Komentarai ir analizė

Praėjusi savaitė Lietuvoje išsiskyrė dviem, iš pirmo žvilgsnio atskirais, bet iš tikro labai susijusiais įvykiais. Sužinojome, kad Lietuvai gali tekti priimti virš 1000 migrantų - pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė prisipažino, kad integruoti pabėgėlius nebus lengva - bus susidurta su dvejomis didelėmis problemomis. Viena – trūksta lėšų. Antra didele bėda bus pabėgėlių užimtumo užtikrinimas.

Nors Prezidento rinkimai dar labai toli, tačiau tiek vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, tiek premjeras Algirdas Butkevičius jau pradėjo dėlioti veiksmų planą kaip užimti Dalios Grybauskaitės vietą. Tačiau apie viską nuo pradžių. Loretai Graužinienei, Seimo Pirmininkei, kad ir kaip ten apie ją kas šnekėtų, vis dėlto racionaliai moteriškei, jau kuris laikas nesiseka su partneriais politikoje.

Kodėl visi tie leftistų pagraudenimai dėl Vidurio ir Rytų Europos nenoro įsileisti iš Arabijos ir Šiaurės Afrikos plūstančią migrantų bangą skamba neįtikimai? Nes jie meluoja. Meluoja įžūliai, meluoja įsijautę, meluoja įsitikinę, kad per meinstryminę žiniasklaidą paskleistas melas nutildys kitaip manančius. Leftistai meluoja, nes neturi jokių argumentų, pagrindžiančių, kodėl Vidurio ir Rytų Europa privalėtų prisijungti kuopiant svetimą mėšlą.

 Kai galvojame apie vaikų auklėjimą, labiausiai tikimės veikiančių receptų knygų, kuriuos galėtumėme taikyti vaikams. Jau seniai išmintingi žmonės sakydavo - jei nori išauklėti vaikus, auklėk pats save. Siūlau jums tokias knygas, kurios ne tik skatina atsisukti į save, žvilgtelėti į savo vidų, bet ir peržiūrėti santykius su artimaisiais.

Gera pradžia - pusė darbo Sveikinu visas mamas ir tėčius, kurių vaikučiai visai neseniai pravėrė mokyklos duris. Tikiu, kad jie surado ir suras juos mylinčius ir gerbiančius suaugusiuosius. Linkiu, kad tėvai su atviromis širdimis ir šviesiu protu priimtų visus mokyklos iššūkius! Ir tai nereiškia, jog turime besąlygiškai paklusti! Labai svarbi nuostata, su kuria pradedam bendrauti.

Visa Europa šiurpsta nuo pabėgėlių. Graikija imasi už galvos, Vengrija jų nenori nei matyti nei girdėti. Tik ne vokiečiai, kurie kiekvienoje grėsmėje sugeba įžvelgti galimybę. Turbūt dėl to Vokietija galingiausia ekonomika Europoje. Vokietija praėjusiais metais bendrąjį vidaus produktą (BVP) padidino 1,6 proc. ir to pakako, kad metus baigtų su 18 milijardų eurų biudžeto pertekliumi. Palyginimui visas Lietuvos metų išlaidų biudžetas sudaro 8,3 mlrd. eurų.

Lankstumas reikalingas ne darbdaviui, o pirkėjams ir klientams, kurie faktiškai ir moka darbuotojams algas. Dabartinio darbo kodekso šaknys siekia dar sovietinius laikus, ir jis akivaizdžiai neatitinka XXI amžiaus darbo santykių realijų, stabdo užsienio investicijas, vietos verslo plėtrą, taigi ir naujų darbo vietų kūrimą – ko išties labiausiai ir reikia darbuotojams.

Gal ne vyrą, nes gyvenu viena su vaikais, bet moteriai su vaikais vietos rasčiau. Iš Sirijos, Irako, Libijos, Afganistano ar Ukrainos. Bet aš puikiai suprantu, kad tai nėra taip paprasta. Keli tūkstančiai pabėgėlių, kuriuos turėsim priglausti pagal bejausmę kvotų sistemą, dar nebus pabaiga. Mums teks priprasti, kad šalia mūsų gyvens kitos kultūros žmonės. Lietuviai labai bijom, kad arabai ar afrikiečiai labai prišiukšlins, kad nesusirinks po savęs. Kad bus gausu vaikų.

