Komentarai ir analizė

Mokslininkų parengtas, vyriausybės palaimintas, o profesinių sąjungų kritikuojamas „socialinis modelis“ jau keliauja į Seimą. Kokius pagrindinius pokyčius jis numato, kam jie gali būti naudingi, o kam ne?   Daugiausiai kritikos ir diskusijų sulaukė siūlymai mažinti išeitines kompensacijas ir trumpinti įspėjimo dėl atleidimo laikotarpį. Siūloma karpyti darbdavio mokamas išeitines kompensacijas, kurios pagal šiuo metu galiojančią tvarką nustatomos atsižvelgiant į darbuotojo stažą.

Finansų ministerija tęsia kovą prieš grynųjų pinigų naudojimą. Ji teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais, skatinama daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, tuo pat metu - mažinti bankų įkainius už paslaugas. Kaip žinome, jau kovo mėnesį Seime buvo svarstytas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas.

Šlubais žąsinais Amerikoje vadinami politikai, kurie baigia kadenciją ir trina suolą stumdami dienas. Vargu ar „suolo trynimą“ galima primesti prezidentei, tačiau jos metinė kalba buvo kaip reta nuosaiki arba blanki. Ne bloga, o blanki. Joje daug teisingų žodžių ir minčių, bet jos nesusiriša į vieną ir aiškią sistemą. Kalba neuždegė, jos klausę neišėjo užsidegę ar susimastę. Atvirkščiai – po kokių 12 minučių susirinkę Seime užsiliūliavo ekscelencijos balsu ir pasinėrė į savas mintis.

Tiesa, kad šauktinių idėjos pristatymas, komunikacija ir mechanika yra žemiau bet kokios kritikos - ir apie tai esu rašęs ir rašysiu ir toliau (va jums ir prasideda Vietnamas ir čia dar tik pradžia). Tiesa, kad visas dabar viešojoje erdvėje vyraujantis „tikrų vyrų“ gėdinimas yra bjaurus sovietinis reliktas ir tikra hipokritizmo išraiška: lengva kariauti kareivėliais kompiuteryje ir aiškinti kitiems, nelengva keisti tikrų žmonių likimus, svajones ir lūkesčius, apie tai jų iš anksto neįspėjus.

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucija ir numato piliečiams nemokamą medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose, puikiai žinome, kad nemokamas būna tik sūris pelėkautuose. Tariamai nemokama sveikatos priežiūra yra finansuojama mūsų mokamomis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis. Už dirbančiuosius asmenis įmokas sumoka darbdavys, tam tikros kategorijos gyventojai yra draudžiami valstybės lėšomis. Likę gyventojai įmokas turi sumokėti patys.

Nors po 2008-2009 metų krizės Vidurio Europos šalys – Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija – ne vienerius metus gerokai nusileido Baltijos šalims pagal ekonomikos augimo tempą, pastaruoju metu situacija jau verčiasi aukštyn kojom. Vidurio Europos šalių augimą į priekį stumia sparčiai atsigaunanti euro zona, o Baltijos šalis žemyn – krizė Rusijoje. Lėtas augimas po krizės Pagrindinis veiksnys, neleidęs Vidurio Europos valstybėms greitai atsigauti po krizės, buvo sunki situacija euro zonoje.

Šiandien paskelbtais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis padidėjo 4,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, ir sudarė 700 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis kainų lygis tuo pat metu smuko 1,6 proc., samdomųjų darbuotojų finansinė padėtis gerėjo dar sparčiau – realus darbo užmokestis ūgtelėjo 5,8 proc.

 Skolintis būstui šiandien kaip niekad pigu. Vis dėlto naivu būtų manyti, kad tokiose žemumose palūkanos išsilaikys labai ilgą laiką. Ar šiandien labiau verta pasirinkti pastoviąsias būsto palūkanas ir ilgą laiką būti ramiems, kad paskolos įmokos nedidės, ar kintamąsias, tikintis, kad jos dar labiau sumažės arba bent jau išliks mažesnės negu dabartinė pastoviųjų palūkanų norma? Šiuo metu būsto paskolų palūkanos – ir pastoviosios ir kintamos – yra rekordinėse žemumose.

