatesas, „Microsoft“ įkūrėjas, milijardierius ir filantropas, gavo daugiau pripažinimo už JAV prezidentą Baracką Obamą, Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir popiežių, kurie reitinge atitinkamai užėmė antrą, trečią ir ketvirtą vietas.

JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį pakvietė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel atvykti į Vašingtoną, tikėdamasis pataisyti dvišalius santykius, kurie pašlijo paaiškėjus, kad Amerikos žvalgyba klausėsi jos pokalbių mobiliuoju telefonu. B. Obama paskambino A. Merkel palinkėti jai greičiau pasveikti po neseniai slidinėjant patirtos traumos ir pakvietė kanclerę atvykti vizito „abiems pusėms tinkamu metu artimiausiais mėnesiais“, rašoma Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime.

Vokietijos kanclerė, per atostogas Šveicarijos kalnuose susižeidusi dubenį, jau pasirodė viešumoje. Į Berlyne vykstantį priėmimą Angela Merkel atvyko su ramentais. Dėl per žiemos atostogas įvykusios incidento slidinėjant A. Merkel buvo priversta atšaukti kelis vizitus į užsienį. Kanclerės atstovas spaudai sakė žurnalistams, kad A. Merkel skilo dubens kaulas, todėl ji turi kiek įmanoma daugiau gulėti. „Be abejo, kanclerė gali dirbti ir ji palaiko visus ryšius“, – pažymėjo atstovas.

 Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė prognozuoja, kad šiąnakt vyks ilgos derybos dėl Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymo, o penktadienį, pasak šalies vadovės, turėtume sulaukti gražių rezultatų. Ligšiolinius Ukrainos pasisakymus dėl finansinių lūkesčių Lietuvos prezidentė vadina priešderybine pozicija ir raumenų demonstravimu. – Jau prasidėjo Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.

Trečiasis gyvenimo dešimtmetis daugeliui yra abejonių, blaškymosi, bulvių ir makaronų laikotarpis. Kaip jis prabėgo žmonėms, kurie šiuo metu vadovauja svarbiausioms pasaulio valstybėms? „PolicyMic“ portalas surinko jų jaunystės faktus. Barackas Obama, JAV prezidentas 1983 m. baigęs politikos mokslų studijas Kolumbijos universitete B. Obama persikraustė į Čikagą, kur dirbo su neturtingoms bendruomenėms, nukentėjusiomis dėl vietinės plieno gamyklos uždarymo.