Komentarai ir analizė

Praėjusiais metais įmonių pelnai beveik pasiekė rekordinius 2007 m., kuomet uždirbtas pelnas sudarė 4,6 mlrd. eurų. Pernai įmonės uždirbo 4,2 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, o tai buvo net 40 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Lėmė keturios priežastys Tokį didelį pokytį lėmė keturios priežastys.

Premjeras Algirdas Butkevičius pirmadienį taip ir nesulaukė Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko atsistatydinimo pareiškimo. Ir visai sistemai būtų sveikiau, kad jis jo ir nesulauktų. Nes Vijūnėlės dvaro istorija yra ne K.Trečioko istorija. Oskarą laimėjusio filmo „The Spotlight“ bene labiausiai dėmesio vertų vietų tiems, kurie yra ragavę žurnalisto duonos, buvo jau beveik jo pabaigoje.

Dr. Gytis Andrulionis, advokatas, Vilniaus pažangių studijų instituto (VILIAS) bendradarbiaujantis mokslininkas Seimas prieš keletą mėnesių pradėjo svarstyti Seimo nario Juro Požėlos parengtas Civilinio kodekso (CK) pataisas (įstatymo projektas Nr. XIIP-3766), kuriomis siūloma nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Viena iš mokytojų streiko oficialių priežasčių – maži atlyginimai. Kiek mokytojai uždirba, ir ką padaryti, kad jie uždirbtų daugiau? Paprastai pilnas darbo krūvis – 40 valandų per savaitę. Su mokytojais šiek tiek sudėtingiau: jų darbo savaitę sudaro 36 val, iš kurių maždaug 23 pamokos per savaitę kontaktinės, ir tai yra  laikoma  gana intensyviu krūviu. Tai reiškia 5 pamokas po 45 minutes pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir po 4 antradienį, ketvirtadienį.

Visuomenės pasitikėjimas policija – didžiausias per visą Lietuvos  nepriklausomybės laikotarpį, pradėti struktūriniai pokyčiai, atlyginimai kyla, lėšos taupomos viduje. Tačiau turime suprasti, kad tai anaiptol ne pabaiga, o didžiausi darbai dar priešaky. Visų pirma, Vidaus tarnybos statutas, kuris įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos, yra tik priemonė didinti pajamas. Pareigūnų tarpe dažnai pasigirsta priekaištų pradėtiems pokyčiams, kalbų, kad po Statuto situacija nepagerėjo.

Beprecedentis Lietuvos aukštojo mokslo įvykis – sausio pabaigoje pasirašytas įsakymas dėl Žemaitijos kolegijos neakreditavimo – didesnio švietimo politikos formuotojų dėmesio nesusilaukė. Žemaitijos kolegija po pakartotinio išorinio vertinimo gavo neigiamą įvertinimą ir dėl to buvo neakredituota, sausio 28 d. pasirašytu studijų kokybės vertinimo centro direktorės įsakymu.

„Lietuva yra bendrų europinių problemų atspindys: neturime jokios ilgalaikės migracijos politikos ir strategijos. Pradėjome apie tai galvoti ir kalbėti tik prasidėjus bendrai krizei, kas išaugino žmonių pasipriešinimą,“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. Jau po 10 metų Lietuvos laukiantys rimti demografiniai iššūkiai verčia ne neigti problemas, o nedelsiant ieškoti būdų joms spręsti.

Jau antra tragedija per trumpą laiką sukrečia visuomenę – vėl kūdikis žiemos viduryje išmetamas į šulinį su lediniu vandeniu. Taip pasielgė patys artimiausi vaikui žmonės – mama ir tėtis. Pasikartosiu: šios tragedijos yra atspindys to darbo, kuris vykdomas vaikų teisių apsaugos srityje Lietuvoje. Mūsų organizacija kasdien susiduria su šeimomis, kurios nežino nei kaip išgyventi, nei kaip išmaitinti vaikus rytoj. Padedame, bet to nepakanka.