Tiesa ta, kad mokslas yra labai sureikšmintas. Šiais laikais, kaip ir anksčiau, svarbiausias ugdymo ir auklėjimo procese yra ne žinių perdavimas, o žmogus, kuris tą daro. Visgi, artimųjų ir visuomenės spaudimas yra jaučiamas, todėl pasisakyti apie nesėkmingus bandymus įstoti gali ne kiekvienas. Žmonės pametė tikrąjį gyvenimo tikslą, todėl daugumoje šeimų vaiko studijos yra kaip tėvų tinkamo elgesio ir auklėjimo rezultatas. Paviršutiniškai mąstant, studijos yra gerai.

Nuo šių metų pradžios euras JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo 7 proc., per metus - 14 proc. Įprasta, kad silpnėjanti vietos valiuta (mūsų atveju euras) užsienio valiutos atžvilgiu skatina gaminio ar paslaugos eksportą į stiprėjančios valiutos šalį ir daro prekes ar paslaugas labiau konkurencingas, palyginti su vietos gaminiais ar paslaugomis.

Nors tapome Europos sąjungos, NATO organizacijų nariais ir pilnai integruota į Vakarų visuomenę valstybė, tačiau Liberalų sąjūdžio pirmininko, Seimo nario Eligijaus Masiulio teigimu, kur kas lėtesni arba ne tokie optimistiniai pokyčiai yra kalbant apie mūsų visuomenę, jos mentalitetą, kultūros lygį, susiskaldymą ir susipriešinimą.

Ar įsivaizduojate tokį savaitgalio rytą, kai jus pažadina ne žadintuvas, vaikai ar kaimynų šuo, o viršgarsiniai naikintuvai ar haubicos? Kol kas tai atrodo toli ir nesuvokiama, bet taip bet kada gali atsitikti, kai mūsų didžioji kaimynė Rusija nuolat prie Lietuvos sienos rengia karinius mokymus ir pratybas. Rusijos keliama įtampa visoje Europoje gali virsti visaverčiu karu.

Praėjusį savaitgalį Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka atliko vieną svarbiausių pastarojo meto parodomųjų manevrų – šešis melagingai apkaltintus ir ilgus metus už grotų laikytus opozicijos atstovus išleido laisvėn. Mažai kas paminėjo: jauniausiems – Jevgenijui Vaskovičiui ir Artiomui Prokopenkai – tėra vos 25-eri, vyriausiajam – buvusiam A. Lukašenkos varžovui praėjusiuose rinkimuose Nikolajui Statkevičiui – 59-eri. Kaip nurodė oficialusis Minskas, tai atlikta iš humaniškų paskatų.

Laikant pirštą ant eksporto rodiklių pulso, vis daugiau nerimo kelia šio Lietuvos ekonomikos variklio techninė būklė ir atsparumas. Iššūkių išorinėje aplinkoje kaip niekad daug, o jų priežastingumo ryšius tampa vis sudėtingiau nustatyti. Pavyzdžiui, visą pasaulį užkrėtusi pastaroji Kinijos rinkų panika – tik vienas iš įrodymų, kaip puikiai globalioje ekonomikoje veikia „drugelio efekto“ teorija.

 Vienas po kito pasipylusius darbščiausios Lietuvos partijos narių pasisakymus kurį laiką norėjosi tiesiog ignoruoti. Juk žmonės viso labo uoliai vykdo gautą užduotį: kalba skirtingi partijos nariai, tačiau tais pačiais parengtais tekstais. Visgi kuomet nušlifuotomis frazėmis prabilo ir partijos pirmininkas, ignoruoti kaip ir nebeišeina. Juolab, kai nutylima ar sąmoningai manipuliuojama faktais. Sau palankia linkme. Kai klaidinama visuomenė.

 Apie vieną rimčiausių nuosmukių pasaulio akcijų rinkose dėl Kinijos situacijos kalba visas pasaulis, tik ne Lietuvos Finansų ministras. Nacionalinė žiniasklaida, finansų analitikai, įmonės operatyviai analizuoja situaciją. Tuo metu R. Šadžiaus vadovaujamos Finansų ministerijos paskutiniai pranešimai – apie politinio personalo pokyčius ir džiugiai patvirtintą sprendimą finansuoti Graikijos pensininkus ir biurokratus.

