Komentarai ir analizė

Nutinka taip, kad dėmesio norintys politikai su juo nesusidoroja, kai jo sulaukia. Nevykęs užsienio reikalų viceministro Vytauto Leškevičiaus pasirodymas europarlamentarams ne tik tapo visuotinių pašaipų objektu, bet ir paryškino jau ne kartą minėtą problemą – Lietuvos politikai viešojoje erdvėje neretai sutrinka arba įsiunta gavę klausimus, į kuriuos atsakymų nėra pasirašę didelėmis raidėmis arba mintinai iškalę priešais veidrodį. Problema susijusi ne vien su kalbų mokėjimu.

Visuomenės nuomonių apklausų viršūnėse besilaikantis premjeras Algirdas Butkevičius, mano galva, tėra eilinis pažadukas. Kiek jis blaškėsi, kiek peikė Andrių Kubilių už 2009-ųjų pabaigoje nurėžtas pensijas, tais pačiais metais sumažintą bazinį algos dydį valstybės tarnautojams (nuo 490 iki 450 litų), bet šiandien nėra niekuo geresnis už savo pirmtaką. Kalba, kaip nori Visai neseniai premjeras pareiškė, kad kalbos apie pensijų sugrąžinimą nuo 2014 metų yra populistinės.

Baisu ir pagalvoti, bet panašu, kad lietuvius persekioja prakeiksmas. Panaršius po lietuvišką internetinę erdvę plaukai pasišiaušia. Lietuviai – vagių tauta, savižudžių tauta, emociškai traumuota tauta - užteko pusvalandžio, kad užsimanyčiau būti bet kuo - žyde, lenke ar ukrainiete, tik ne lietuve. Suprasčiau, jei lietuvius peiktų ir ūdytų priešai, bet ne, pliekia patys mūsų tautiečiai. Lyg jiems už tai būtų mokama. Suprantu, labai svarbu išsiaiškinti, kas per padaras tas lietuvis.

Ar buvo smagu žiūrėti, kaip Vytautas Leškevičius pristato Lietuvą Europai? Drąsiai ir vykusiai. Pavartojo savo žydono terminą „toxic“, pridūrė, kad juokauja, visi pasijuokė. Bet ne iš žodyno – iš V. Leškevičiaus, kuris nei nemokėjo angliškai, nei nusišnekėjo. Nebūkite naivūs. Jis paprasčiausiai neturėjo, ką pasakyti. Jis iš tiesų nežinojo, ką atsakyti arogantiškam britui, kuris kaip mažą vaiką išmaudė Užsienio reikalų viceministrą srutose.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinėje spaudos konferencijoje paaiškėjo, kad jos sprendimą – siekti ar nesiekti kitąmet būti perrinktai antrai kadencijai – sužinosime dar negreit. „Nulems Lietuvos žmonės ir Lietuvos žmonių nuomonė“, – į kelis kartus užduotą klausimą atsakė D. Grybauskaitė. Šalies vadovė užsiminė, kad jai apsispręsti – kandidatuoti ar nekandidatuoti prezidento rinkimuose – padės visuomenės apklausos ir žiniasklaida, kuri apie tai praneš.

Euro zonos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje vieningų tendencijų nematyti. Tai yra nulemta didelės NT priklausomybės nuo fundamentalių ekonomikos veiksnių. Kadangi euro zona pastaruoju metu atrodo kaip daugybė nepriklausomų ekonomikų, o ne kaip viena vieninga rinka, tokios pat tendencijos yra būdingos ir NT rinkai. Nuosmukis pietų rinkose tęsiasi Ispanijos NT rinkoje žiema dar nesibaigė. Nors 2013 m. I ketvirtį metinis būsto kainų smukimas ir sulėtėjo, tačiau siekė beveik 8 proc.

Lietuvoje stebima išskirtinai žema infliacija, o siekiamus Mastrichto rodiklius galėtų sugadinti tik valdžios planai kelti akcizus, sako didžiausio Lietuvos komercinio SEB banko analitikė Vilija Tauraitė. "Apskritai, pirmąjį šių metų pusmetį infliacija buvo labai maža - jei išimtume to baisaus nuosmukio periodą 2009 metais (per finansų krizę - BNS), reikėtų žiūrėti dar kokį dešimtmetį atgal, kad rastume tokią mažą infliaciją.