Sveikatos apsaugos ministrės prisipažinimas davus kyšį gydytojui dar kartą priminė apie klestinčius „vokelius” gydymo įstaigose už geresnes medicinos paslaugas. Ministrė toli gražu ne vienintelė, pasinaudojusi „vokeliais“. Su tokia situacija susiduria mažų mažiausiai pusė Lietuvos pacientų. Naujausi „Transparency International“ gyventojų apklausos duomenys rodo, kad kas antram gyventojui per 2010–2014 m. teko asmeniškai „atsilyginti“ gydytojui už sveikatos priežiūros paslaugas.

Pastaruoju metu netyla diskusijos apie Vilniaus miesto skolas. Kadangi skaičių daug, jie įvairiai interpretuojami, taip sąmoningai (ar nesąmoningai) klaidinant miestiečius, o po buhalteriniais terminais tiesą slėpti – lengva ir patogu, noriu paprastai pristatyti visą tiesą. 2016 m. sausio 1 dieną miestas iš viso buvo skolingas 383,1 milijonus eurų. Skola vadinu viską – ir įsiskolinimus bankams, ir savivaldybės įmonėms, ir kitoms įmonėms.

Naują sveikatos apsaugos ministrą surasti nebus lengva. Dabar nebeužteks patikrinti anglų kalbos žinias, reikės dar ir įsitikinti, ar kartais tūlas kandidatas nebus pinigais atsilyginęs kokiam daktarui. Tokių, kurie be šios „nuodėmės“ rasti bus sunku. Reikės rinktis iš jaunųjų kandidatų, kurie dar nesirgę, bet jau turi lengvą užmaršumo sindromą apie tai, kaip gydėsi jų vyresni artimieji.

 Vyriausybė paskelbė viešą konsultaciją dėl alkoholio problemų. Panašias konsultacijas skelbė ir Europos komisija, kuri sulaukė šimtų tūkstančių tabako pramonės pasamdytų „piliečių“ „nuomonės“. Sunku pasakyti ar taip bus ir Lietuvoje, bet tikėtis galima visko. Aš turiu pasiūlymą, sumaniusiems šias konsultacijas su visuomene, neapsiriboti tokios geros idėjos pritaikymu alkoholio problemos sprendimui.

Naglis Šulija Naftos kainoms kritus žemiau 30$ už barelį, Rusija atsidūrė ties finansinio kracho riba. Šis faktas daugelį paskatino manyti, kad Vladimiras Putinas jau nebegalės tęsti savo agresyvios politikos taip lengvai, kaip iki šiol.

Kai vienas po kito įvyksta protu nesuvokiami nusikaltimai prieš negalinčius apsiginti vaikus, moteris ir senukus, nereikia daug išmanyti, kad suprastum – ne viskas gerai su žmonių psichika. Britai savo negerumą išmatavo. Ten kas ketvirtas serga psichine liga. O kiek pas mus? Kas turėtų nutikti, kad Lietuvos premjeras nuspręstų visuomenės psichinei sveikatai vieną milijardą eurų? Mergaičių – globos namų auklėtinių – prostitucijos nebuvo gana. Akivaizdu, kad keturių moterų lavonų neužteko.

Nesinori ilgai vynioti šio reikalo į vatą ir norisi sakyti tiesiai šviesiai. Kartais pagalvoju, kodėl taip galima ir kiek Lietuvos tauta gali kęsti tokį politikų elgesį? Kaip ir šiuo konkrečiu atveju, kurį noriu pateikti Jums, skaitytojai, Kariai, karių artimieji, situacija yra aiški ir deja negera.

Šiandien praėjus daugiau nei metams nuo to laiko, kada Krašto apsaugos ministerija perskaitė kario pensininko reikalavimą, tačiau iki šiol net ir išnagrinėjus kario skundą teisme, pensininkas vis dar neatgauna savo pinigų. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir toliau negali atsakyti tiksliai, kad bus gražintos pensijos Lietuvos kariams pensininkams. Byla laimėta (Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Nr. I-3464-561/2016), tačiau iki šiol pinigai nepervesti.

Nevyriausybinio sektoriaus aktyvi veikla, keliant Lietuvos nugirdymo problemą, galiausiai duoda pirmuosius rezultatus. Nuo šių metų sausio 1 d. vos per plauką pasisekė išsaugoti alkoholio prekybos draudimą degalinėse. Politikai ir žiniasklaida vis garsiau kalba apie tai, kad mums reikėtų pasimokyti iš užjūrio kaimynų - švedų, norvegų ir kitų sėkmingų alkoholio vartojimo mažinimo pavyzdžių.