Pastaruoju metu vyksta svarbūs pokyčiai asmens bankinės informacijos teikimo srityje, visų pirma informacijos teikimo metoduose ir apimtyse. Iki šiol institucijos, norinčios gauti iš finansų įstaigų reikalingą informaciją apie konkretų asmenį, turėjo pateikti užklausą. Tačiau jau greitai viskas apsivers – bankai ir kitos finansų įstaigos teiks informaciją ne tik pagal atskirą paklausimą, bet ir automatiškai.

Gegužės 16 d. į Baltijos jūrą, likus maždaug 100 km iki Lietuvos krantų, avariniu būdu leidosi „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas An-2, kurį pilotavo Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis. Be žinios dingo – dar vis negalime ir nenorime ištarti žodžio „žuvo“ – mūsų bendradarbiai, kolegos, draugai. Adolfas ir Alvydas – vieni labiausiai patyrusių lakūnų Lietuvoje ir vieni labiausiai gerbiamų An-2 pilotų pasaulyje, ore praleidę tūkstančius valandų, matę patyrę pačių įvairiausių išbandymų.

Pastarosiomis dienomis manęs daug kartų prašė pakomentuoti apie „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvo AN-2 dingimą. Visų pirma, pasakysiu, kad emociškai yra gana lengva komentuoti ir turėti nuomonę apie kur nors kitame pasaulio gale nukritusį lainerį. Visai kas kita – kalbėti apie avariją, įvykusią namuose, kurios dalyviams esi kažkada spaudęs ranką.

Kalbėdami apie Lietuvos ateitį pirmiausia turime sutarti, kad šiuo metu baigiasi dar viena kapitalizmo era. Tik žaliavomis turtingos valstybių netrukus nebus tarp lyderių. Pramonė pereina prie ketvirtojo raidos etapo - išmaniosios gamybos. Pasitinkame verslo pasaulį, kuriame išlieka ne didžiausi, o greičiausi ir sumaniausi.

 Ar turi teisę valstybė su savo piliečiais, kurie eilę metu gyvena kitose valstybėse, moka mokesčius ir naudojasi šių valstybių socialinėmis garantijomis, elgtis kaip su savo vergais ar asmenimis, turinčius kažkokius įsipareigojimus, o šiuo konkrečiu atveju, ruoštis „ginti valstybę nuo galimos okupacijos“? Keista valstybės vadovų pozicija šiuo klausimu, nes pasirodo, pilietis turi aibę pareigų, bet neturi jokių teisių.

Diskusijos apie palūkanas, jų moralumą ar toleruotiną dydį tęsiasi jau ne vieną amžių ir per visą istoriją buvo užvaldžiusios ne vieno didžio mąstytojo protą. Šiandien iš esmės yra sutariama, kad reguliuotojo sprendimai dėl toleruotinos kredito kainos normos turėtų nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vartotojų gerovės iš vienos pusės ir būtinybės kurti stiprias kredito institucijas iš kitos.

Prieš įvedant eurą gyventojai labiausiai baiminosi kainų padidėjimo. Natūralu, kad pasikeitus valiutai, parduotuvėse žmonės akyliau ieško, kas pabrango, o ne kas atpigo. Ir randa. Visgi oficiali statistika rodo, kad pastaruoju metu infliacijos reiškinys šalyje buvo beveik išnykęs. Teigiamą mažos infliacijos ar net defliacijos įtaką turėjo pajusti tie, kas gauna nedideles pajamas ir turi griežtai kontroliuoti kasdienines išlaidas.

Prieš įvedant eurą gyventojai labiausiai baiminosi kainų padidėjimo. Natūralu, kad pasikeitus valiutai, parduotuvėse žmonės akyliau ieško, kas pabrango, o ne kas atpigo. Ir randa. Visgi oficiali statistika rodo, kad pastaruoju metu infliacijos reiškinys šalyje buvo beveik išnykęs. Teigiamą mažos infliacijos ar net defliacijos įtaką turėjo pajusti tie, kas gauna nedideles pajamas ir turi griežtai kontroliuoti kasdienines išlaidas.