Diskusija, pribrendo ar ne Lietuva pensijų kaupimui, nerimsta. Antros pakopos pensijų dalyviams pasirinkti, kaip toliau kaupti pensiją, liko nedaug laiko. Todėl įvairios nuomonės dėl pensijų ateities kursto aistras ir toliau. Skirtingos pozicijos yra gerai – jos sukuria erdvę diskusijai, kas yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės požymių. Vienas iš būdų pagrįsti savo nuomonės tvirtumą – apeliuoti į tarptautinio garso ekonomistus.

Šiandien istorinė diena. Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės oficialiai įpareigojo visus vilniečius ir sostinės svečius, kurie 2013 metų liepos 27 dieną sąmoningai ar netyčia eis sostinės Gedimino prospektu, žinoti apie seksualines vienos visuomenės grupės praktikas. Tik tokia yra sprendimo tenkinti Lietuvos gėjų lygos skundą ir įpareigoti Vilniaus savivaldybę suderinti gėjų ir lesbiečių eitynių vietą Gedimino prospektu prasmė.

Ketvirtadienį Mokslų akademijoje organizuotoje konferencijoje apie energetinį saugumą buvo aptarinėjamas energetinis saugumas. Vėl artėjama prie seno gero apibrėžimo, kad energetinis saugumas, paprastai tariant, yra tikimybė, kad energija bus patiekta ir nebus per brangi.

Vadovauja? Pirmininkauja? Angliškai tai vadinama presidency, bet lietuviškai “prezidentauja” skambėtų keistokai. Kaip bebūtų, smagu žinoti, kad Lietuva užima svarbią vietą Europos Sąjungoje. Ypač mums, gyvenantiems užsienyje. Juk tai gera proga pasigirti! Iš tikrųjų, gal pats laikas susimąstyti, kas Lietuvoj gera. Juk peikti visada paprasta – ir tėvynę, ir giminaičius, ir kaimynus, t.y. tuos, kurie arčiausiai ir kuriuos geriausiai pažįsti.

Pastarųjų dienų politinės vasaros įvykiai susiję su keliais raktiniais žodžiais: Europa, mėsa, gėjai, energetika, prokuratūra. Pirmininkaujame Europos Sąjungos (ES) Tarybai, turime motociklų, galinčių lydėti vilkstines ta proga sulopytais sostinės prospektais.

Rūta Vainienė Komentaras Lietuvos radijui   Lietuva pradėjo pusmetį truksiantį pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Beje, Lietuva diriguos jau nebe 27, o 28 valstybių sąjungai, nes nuo liepos 1 dienos prie jos prisijungė Kroatija. Pirmininkavimui ruoštasi ilgai, ši užduotis buvo tarp dabartinės Vyriausybės veiklos prioritetų. Pirmininkavimui bus išleista 214 milijonų litų, už kuriuos bus surengta apie 300 darbinių renginių, o Lietuvą aplankys apie 30 tūkstančių svečių.

Ryžtingas žingsnis pirmyn – tai taiklaus spyrio į užpakalį rezultatas. Matyt, taip ir reikia vertinti valdančiųjų partijų sujudimą paskutinę Seimo pavasario sesijos savaitę, kai Prezidentė savo metiniame pranešime pareiškė, kad ilgiau nei pusmetį veikianti Vyriausybė dar nepradėjo dirbti.

Panašu, kad žiniasklaida praranda vis didesnę įtaką kontroliuoti valdžią. Vis tolsta tie laikai, kai eiliniai klerkai ar aukštas pareigas einantys pareigūnai kreiptų į ją dėmesį. Gali rašyti kiek nori, ką nori, bet šuo loja, o karavanas eina. Jei pranešama, kad koks ministras europinius milijonus skiria su savo motina susijusiai įmonei, bet ir toliau vaikšto juokdamasis iš visų, tai normalu.

Lietuva pradeda pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Politiškai tai svarbu, bet kas ko tikisi iš pirmininkavimo, išskyrus tiesioginius politinius dalyvius? Naudos kam nors tikrai bus. Fasadai ir vamzdžiai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai jau pirmininkauta, bet tai nebuvo suvokta kaip reikšmingas kam nors, išskyrus tiesioginius procedūrų bei renginių dalyvius, įvykis. Būta ryškesnių eurorealijų. Europos kultūros sostine Vilnius jau buvo.