Aktualiausias ir labiausiai žmonėms rūpimas problemas visada atspindinti TV3 laida “Prieš srovę” sulaukė išskirtinio dėmesio. Laidos anonse parodytos per gaisrą trijų vaikų netekusios motinos emocijos. Po šio anonso internete kilo emocijų banga – esą parodyti vaizdai gali šokiruoti. Pasipiktinusiems parodytais vaizdais, laidos autorė Audrė Kudabienė išplatino atvirą laišką, kuriame tvirtina, pirmiausia norinti atkreipti valdžios dėmesį į opiausias visuomenės problemas.

Šiandien prasideda keturias dienas truksiantis pasaulio ekonomikos GALA įvykis – Davoso ekonomikos forumas. Šis renginys organizuojamas nuo 1971 metų, jis skirtas, bendradarbiaujant verslo ir vadžios atstovams, iškelti ir aptarti svarbiausius pasaulio ekonomikos ateitį lemiančius įvykius. Tai – itin prestižinis renginys, į kurį kviečiami kruopščiai atrinkti asmenys, štai Lietuva ne visais metais buvo jame atstovaujama.

Į minėjimus plikomis rankomis gynę Televizijos bokštą ateina pėsti, o valdžia – ratuota. Gal radikaliai atvirkščiai neturėtų būti, bet kai susitikimai su valdžia tampa proga ko nors išprašyti, jau yra rimtas signalas, kad ne, negerai taip. Taip neturi būti. „Aš po tuo tanku klūpodamas geriau jaučiaus kaip dabar“, - senukas sunkiai rinkdamas žodžius tai ištaria ir taip susigraudina, kad pasitraukia nuo manęs tolėliau ir eina nusišluostyti ašarų. Ant jo krūtinės kabėjo net keli medaliai.

Praėjusių metų Vyriausybės nuveiktų darbų sąraše – gana daug Lietuvos verslo aplinką gerinančių dalykų: paruoštas socialinio modelio projektas, užbaigtos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, didinamos neapmokestinamos pajamos, pajudėjo viešųjų pirkimų įstatymo klausimas. Tačiau valstybės biurokratinio aparato mažinimo iniciatyvos kol kas dar neįsibėgėja, o praėjus dvejiems metams realiai nepajudėjo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai.

Gal klystu, bet dabar jie daug stipresni nei prieš 25 metus. Elgiasi taip pat, bet žymiai  ciniškiau ir drąsiau. Tą mažą properšą, kuri tęsėsi nuo 1989 iki 90 –ųjų vidurio jie bijojo ir buvo vėl tapę kažkuo panašiu į žmones. Jie turėjo Vilniuje jedinstvininkus, šimtus tankų, Alfa būrius, vėliau ir televiziją, kontroliavo oro uostus,  geležinkelius, sienas.

Kalėdų Senelis atkeliauja per Kalėdas ir atneša dovanų. Panašiai kaip Trys Karaliai, kurie iš skirtingų kontinentų – Europos, Azijos ir Afrikos – atėjo pašlovinti gimusio Jėzaus, atnešdami smilkalų, aukso ir miros. Ir atkeliavo jie iš Artimųjų Rytų, lydimi kupranugarių, o ne elnių. Bet juk tai buvo taip seniai, jau daugiau nei prieš 2000 metų, tačiau mes, krikščionys, juos prisimename ir pagerbiame kasmet.

„Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai, tai buvo išminties amžius, tai buvo kvailybės amžius, tai buvo tikėjimo epocha, tai buvo skepticizmo epocha, šviesos, o kartu – ir tamsos metas, tai buvo vilties pavasaris, tai buvo nevilties žiema, mums prieš akis buvo viskas, mums prieš akis nebuvo nieko...“, ‒ rašė Čarlzas Dikensas XIX amžiaus viduryje. Bet galėtų taip rašyti ir apie 2015-uosius. Šie metai atmintyje išliks kaip didelių kontrastų ir pokyčių metai.

Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje renkasi Europos Sąjungos (ES) ir jos šalių vadovai. Įprastas Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimas, tačiau jame svarstomi klausimai rodo, kokia neapibrėžta šiuo metu politinė, saugumo, o iš dalies ir ekonominė situacija ES. Tiesa, nuo pat euro zonos krizės pradžios prieš daugiau nei penkerius metus buvo surengta daugybė „istorinių“ krizės valdymui skirtų susitikimų.

Ir konservatoriai, ir šioji valdžia nespjauna į didžiųjų advokatų kontorų paslaugas, kurios yra kvalifikuotos, tačiau kainuoja milijonus. Advokatai ginasi, kad jei valdžia neprašytų, jiems visai tų valdiškų projektų nereikia. Bet tai yra didžiulė netiesa. Valdiški užsakymai yra didžiųjų advokatų kontorų verslo dalis. Valdžios sąmokslais ir slaptais elito susitarimais, dėl kurių griūva bankai ir skursta žmonės, dažnai žmones gąsdina įvairaus plauko populistai.

Šių metų gruodžio 9 d. Vyriausybė išbraukė iš darbotvarkės svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) parengtus įstatymų projektus, pagal kuriuos vaikų skiepijimai nuo poliomielito, raudonukės ir tymų būtų privalomi ir įmanomi be tėvų ar gobėjų sutikimo, traktuojant tokias šeimas kaip neprižiūrinčias savo vaikų ir taikant administracines baudas už atsisakymą skiepyti.

Pirmadienį vyks oficiali Lietuvos elektros energijos jungčių su Švedija ir Lenkija – „Nord Balt“ ir „LitPol Link“ – inauguracija. Elektros jungčių projektų įgyvendinimas gali būti laikomas reikšmingiausiu Lietuvos energetikos politikos pasiekimu nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Neseniai nugirdau pokalbį. Viena jauna moteris pasakojo, kad ji jau dvejus metus yra meilužė, t.y. pas ją kartais atvažiuoja vedęs vyras. Ji dar patikslino - ir jis tikrai neketina skirtis. Ach, koks geras. Ir ji - gera: nieko nenori - tik pasibuvimo be įsipareigojimo. Kodėl taip lengva pradėti tokius santykius? Nes mes tikime tuo, ko nėra. Ir nepripažįstame to, kas yra.

Kalėdos ir dovana – du neatsiejami dalykai, ypač, vaikams. Pasak vaikų psichologo Aleksandro Segalo, dovana yra vienas reikšmingiausių švenčių aspektų: vaikai ir paaugliai bendraudami tarpusavyje pasakoja, ką jie gavo dovanų, todėl tas, kuris dovanos negavo, dažnai pasijaučia nejaukiai, tarsi būtų menkesnis.

Tragedijos, kai žmogus nužudo kitą ir save, sukelia sąmyšį daugeliui iš mūsų. Apie ką verta susimąstyti, kai šalia vyksta tokia nelaimė? Kai žmogus klaiksta Šalčininkų vicemero tragedija siunčia ne vieną žinią mums visiems. Visų pirma, galime stebėti bendrą žmonių degradaciją.

Šiandien Lietuva kaip ir kitos demokratinės valstybės švenčia Tarptautinę žmogaus teisių dieną, tačiau priešingai nei kitos valstybės, Lietuva ne visada gali pasigirti aukšto rango pareigūnų kvalifikacija, požiūriu į demokratiją, žmogaus teises bei laisves. Ne išimtis šioje istorijoje yra buvęs Karo policijos vadas dabartinis Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius.

Po Paryžiaus įvykių politikai turėtų atvirkščiai elgtis – kviesti pas save pabėgėlius, o ne nuo jų užsidaryti. Bet lietuviai, ir ne tik jie, žinoma, eina visai priešingu keliu – žmones pabėgėliais gąsdina.  Net ir po Paryžiaus įvykių, ir po to, kai naujoji Lenkijos valdžia, nuo kurios savo retorika neatsiliko ir mūsiškiai tvarkiečiai su darbiečiais pradėjo brangintis dėl to tūkstančio kelių šimtų pabėgėlių iš masinio jų srauto.