Ekonomikos augimą prognozuojančios institucijos - komerciniai bankai, Lietuvos bankas, tarptautinės institucijos – nuosekliai mažina Lietuvos augimo prognozes 2015 metams. Ne per seniausiai tai padarė lig šiol optimizmu tryškusi Finansų ministerija. Pagal patikslintą prognozę šiemet BVP turėtų augti nebe 4,3, kaip buvo prognozuota prieš metus, ir nebe 3,4, kaip buvo planuota tvirtinant šių metų biudžetą, o tik 2,5 procento.

Kazachstanas daugumai lietuvių tebėra terra incognita. Tuo tarpu tai - didžiausia Centrinės Azijos regiono šalis. Bloomberg ekonomistų vertinimu, Kazachstanas 2015 metais priklauso greičiausiai augančių besivystančių rinkų ekonomikų dvidešimtukui, kuriame yra 11-oje vietoje. Kazachstanas yra pati didžiausia valstybė pasaulyje neturinti išėjimo prie jūros. Tuo pačių, turi savo jūrų pajėgas, kurios baziojamos Kaspijos jūroje, kuri iš tiesų yra ne jūra o didžiausias pasaulyje ežeras.

Lietuvos vartojimo prekių ir paslaugų kainos (VKI) balandžio mėnesį, lyginant su praėjusių metų balandžio mėnesiu, smuko 1 proc. Ar toks kainų kritimas Lietuvoje įsišaknys ilgam? Tikriausiai ne. Analizuojant VKI pokyčius, išskiriamos 4 prekių grupės: energijos prekės tokios kaip dujos, šiluma ir degalai; maisto prekės; pramoninės prekės; ir galiausiai paslaugos. Šių grupių kainų tendencijos kardinaliai skiriasi.

„Air Lituanica“ nėra vienintelės nuostolingos avialinijos pasaulyje. Dėl daugybės priežasčių per visą istoriją visų pasaulio avialinijų bendras uždirbtas pelnas yra neigiamas. Tačiau tai nereiškia, kad geriausias ir vienintelis būdas Vilnių ir Lietuvą sujungti su pasauliu yra nuolatinės subsidijos iš savivaldybės ar valstybės biudžeto. Juolab, kad tokia subsidijavimo strategija Europos Sąjungoje yra... neleistina. Tačiau išeitis su laiminga pabaiga gali būti.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvą šiemet priskyrė prie išsivysčiusiųjų ekonomikų. Nors Lietuvoje ši žinia buvo sutikta džiaugsmingai, realybė tokia, kad TVF visas euro zonos valstybes automatiškai priskiria prie išsivysčiusiųjų kategorijos. Šiam „klubui“ nuo 2014 metų priklauso ir Latvija, kuri eurą įsivedė metais anksčiau nei Lietuva. Be abejo, narystė euro zonoje jau savaime yra tam tikras ekonomikos kokybės ženklas.

 Mažiausios lyginant su kitomis amžiaus grupėmis pajamos, noras, o kartais ir būtinybė pasirūpinti savarankišką gyvenimą pradedančiomis atžalomis, rūpestis dėl artėjančios pensijos, kasdienių poreikių tenkinimo – tai tik keletas finansinį spaudimą vyresnėms Lietuvos kartoms keliančių veiksnių. Neseniai „Aviva Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė skirtingų Lietuvos gyventojų kartų tikslus ir baimes.

 Kaip ir žadėjau, rašau nedidelį komentarą po savo kelionių per Lietuvą ir susitikimų su (gal) būsimaisiais aktoriais, kurie jau birželio 19, 20 dienomis bandys savo laimę stodami į V.Bareikio ir A.Latėno renkamą aktorių kursą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Mano mintis buvo apkeliauti kelis Lietuvos miestus ir susitikti su to miesto jaunaisiais teatro žmonėmis. Atsakyti į jiems rūpimus klausimus bei pačiam iš arčiau susipažinti su ateities teatro jaunimu.

Pradėsiu nuo to, kad džiaugiuosi, jog ši tema pasirodo viešumoje vis dažniau ir dažniau, o Klaipėdos gyventojai, lyg alkoholikas nuo nesibaigiančių pagirių, kenčiantys miesto gyvenimo nykumą, pradeda suprasti, jog galimai turime šiokią tokią problemėlę ir metas susigriebti.

Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, šalies BVP ūgtelėjo 1,5 proc. Žvelgiant pastaraisiais metais ekonominio augimo išlepinto stebėtojo akimis, šis rezultatas yra gana kuklus.

 Atgimsta idėja nemokamai maitinti priešmokyklinių ir pradinių klasių mokinius. Įstatymo projekte siūloma nuo kitų metų šių vaikučių maitinimui skirti nuo pusės iki beveik 3 eurų pusryčiams, pavakariams, pietums bei maitinimui dieninėse vasaros stovyklose. Dabar nemokamas maitinimas skiriamas mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams. Skaičiuojama, kad nemokamas visų pradinukų maitinimas kasmet kainuos kone 32 milijonus eurų.

 Poreikį gyventi nuosavame būste neretai lemia ne finansiniai motyvai, o gyvenimo pokyčiai: vedybos, gimę vaikai, darbas naujoje vietoje ir pan. Tačiau finansų trūkumas riboja galimybes patenkinti šį poreikį. Kita vertus, šiandien, kai komercinė bankininkystė Lietuvoje gerai išvystyta, galimybių turime daugiau negu, pavyzdžiui, mūsų tėvai prieš tris dešimtmečius. Galime pasiimti paskolą, nusipirkti būstą, jame gyventi ir pamažu paskolą grąžinti.

Kylant vis daugiau aistrų dėl naujojo Darbo kodekso projekto, pradėjau girdėti naują kūrėjų ir valdininkų argumentą - pasakojama, kad naująjį dokumentą bet kas gali pasiskaityt, nes jis skelbiamas viešai. Aš jį radau ir nagrinėju. Nes žinojau, kokiuose labirintuose ieškoti naujojo kodekso. Tačiau ar tikrai tai gali padaryti kiekvienas mirtingasis? Tai vienas paprastas klausimas. Antras - o kiek žmonių, radę „viešai skelbiamą“ kodeksą, jį supras? Nes aš matau daug labai protingų sąvokų.

 Pirmąjį šių metų ketvirtį visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sandorių skaičius butų rinkoje buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus. Žemyn pasuko ne tik sandorių skaičius, bet ir kainos. Kai kuriuose segmentuose metų pradžioje jos sumažėjo beveik dešimtadaliu.

 Žmogus gyvenime patiria daug iššūkių ir grėsmių. Užtat jį saugo kariuomenė, policija, Lietuvos bankas (LB), Valstybės saugumo departamentas (VSD), uolūs Seimo nariai ir dar didelis kiekis rūpintojėlių su įvairiais antpečiais.

 Šių metų vasario 20 d., susitarus paskutinę minutę, Graikijos vyriausybei buvo suteiktas 4 mėnesių atokvėpis. Tačiau abi barikadų pusės nesugebėjo surasti bendro sprendimo dėl tam tikrų reformų, kurių šalis privalo imtis, kad jai būtų išmokėta sutarta finansinė parama. Ši parama yra būtina, siekiant išvengti galimo bankroto. Nesusitarus artimiausiu metu, Graikijos vyriausybei tektų rinktis tarp dviejų alternatyvų: ar mokėti atlyginimus valstybės tarnautojams, ar grąžinti savo skolas.

 Verslininkų ir vartotojų laukia pokyčiai – nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios naujos prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, kurios nustatys iš dalies pakeistus Lietuvos vartotojui siūlomų parduoti arba parduodamų prekių privalomuosius ženklinimo ir kainų nurodymo reikalavimus.

Pavasaris yra tradiciškai tas metas, kai visi nori atsikratyti susikaupusių per žiemą atliekų, sutvarkyti savo kiemą, namus, aplinką. O atliekų yra įvairių. Tie, kas bent kartą lankėsi ligoninėse, o ir tie, kuriems rūpi mūsų saugi aplinka, tikriausiai yra pagalvoję, kurgi dedamos gydymo procese susidariusios atliekos, ar jos teisingai tvarkomos. Apie tai kalbama ir rašoma nedaug, visų pirma, matyt, todėl, kad tai labai specifinė ir gana siaura sritis, rūpinti tik medicinos darbuotojams.