Taigi, brangūs skaitytojai ir brangiosios skaitytojos, esu eilinį kartą priverstas konstatuoti – į mus nusivalė kojas. Ciniškai ir, deja, taip kasdieniškai, kad jau pats laikas, atrodytų, būtų į tai nekreipti dėmesio. Juk vien per pastarąjį mėnesį yra priimtą tiek įstatymų pataisų, tiesiogiai bloginančių mūsų gyvenamąją aplinką, kiek nebuvo per visą praėjusio Seimo kadenciją.

„Esu įsitikinęs, kad euras įpareigos mus sukurti naujus ekonominės politikos instrumentus. Politiškai neįmanoma to padaryti dabar, tačiau vieną dieną įvyks krizė ir nauji instrumentai bus sukurti“. Tokią įžvalgą ir prognozę tuometinis Europos Komisijos prezidentas Romano Prodi išsakė 2001 metais.

Nesu užkietėjusi rūkalė, bet vieną kitą cigaretę su bloga kompanija ar šiaip blogam ūpui užėjus sutraukiu. Atspėkit, kokias cigaretes rūkau? Teisingai, lietuviškas. Mano draugai, rūkantys gerokai daugiau, Anglijoje cigarečių irgi niekada neperka – traukia “saviškes”, t.y. iš tėvynės atsivežtas. Na taip, tėvyninės, nors sparčiai brangsta, bet vis dar gerokai pigesnės, nei JK. Bet aš čia įžvelgiu ne tik naudą, bet ir patriotizmą – rūkom Anglijoje, bet akcizo mokestį paliekam Lietuvoj.

Per paskutiniąsias 3-4 savaites finansų rinkų dalyviai aktyviai mažino savo investicijas sparčiai augančiose pasaulio ekonomikose – išpardavimai apėmė tiek akcijų, fiksuoto pajamingumo, tiek ir valiutų rinkas. Kai kurioms šalims, tokioms kaip Turkija, reikšmingą poveikį darė vidiniai veiksniai – besitęsiantys politiniai neramumai.

Gediminas Stanišauskas Siaubinga ir baisu. Kiaulės laimėjo prieš žmones. Taip sako konservatorius Jurgis Razma, kai Siemas priėmė naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą, leidžiantį nedideles fermas statyti be sanitarinių apsaugos zonų. Iš pirmo žvilgsnio iš tiesų galėtum pasakyti, kad Parlamentas absoliučiai nesirūpina gyventojais ir ypač bendruomenėmis, kurios kovoja su šalimais išdygusiomis kiaulių fermomis arba dešimtis tūkstančių vietų vištidėmis.

Gerai žinoma Frydricho Nietzsche‘s frazė – Dievas mirė! - neturėtų mūsų klaidinti savo išoriniu paprastumu: po ja nesislepia faktas, jog kas nors sunaikino fantaziją apie Dievą arba kad mirė pati religija. Nereikėtų jos suprasti ir kaip katalikų Bažnyčios sunykimo fakto, greičiau ji sako kur kas svarbesnį dalyką: mirė pats tikėjimas, kad Dievas vis dar gyvas, kad jis, kaip toks, yra įmanomas. Kitaip sakant, suabejota pamatine tikėjimo aksioma: kad jo niekaip neįmanoma patirti.

Mokėti daugiau nei 1700 Lt per mėnesį pensijos – neteisinga. Ypač jei nežinai, ar tos pensijos sulauksi. O jei ir sulauksi, gali būti garantuotas, kad ji tikrai nebus 1700 Lt. Kai dar pagalvoji, kad po 1700 Lt ir daugiau sumoki kas mėnesį kokius 30 metų, o pensiją gausi tik apie 10–15 metų, net ir 1700 Lt atrodo neteisinga. Ar 1700 Lt per mėnesį pensijai yra daug? Vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus sumoka apie 550 Lt, minimalų – 340 Lt per mėnesį.

Vakar Seimas nusprendė skubos tvarka svarstyti ir priimti Vyriausybės pateiktus mokesčių sistemos pakeitimus. Jau šį ketvirtadienį bus svarstoma dėl NPD pakėlimo, PVM lengvatų vaistams ir šildymui, o taip pat pelno mokesčio lengvatos į naujas technologijas investuojančioms įmonėms pratęsimo, bankų indėlių ir vertybinių popierių pajamų apmokestinimo, akcizų alkoholiui ir tabakui didinimo. Dauguma pakeitimų nėra blogi, tačiau esminių mokestinės sistemos bėdų jie nesprendžia.