 Turite butą, sodybą, garažą ar namą? Metas pasitikrinti, ar šiemet netapote nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojais. Mokesčiui sumokėti liko mažiau nei savaitė. Šiemet tai turės padaryti dvigubai daugiau būsto savininkų nei praėjusiais metais – beveik 5 tūkstančiai. Taip atsitiko todėl, kad nuo šių metų buvo sumažinta riba, iki kurios gyventojų turimas nekilnojamasis turtas yra neapmokestinamas. Anksčiau tai buvo milijonas litų, dabar – 220 tūkstančių eurų.

Ukraina nekeis prekybos sutarties su Europos Sąjunga sąlygų, kurios visiškai įsigalios nuo sausio, teigia Ukrainos ekonomikos ministras. Rusijai grasinant tokiu atveju Ukrainai įvesti prekybos sankcijas, Aivaras Abromavičius sako, jog Ukraina ruošiasi blogiausiam scenarijui, kuris šalies verslui gali kainuoti 600 mln. JAV dolerių (566 mln. eurų) per metus. A.Abromavičius interviu BNS teigė, kad dėl Rusijos pretenzijų nesiruošiama atsisakyti arba keisti prekybos santykių su ES.

Nuo tos dienos, kai keleivių pervežimo paslauga „Uber“ atsirado Vilniuje, nutariau ją išbandyti ir aš. Ne kaip klientas, o kaip vairuotojas, sutartyse su „Uber“ kitaip dar vadinamas partneriu. Nors pažinties pradžia nebuvo visai sklandi dėl informacijos trūkumo, vis dėlto po kelių dienų jau neaiškumų nebeliko ir „pažintinė kelionė“ po Vilnių su įvairaus plauko pakeleiviais prasidėjo. Bet apie viską nuo pradžių.

2015 m. Seime priekaištauti profesoriui V. Landsbergiui už kažkokius tariamai klaidingus sprendimus praėjusiame amžiuje yra tas pats, kas kaltinti Vytautą Didįjį dėl abejotinos Žalgirio mūšio taktiškos, „Žinių radijui“ sakė apžvalgininkas Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Premjeras Algirdas Butkevičius pasiūlė Seimui persvarstyti sprendimą Laisvės premijos neskirti profesoriui Vytautui Landsbergiui.

Jau kuris laikas labai populiarėja ajurveda ir bhakti jogų skelbiamos žinios, paremtos Vedomis. Žinių galima gauti bet kokia forma. Jos nėra nei geros, nei blogos. Labai svarbu susigaudyti, kaip ir ką taikyti. Ir kodėl. Moterys dažnai pakliūna į joms primetamo paviršutiniško moteriškumo pinkles ir pradeda kankintis, paisydamos dogmų, o ne savo širdies.

Moksleiviai renkasi studijų kryptį ir gyvenimo profesiją. Tėvai pataria. Draugai nesutinka. Darbo birža piešia profesijų žemėlapį, kitos valdžios institucijos – specialistų kvalifikacijų žemėlapį.

Europos Komisija neigiamai įvertino Lietuvos biudžeto projektą. Planuojamas biudžeto deficitas – pasakyta – faktiškai neatitinka Stabilumo ir augimo pakto. Nedaug kas Lietuvoje atkreipė dėmesį į šių metų liepą ES priimtas rekomendacijas dėl reformų Lietuvoje. Jau jose buvo raginama nenukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo.

Rusiją lydi lėktuvo katastrofų prakeiksmas: kai Vladimirui Putinui ima atrodyti, kad agresyvi Kremliaus užsienio politikos strategija ima nešti dividendus, nutinka kita linkme nukreipiantys įvykiai. Po Šaltojo karo pabaigos Rusija neslėpė ambicijų susigrąžinti didžiosios galios statusą, užsitarnauti baime grįstą kitų valstybių pagarbą globalioje politinėje arenoje bei nuo Vakarų apginti „įtakos zoną“ – posovietinę erdvę.