Socialdemokratai kruopščiai įgyvendina pernai kovo 29-ąją, per Lietuvos narystės NATO dešimtmetį, pasirašytą 7 Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimą dėl 2014–2020 m. užsienio, saugumo ir gynybos politikos. Analogiškų tarppartinių susitarimų būta ir anksčiau. Tačiau 2014-2020 metų susitarimas – išskirtinis. Ir ne tik dėl to, kad jis buvo parengtas ir pasirašytas Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste ir galimos jos grėsmės Lietuvai akivaizdoje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) iniciatyva viešai skelbti grėsmes nacionaliniam saugumui sveikintina. Visuomenė turi teisę žinoti kokios grėsmės šaliai ir jiems patiems kyla dėl kitų valstybių priešiškos veiklos. Tai sutelkia ir padeda apsisaugoti, nes tik turėdamas informaciją apie grėsmes gali imtis asmeninių veiksmų joms išvengti. Tačiau šiandien reikia kalbėti ne vien apie tai kas tose ataskaitose yra gerai, bet ir apie tas vietas, kurios kelia klausimų ir diskusijų.

ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas, politologas Vincentas Vobolevičius apie TS-LKD pirmininko rinkimus: prireiks antro turo.

 Po Norvegijos ir Didžiosios Britanijos žiniasklaidoje pasirodžiusių reportažų ir straipsnių, esą Lietuva kaltina norvegus kraujomaiša, nuo komentarų nesusilaikė Europos parlamento narys Valentinas Mazuronis ir Seimo narė Aurelija Stancikienė. Abu politikai vieningai teigia, kad valstybinės Norvegijos televizijos NRK eteryje pasirodęs reportažas tėra Norvegijos žurnalistų bandymas nukreipti dėmesį nuo aktualios problemos - emigrantų vaikų paėmimo ir negrąžinimo į jų gimtąją šalį.

 Nuo šiol valstybei priklausančių įmonių valdybos bus sudaromos kitaip. Bent trečdalį didžiųjų įmonių valdybų turės sudaryti ne valstybės tarnautojai, o išoriniai fiziniai asmenys. Dar didesni yra naujojo Vilniaus mero siekiai – kad du trečdaliai valdybos narių savivaldybės įmonėse būtų nepriklausomi. Nepriklausomi išoriniai valdybos nariai turėtų užtikrinti didesnį skaidrumą, profesionalumą ir kontrolę. Kaip rodo tyrimai, tokių mišrių valdybų darbas žymiai efektyvesnis.

Didelė neįgaliųjų socialinė atskirtis ir patiriama skurdo rizika Lietuvoje – rimta socialinė problema. Europos Sąjungos Statistikos tarnybos duomenimis, mūsų valstybėje neįgaliųjų socialinė atskirtis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Lietuvoje gyvenančių neįgaliųjų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, 2013 metais buvo 42,2 proc., sveikųjų – 25,9 proc. (skirtumas 16,3 proc.

Ką tik atšventėme gražiausią gamtos atbudimo šventę – Šv. Velykas, priminusias visiems atsinaujinimo prasmę gamtai ir žmogui. Be abejo, visiems norėtųsi, kad tokia pakili nuotaika vyrautų aplink nuolat, kad jos nedrumstų akivaizdžios negerovės. Labai to norėčiau ir aš, bet privalau atkreipti dėmesį į visiems labai aktualų ir neišspręstą dalyką – atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice” aikštelėje, esančioje Gariūnų g. 71, netvarką.

Lietuvoje pastarosiomis dienomis nemažai kalbama, ar ne per liberali mūsų socialdemokratų Vyriausybė, ant derybų stalo išdrįsusi padėti lankstesnių darbo santykių modelio projektą. Tikriausiai daug iečių dar bus sulaužyta diskutuojant, kam palankios ir kam žalingos Darbo kodekso pataisos. Tačiau bent jau Europoje šiuo klausimu – vis mažiau abejonių.