1863 metų birželio pabaiga. Seirijai. Miestelis Lietuvospietuose. Prieš keletą dienų netoliese, prie Staciškės, sukilėliai susikovė su caro kariuomene. Jėgos nebuvo net apylygės. Caro gvardija turėjo 8000 karių, o sukilėliai – vos dvylika karabinierių ir kelis šimtus dalgininkų. Jiems vadovavo Pavelas Suzinas. Jis gimė Rusijoje, tėvas buvo lietuvis Kajetanas, o motina – arabė Sara Abbasida. Jie susituokė Sibire. Ten gimė ir būsimasis didvyris.

Artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES geriausiai yra matomas Vilniaus gatvėse, kur atsiveria tikrasis Lietuvos vaizdas: lyg šuneliai triūsiantys ir skubantys darbininkai, juokdario Vilniaus mero desperatiškos pastangos bet kokia kaina nusilenkti Šeimininkui, naivių Lietuvos Respublikos piliečių pastangos postringauti apie demokratiją, žmogaus teises ir norą supanašėti su Vakarais.

Prieš keletą metų tauta diskutavo ir ūžė dėl Lietuvos kvapo. Turiu galvoje buteliuką, demonstruotą pasaulio turizmo mugėse, su kanalizacijos kvapsniais dvelkiančiu skysčiu. Ir štai - atėjo laikas pristatyti Lietuvos skonį - t.y. parodyti, ką valgom ir ką geriam. Išvilkti nacionalinę virtuvę į dienos šviesą – rizikingas reikalas. Ypač tokią, kuri, jeigu tikėtume, ką sako estai, priskiriama prie blogiausių pasaulyje.

Ignoruodamos vyriausybės siūlymus ir mokesčių reformos ekspertų grupės išvadas, politinės partijos suskubo registruoti įstatymų pataisas, „įvesiančias progresinius mokesčius Lietuvoje". Nesinori dar kartą priminti, kad pajamų apmokestinimo progresyvumą Lietuvoje jau dabar užtikrina diferencijuojamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), papildomas NPD, priklausantis nuo auginamų vaikų skaičiaus bei neegzistuojančios "Sodros" įmokų lubos, nors išmokoms tokios lubos yra nustatytos.

Šių metų Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, skirtingai nei ankstesni, yra aiškiausiai politiškai motyvuotas, savotiškas šalies vadovės ilgos pažiūrų transformacijos finalas.

Į Lietuvą atkeliavo nauja mada dalykus vadinti ne savais vardais. Štai visiems suprantama ir visų geidžiama didelė pensija, turtinga senatvė, dar vaizdingai pavadinama „sočia“, politikų lūpose jau pavirto „oria senatve“. Dabar politiškai tiesiog nemandagu pasakyti, kad pensininkai nori didelių pensijų, nori gyventi pasiturimai, lyg tai būtų koks nenormalus, nežmogiškas ar smerktinas siekis.

Neseniai paaiškėjo, kad JAV Nacionalinė slaptoji tarnyba rinks asmeninius duomenis apie užsieniečius. Tai bus daroma analizuojant „Apple“, „Google“, „Yahoo“, „Youtube“, „Microsoft“ ir „Skype“ duomenis. Baisu, ar ne? Sakyčiau, šiai istorijai būdingos dvi medalio pusės. Asmens privatumo suvaržymas ir JAV siekis apsisaugoti nuo nepageidaujamų asmenų.

Tėvas yra smurtaujantis pabaisa, nuo kurio moterį su vaikais turi ginti valstybė, arba minkštakūnis pilvotas kvailys, iš kurio galima pasijuokti – regis toks tėvo įvaizdis vyrauja šiandieninėje žiniasklaidoje ir masinėje kultūroje. Beje, Britanijoje neseniai atlikta apklausa parodė, kad viena iš dešimties moterų vietoj konkretaus tėvo renkasi spermos banką. Šiuolaikinėj visuomenėj normalaus vaidmens tėvui nepalikta – jis arba nevykėlis, arba tuščia vieta. Nežinau, ar Anglija.