Viso pasaulio akys nukrypo į Turkiją. Įvykis – neeilinis. NATO šalis numušė Rusijos naikintuvą. Dėl to grasinimais NATO šalis užsipuolė ne tik nuolat isterijas keliantys rusų politikai. Kritikos ir aštrių žodžių negailėjo ir Rusijos vadovai Dmitrijus Medvedevas bei pat Vladimiras Putinas. Tačiau žinant, kad rusai planuoja savo veiksmus ir atidžiai apsvarsto bet kokias galimybes, tikrai galima suabejoti dabartine Rusijos vadovų reakcija ir pasipiktinimu, kaip čia taip Turkija išdrįso pasielgti.

Moralizavimai, koks šis Seimas beviltiškas, niekaip nepaaiškina, kas nutiko, kad Laisvės premijos būtent šis Seimas niekaip ir negalėtų skirti Vytautui Landsbergiui. Vos tik Seimas atmetė Laisvės premijos kandidato Vytauto Landsbergio pavardę, pasipylė pasipiktinimo banga. Vieni siūlė išvis daugiau niekada niekam Laisvės premijos neskirti. Antri kritikavo šį Seimą, kad šis nesugebėjo perlipti per savo ambicijas ir trumparegystę.

Metai eina į pabaigą ir labai rimtai susimąstome, kokie gi bus ateinantys, 2016 – tieji metai. Kokie jie bus mums tiesiogiai, kokie jie bus Lietuvai, kokie jie bus euro zonai, kurios nare šiemet tapome. Ir žinoma – visam pasauliui, nes atviroje ekonomikoje . Kai peržvelgi, ką pasauliui žada didieji finansų grandai, kaip pavyzdžiui, Goldman Sachs, tai jie neslepia, kad 2016-tieji metai pasaulio ekonomikai bus netikę.

Rusija pastaruoju metu siekia priversti Vakarus rinktis tarp Ukrainos ir Sirijos. Tai daroma taip vadinamo nulinio žaidimo principu, t.y. „arba-arba“. Seniai žinoma strategija, dar iš sovietmečio paveldėtas triukas. Rusija remiasi tuo, kad Ukraina – tai esą jos „artimojo užsienio“ valstybė, kur kištis kitiems nepatartina. Bandoma sudaryti įspūdį, kad ir „susitvarkys“ ji pati – ramiai ir be didelio triukšmo.

Vladimiras Putinas turi planą dėl Sirijos. Mes – ne. Taigi, turėtume jam padėti arba pasitraukti iš kelio. Trumpai tariant, tokia yra besiklostanti daugelio Vakarų užsienio politikos mąstytojų pozicija. Aiškiausiai ją išdėstė mano draugė Rachel Polonsky (Reičel Polonski) straipsnyje, kurį neseniai paskelbė Britanijos žurnalas „Prospect“. Neabejotinai teisinga, kad Vakarų šalių politika pakrikusi.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, neseniai pristatęs savo reikalaujamo pobūdžio viziją dėl reformuotos Europos Sąjungos, nepamiršo druskos. Tačiau pasiūlytas britiškas, tiksliau – D. Camerono Vyriausybės – receptas turi kelis esminius trūkumus. Pagal jį tiesiog nepagaminsi skanių britiškų pusryčių, kuriais džiaugtųsi 28 ES narių šeima. Paaiškinsiu, kodėl.

Nors daug kam vakarykštės nakties įvykiai priminė komediją, iš tiesų, tai buvo gera pamoka mums visiems. Dabar privalome padaryti išvadas pareigūnų paruošimo ir veikimo realios terorizmo ar kitos grėsmės pavojaus sąlygomis skirtingose Vilniaus ar net Lietuvos vietose. Tuo pačiu noriu paraginti pareigūnus būti atidiems ir nepalikti be priežiūros jokių pavojų galinčių sukelti daiktų.

Įmonių internetinėse svetainėse įprasta rasti bent kelis sakinius apie tai, kad darbuotojai - didžiausias ir brangiausias jų turtas. Vis dėl to tuo turtu atsikratoma pirmiausiai, jeigu įmonė patiria finansinius sunkumus. Maža to, darbuotojų atleidimas yra gana efektyvus būdas padidinti įmonės vertę - taip yra todėl, kad dalies darbuotojų atsisakiusios įmonės akcijų vertė dažniausiai rinkoje pakyla.