Dažnai girdime suaugusiuosius kalbant: vaikai žino tik savo teises, bet pareigų nežino. Dauguma tėvų galvoja, jog meilė gali išlepinti vaikus, todėl pradeda gyventi pagal barterinių mainų principą: jei vaikas bus man geras ir patogus, aš jam ką nors duosiu. Koks ryšys tarp vaiko ir tėvų padeda kurti darnius ir ilgalaikius tarpusavio santykius? Jau seniau pasakojau, kad tėvų ir vaikų santykis turėtų būti grindžiamas dosnumu, t.y. tėvai yra duodantys, o vaikai - imantys.

Ir vėl išgyvename istorinį finansų rinkoms momentą. Ilgai brendusi prasidėjo ryškiausia nuo 2009 m. akcijų rinkų korekcija, raudonyje skandinusi akcijų indeksus tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Pretekstu panikai rinkoje tapo Kinijoje paskelbti Caixin/Markit pramonės aktyvumo duomenys, kurie bylojo apie ryškiausią gamyklų aktyvumo nuosmukį nuo pat 2009 m. Investuotojai pastaruoju metu itin jautriai reaguoja į prastas naujienas iš antros pagal dydį ekonomikos pasaulyje.

Auginantiems pirmąjį vaiką - miegojimas kartu su kūdikiu – tikras iššūkis, o turintiems daugiau patirties, visada kelia daug klausimų. Kadangi kiekvieno patirtis su vaikais skirtinga, tad ir klausimai iki kada ir kiek ilgai tėvams miegoti su vaikais, visada kelia karštas diskusijas. Kodėl mamai ir kūdikiui gera miegoti kartu? Atsakymas labai paprastas kurį laiką mama jaučiasi rami tik šalia kūdikio.Taip mamai patogiau žindyti kūdikį pagal poreikį.

Auginu tris vaikus, du iš jų skiepyti visais siūlomais skiepais, trečias – tik nuo tuberkuliozės ir tik todėl, kad nepavyko atsilaikyti prieš visuomenėje suformuotą nuomonę, neva žmogus baltu chalatu yra savo srities profesionalas ir rūpinasi žmonių sveikata. Du mano skiepyti vaikai buvo alergiški, buvau priversta lakstyti pas alergologus, daryti aibes tyrimų, kiekvieną dieną saugoti nuo alergiją galinčių sukelti maisto produktų, kas pusę metų abu sirgdavo ir gerdavo antibiotikus.

Devyniolikmetis teniso talentas Yoshihito Nishioka padarė tai, ką kortuose beveik neįmanoma pakartoti. „Aptos Challenger“ turnyre ketvirtadienį jis žaisdamas antrame rate atsidūrė beviltiškoje situacijoje, tačiau išsisuko meistriškai. Kokį triuką pademonstravo japonas žiūrėkite vaizdo įraše.

Švenčionių rajone 25-erių moteris uždaryta į areštinę už tai, kad prieš pora savaičių sumušė 4-metę dukrelę. Mergaitę dėl galvos sumušimų paguldyta į ligoninę. Dažniausiai vaikus sumuša vyrai, tad kyla klausimas kas sukasi galvoje tokioms mamoms? Mielos mamos, ne tik mes kraustomės iš proto. Tą daro ir vyrai. Visgi šis straipsnis yra apie mamas, apie moteris, kurioms atvira agresija normaliu atveju nėra būdinga.

Išėję į gatvę ir pamatę Lietuvos karį – padėkokite jam. Tiesiog prieikite ir pasakykite: “Ačiū”. Ačiū už tai, kad galime ramiai ir laisvai gyventi. Po sovietinės okupacijos fizinio išsilaisvinimo mūsų mintyse ilgam buvo likusi psichologinė okupacija, kuri perspindavo su Stokholmo sindromu bei saves nuvertinimu. Beveik 50 metų tautos savimonė buvo naikinama.

 Darbas yra žmonių gerovės ir valstybės klestėjimo garantas, todėl dirbančiųjų padėtis yra prioritetas. Pensijas gaunantys piliečiai taip pat visą gyvenimą sunkiai dirbo ir mokėjo mokesčius, todėl valstybės pareiga pasirūpinti, kad už tai jiems būtų deramai atlyginta. Algų ir pensijų kėlimas privalo tapti valstybės prioritetu.

 Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. gegužės 12 d. svarstė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktą Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektą. Kaip pranešė naujienų agentūra BNS bei jos informacija pasinaudoję didžiausieji šalies dienraščiai, prieš šį projektą balsavo tik vienas Seimo narys – Audrius Nakas.

Ar pastebėjote, kaip į kasdienę vartoseną nepastebimai grįžo žodis „krautuvė“? Dar prieš metus jis tebuvo praėjusių laikų atgarsis, aptinkamas provincijoje, o šiandien jų apstu net ir pačiame Vilniaus centre.

Lietuvos mokesčių sistema yra, švelniai tariant, netobula. Tai pripažįsta ne tik mūsų šalies ekonomistai ir politikai, bet ir tarptautiniai ekspertai. Akivaizdžiausia ir dažniausiai minima problema yra per didelė mokestinė našta, tenkanti dirbantiesiems. Ar įmanoma šią problemą išspręsti radikaliu ir gana netradiciniu būdu – visiškai atsisakant gyventojų pajamų mokesčio? Taip.

Prieš kelias dienas visas pasaulis galėjo stebėti kaip per aviacijos šventę nukrito karinis sraigtasparnis. Žuvo vienintelis sraigtasparnį valdęs pilotas. Jei būtų buvę sraigtasparnyje daugiau žmonių – aukų būtų buvę daugiau. Praėjusį mėnesį sudužo strateginis rusų bombonešis TU-95, galintis gabenti atominę bombą. Per šią aviakatastrofą taip pat žuvo žmogus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Rusai remiasi ne kokybe, o kiekybe.

Šiuo metu Lietuvoje nepilnamečiams asmenims draudžiama lošti. Ar lošimo organizatoriai imasi tinkamų veiksmų, kad būtų laikomasi šio įstatymo? Tikriausiai visi lošimo verslo atstovai vieningai sušuktų – „Taip!”. Vieno televizijos kanalo žurnalistams dar šių metų pradžioje surengus žurnalistinį tyrimą apie tai, ar į lošimų automatų salonus gali patekti nepilnamečiai, paaiškėjo, kad realybė kiek kitokia nei tvirtina lošimų salonų savininkai.

Apie Rusijos grėsmę kalbame daug. Apie būtinybę ginkluotis ir rūpintis šalies saugumu – kalbų taip pat netrūksta. Tačiau ko iš tikrųjų trūksta Lietuvai, kad Rusija mus paliktų ramybėje ir nedrįstų veltis į konfliktą? Šiandien karo tikimybė reali kaip niekad. Galime vadinti tą galimą karą hibridiniu, konvenciniu, informacinii, bet tai nekeičia esmės: priešas prie vartų. Didžiulė karo mašina prieš nedidelę, nors ir gerai parengtą Lietuvos kariuomenę.

Liepos 31 diena yra tikrasis naujosios Vilniaus miesto valdžios šimtadienis. Praėjo lygiai šimtas dienų, kai prisiekė naujasis Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir nauji tarybos nariai. Kas per šias 100 dienų nuveikta? Pats Vilniaus meras giriasi nuveikęs labai nemažai Vilniaus ir vilniečių labui, tačiau yra jo žodžiams drąsiai ir argumentuotai prieštaraujančių.

 Per dvejus metus ES šalys ketina pasidalyti 40 tūkst. Sirijos ir Eritrėjos pabėgėlių, kurie šiuo metu yra stovyklose Italijoje ir Graikijoje, bei 20 tūkst. sirų, gyvenančių stovyklose už ES ribų. Dabar vyksta daug diskusijų dėl pabėgėlių priėmimo. Norėdami sužinoti, kokia mūsų tautos istorinė atmintis, kalbiname Istorijos fakulteto Naujųjų laikų istorijos katedros vyriausiąjį mokslo darbuotoją Tomą Balkelį.

 Duotas pažadas buvo ištesėtas – Rusija, kaip ir kalbėta, vetavo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuri būtų leidusi steigti tarptautinį tribunolą – t.y. įvardinti ir nubausti Malaizijos lainerio MH17 katastrofos kaltininkus. Tai spjūvis tarptautinei bendruomenei, jau nekalbant apie beveik 300 aukų artimuosius. Kokios šio Rusijos „veto“ pamokos? Galima išskirti kelis dalykus.