Lietuvą ištiko didelė netektis. Šią savaitę sužinojome, kad telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ prezidento poste ilgametį įmonės vadovą Antaną Zabulį pakeitė švedas Danas Strombergas. Taip esą nusprendė koncerno „TeliaSonera“ vadovybė. Ašaros ir netektis. Darbuotojai ir giminės grąžo rankas, skamba aimanos, taip pat liūdnos, bet sykiu ir kupinos vilties citatos laikraščiuose ir interneto portaluose.

Atrodo, kad didžioji pastarojo laikotarpio misterija, susijusi su mokesčių sistemos reformavimu, pasibaigė. Skeptikų abejonės dėl ambicingų planų iš esmės reformuoti Lietuvos mokestinę sistemą, deja, pasitvirtino. Žvelgiant į pasiūlytas priemones, iš tiesų norisi pritarti tiems, kurie sakė – geriau nieko nereikėjo daryti, nei daryti taip.

Pirmadienį Seimas svarstys labai įdomų įstatymo projektą (XIP-2981(2)). Pirma, profsąjungas galės steigti bet kas, net ir bedarbiai. Jei gali dirbti, tai gali ir priklausyti profsąjungai. Antra, norint steigti profsąjungą (ar jos padalinį) įmonėje X, nėra būtina būti įmonės X darbuotuoju.

Europos Komisija bei Europos centrinis bankas teigiamai įvertino Latvijos pažangą – nuo kitų metų sausio 1 d. ji taps pilnaverte ekonominės ir pinigų sąjungos nare. Po pusmečio Europoje bus viena valiuta mažiau – lato nebeliks, o latviai atsiskaitinės eurais. Nekyla abejonių, kad netrukus pamatysime karikatūras, vaizduojančias Latviją nusipirkusią bilietą į skęstantį „Titaniką“ arba puolančią į degantį namą.

Linksma gyventi Lietuvoje. Man patinka. Čia kasdien sužinai įdomių dalykų, kurie vis nenustoja stebinti. Staigmenų ir stebuklų šalis ta mūsų Lietuva. Neseniai buvome vadinami Baltijos tigrais, bet ar nebūtų tikslesnis apibūdinimas – Baltijos klounai? Svarbiausia – draugystė Toli iki mūsų kokiems nors vokiečiams, belgams, prancūzams ar olandams.

Rūta Vainienė Gerų naujienų ištroškusiai Europai centrinio banko pirmininkas Mario Draghi mestelėjo žinią – euro zonoje „atsirado galimos stabilizacijos požymių ir nuo antrojo šių metų pusmečio prognozuojamas laipsniškas atsigavimas“. Tiesa, čia pat suskubo vardyti išlygas, kad Europos konkurencingumas gali būti atkurtas tik tuo atveju, jei bus vykdomos užsibrėžtos biudžeto ir kitos struktūrinės reformos. Štai čia Europos centrinio banko vadovas yra visiškai teisus.

Lietuva turi bėdą, kurios vardas – Strategija. Dokumentų yra priimta nemažai, o štai strategijų įgyvendinimo beveik nepasitaiko. Sugalvok ir daryk Prieš darant pagalvoti – visai ne toks jau blogas dalykas. Paprastai tai ima ir pasiteisina. Sugalvoti strategiją, t. y. įvertinti esamą padėtį, numatyti tikslus, uždavinius ir priemones, – sena gera tradicija. Logiška, bet Lietuvoje nėra įprasta.

Nežinau kaip jums, bet man kuo toliau, tuo labiau stiprėja įspūdis, kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė yra absoliučiai neįgali. Štai jau praėjo septyni mėnesiai, o per tą laiką atmintin įstrigo tik du Vyriausybės darbai – proletariatui pakelta minimali mėnesinė alga (nuo 850 Lt iki 1000 Lt) ir dėmesį patraukė aplinkos ministro Valentino Mazuronio kova su brakonieriais, kai pastarieji jau privalo iki 10 kartų didesniais įkainiais atlyginti žalą mūsų faunos ištekliams. Daugiau nieko.