Grąžinti šauktinių kariuomenę – labai nepopuliarus žingsnis šalies vadovybei, kurio tikrai nebūtų reikėję žengti, jei visuomenė būtų pakankamai pilietiška ir patriotiška. Diskutuoti tikrai yra ką – apie šauktinių indėlį į kariuomenės pajėgumą bei alternatyvas jaunuoliams, kurie mokosi, dirba ar turi kitų įsipareigojimų, kuriuos tinkamai įvykdyti devynių mėnesių nepertraukiama tarnyba gali sutrukdyti. Krašto apsaugos savanorių pajėgos beveik neturi norinčiųjų priėmimo apribojimų.

„Būti oficialiai pripažintu lobistu – ne prievolė, o privalumas. Naujuoju įstatymu lobistais būtų laikomi ne tik registruoti lobistai, bet ir realiai vykdantys lobistinę veiklą. Be to, būtų aiškiai deklaruojama, kokiems valstybėms politikams, pareigūnams ar tarnautojams siekiama padaryti įtaką bei dėl kokių įstatymų pakeitimų.

 Azerbaidžano valstybinė naujienų agentūra AZERTADŽ įsigudrino pranešti apie Lietuvos parlamento neva priimtą kreipimasį, kurio nebuvo. Pastaraisiais metais Lietuvos politikų žodžius šios šalies propagandos mašina iškraipo reguliariai ir naudoja savo informaciniams tikslams. Seimas nieko neskelbė Kas yra propagandiniai karai dabar jau žino turbūt visi, kas domisi. Daugeliui ši sąvoka asocijuojasi su Rusija, na dar su Ukraina ir NATO.

Balandžio pirmoji praėjo, tačiau metuose yra dar 364 dienos, kai mus pasiekia „nekaltas melas“, apie kurį dažnai nežino nei informacijos gavėjas, nei, deja, siuntėjas. Tai – neatsargiai naudojama ir neteisingai interpretuojama statistika, galinti ne tik klaidinti visuomenę, bet ir kartais vesti prie žalingos ekonominės politikos. Štai – keli pavyzdžiai. Vienas iš dažniausiai naudojamų ir klaidingai interpretuojamų statistinių matų yra vidurkis.

Jei Lietuvoje yra stabilių dalykų, tai Darbo kodeksas tikrai yra vienas jų. Šis ilgas, daugiau nei 300 straipsnių jungiantis įstatymas per 13 jo galiojimo metų buvo pakeistas 52 kartus. Palyginimui, lygiai tiek pat kartų buvo keistas ir Pelno mokesčio įstatymas. Tik jis yra 5 kartus už Darbo kodeksą trumpesnis ir reglamentuoja žymiai siauresnį objektą, nei darbo santykiai. Ir keisti mokesčius siekiama kuo rečiau, nes mokesčių stabilumas yra didžiausias jų privalumas.

 Būsto finansavimo rinkos ekspertų vertinimu, per daugiau nei du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius būsto finansavimo rinka pasiekė tvaraus ir nuoseklaus augimo laikotarpį. Gyventojai skolinasi vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau 30 proc. savo pajamų. Pernai metais būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.

 Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) prieš kelias savaites patvirtino taisykles, kuriomis vadovaudamasi tikrins energetikos sektoriuje veikiančių įmonių atliekamus kuro pirkimus. Iki šiol VPT neturėjo teisės taikyti jokių atsakomybės priemonių pažeidimą įvykdžiusiai įmonei. Tik šių metų pradžioje įsigaliojo Energetikos išteklių rinkos įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę VPT atlikti energetikos įmonių vykdymų kuro pirkimų kontrolę.

Traukiantis eksportui ir silpstant pramonės augimui, namų ūkių vartojimas tampa vis svarbesniu ekonomikos augimo veiksniu. Iki aukščiausio lygio nuo 2007 metų pabaigos išaugęs vartotojų pasitikėjimas leidžia tikėtis, kad neigiamą mažėjančio eksporto į NVS rinkas poveikį bent iš dalies atsvers augantis vartojimas. Kita vertus, panašu, kad šiemet gyventojai bus linkę daugiau taupyti. Prekių eksportas šių metų sausį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 8,8 procento.