Sąjūdžio pradžia buvo neįtikėtina. 1988 ir 1989-ieji buvo tarsi ilga virtinė rizikingų eksperimentų, kurių kiekvienas baigdavosi sėkmingai. Kai 1988-ųjų pradžioje Lietuvos komunistų partijos organizuojama „darbo liaudis“ visomis įmanomomis priemonėmis piktinosi „užjūrio balsų“ raginimais švęsti Vasario 16-ąją, o „liaudies draugovininkai“ kiekviename miestelyje budėjo, stebėdami, ar kur nors nesibūriuoja daugiau kaip po 3 žmones, beveik niekas nedrįso apie jos šventimą nė pagalvoti.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Generalinė prokuratūra (GP), kaip ir jas kontroliuojančios politinės institucijos galėtų po vieno 2013 metų gegužės mėnesio 30 dienos Vilniaus apygardos teismo verdikto kokius metus neimti atlyginimo už darbą. Tai būtų pats minimumas to, ką ten dirbantys niekšai ir bergždūnai (tikrai ne visi tokie) liko skolingi.

Lietuva kartu su kitomis Rytų ir Vidurio Europos valstybėmis atsidūrė probleminių šalių sąraše – ilgėjanti gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas taps rimtu išbandymu ir pensijų sistemoms, ir ekonomikoms. Senėjančios visuomenės tendencijoms vis labiau ryškėjant, Lietuva mėtosi neapsispręsdama dėl tinkamiausio pensijų sistemos modelio. Šiame kontekste dėmesio vertas pavyzdys – Danijos pensijų sistema, kuri pelnytai laikoma viena tvariausių pasaulyje.

Kaip ir buvo prognozuota, Ūkio ministrės, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narės Birutės Vėsaitės sprendimą trauktis iš pareigų lems būtent Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir valdančiosios koalicijos lyderio, LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus akistata. Po pirmadienio politinės valdančiosios koalicijos tarybos tai tapo galutinai aišku. „Ką pasakė prezidentė?“, - bandė klausti į tarybą ateianančio premjero, LSDP lyderio A. Butkevičiaus, žurnalistai.

Visuotinio šalies gyventojų surašymo duomenimis, Lietuva per praėjusį dešimtmetį prarado 13 proc. gyventojų. Maždaug du trečdaliai šio netekimo įvyko dėl emigracijos, o kita priežastis buvo itin žemas gimstamumo lygis. Per ateinančius penkiasdešimt metų nebe migracija, o žemas gimstamumo lygis ir ilgėjanti gyvenimo trukmė dramatiškai pakeis demografinį Lietuvos paveikslą, ekonominį šalies potencialą ir visuomenės gerovę.

Jei kas dar prieš trejetą metų pasakytų, kad vaikui liepti susitvarkyti kambarį yra baisi prievarta, aš nusijuokčiau, nors ir esu pripratęs ramiai reaguoti į žmonių keistenybes. Galiausiai kiekvieno asmeninis reikalas, kokios tvarkos laikytis, jei šioji tvarka nekenkia nei šeimos nariams, nei aplinkiniams. Vieni mėsos nevalgo, kiti nuogi (ir nieko, beje, gėdingo tame nėra) deginasi, treti kaktusus augina ar žiurkėnus veisia, nes tokia jų šeimos tradicija.

 Naujasis Japonijos centrinio banko pirmininkas Haruhiko Kuroda, tik šį pavasarį stojęs prie banko vairo, jau spėjo palikti ryškų skatinamosios pinigų politikos šalininko pėdsaką. Centrinio banko kartu su šalies vyriausybe įgyvendinami agresyvūs veiksmai jau subrandino pirmuosius vaisius – pirmąjį 2013 m. ketvirtį Japonijos BVP šoktelėjo iki 3,5 proc.

Kaip lėktuvais skraido prezidentai, ministrai ir premjerai – jau juokinga nacionalinė tema. Jei skraido kokiu „Spartanu“ – blogai, nes už valstybės pinigus, o ir lėktuvas negeras. Jei pigių skrydžių bendrove, kaip prezidentė Dalia Grybauskaitė, – populizmas. Jei premjeras Algirdas Butkevičius pasirenka LOT – parsidavė lenkams, kuriems tuoj parduos ir Vilnių.

Ar jūs niekada nebuvot pakliuvę ant sukčiaus kabliuko? Ne? Nuostabu, tokio atsakymo iš Anglija.lt skaitytojų ir tikėjausi. Ir manau pritarsit, kad prievolė nepasiduoti apgavikų vilionėms turėtų būti įrašyta greta priesako nesvetimauti (ar greta kurio nors kito, širdžiai artimesnio), nes šiandien, regis, ne sukčiavimas, o neatsakingas patiklumas tampa nuodėme. Prisimenu, pirmąjį kartą gyvenime buvau apsukta Panevėžio čigonės.