Po to, kai Kinijos valdžia ėmėsi aktyvių veiksmų stabilizuoti šalies akcijų rinką, kalbos apie jos griūtį pritilo. Atrodė, kad įgyvendinus daugiau nei keturias dešimtis įvairių priemonių, Pekinui chaosą pavyko suvaldyti. Antrąją liepos savaitę Šanchajaus akcijų indeksas, kuris nuo birželio vidurio buvo nukritęs daugiau nei 30 proc., stabilizavosi ir iki praėjusio penktadienio spėjo pakilti 16 procentų. Visi su palengvėjimu atsikvėpė.

 Šiuo metu Lietuvoje nepilnamečiams asmenims draudžiama lošti. Ar lošimo organizatoriai imasi tinkamų veiksmų, kad būtų laikomasi šio įstatymo? Tikriausiai visi lošimo verslo atstovai vieningai sušuktų – „Taip!”. Vieno televizijos kanalo žurnalistams dar šių metų pradžioje surengus žurnalistinį tyrimą apie tai, ar į lošimų automatų salonus gali patekti nepilnamečiai, paaiškėjo, kad realybė kiek kitokia nei tvirtina lošimų salonų savininkai.

 Naujausi Lietuvos ekonomikos plėtros rodikliai optimistiškai nenuteikė – antrąjį ketvirtį metinis ūkio augimas siekė vos 1,3 proc. Tai yra prasčiausias rezultatas nuo 2010 m. ketvirto ketvirčio, rodantis, kad Lietuvos ekonomikos imunitetas pasaulio iškrečiamoms išdaigoms yra silpnokas. Susidūrus su rimtais išoriniais iššūkiais, ūkio varikliai pradėjo strigti.

 Dar viena neatsakingai ir nemokšiškai (labai tikiuosi, kad ne piktybiškai) valdoma valstybinė įmonė atsidūrė ant prarajos. O kartu su ja – mūsų laivynas su niekuo dėtais, užsienio uostuose įkalintais jūreiviais. Privatus bankas, skolinęs įmonei ir prisiėmęs visas skolintojui tenkančias rizikas, staiga suvokia, kad jam tai nepatinka. Vyriausybė greit „suveikia“ 3 milijonus eurų įmonei išgelbėti ir mūsų jūreiviams pargabenti.

 „Tarybų sąjungoje ir laikrodžiai greičiausi“, – šią frazę kažkada yra mestelėjęs garsus rusų satyrikas Michailas Žvaneckis. Ir tai daugmaž taikliai atspindi viską, kuo šiandien norėtų pasigirti Rusijos valdžia, pati save atribojusi nuo civilizuotų kraštų ir toliau tolstanti nuo civilizacijos. Neseniai prezidento V. Putino išsakytas „rūpestis“ lietuviais ir iš Kaliningrado pasiųstas kvietimas atvykti „problemų“ Lietuvoje turintiems yra ne kas kita, kaip anekdotas.

Bepiločiai orlaiviai gynybos srityje naudojami jau nuo II-ojo pasaulinio karo. Jų populiarumas tik augo, todėl technologijos sparčiai tobulėjo. Tačiau dabar ne vienos šalies kariuomenė pradėjo dairytis į priešingų – antidronų – sistemų kūrimą. Dronams papiltus kasdienybėje, vis daugiau jų naudojama komerciniams tikslams. Jau kelintus metus dronai muša savo populiarumo rekordus.

 Žodis „idiotas“, šiandien vartojamas nemandagiai apibūdinti kvailus žmones, senovės Graikijoje buvo naudojamas įvardinti valstybės reikalams abejingus, tik savimi susidomėjusios asmenis. Demokratijos esmė nuo senovės Atėnų laikų išliko nepakitusi, - bendruomenė akumuliuoja savo galimybes didžiausiai gerovei pasiekti. Ir ta gerovė priklauso nuo pastangų ir galimybių sumos.

 Klausimas sudėtingas, nes tik Gediminas Kirkilas gali atsakyti, o jis vargu, ar tai darys. Tačiau... Faktai akivaizdūs – G. Kirkilas nuosekliai daro viską, kad dabartinė valdančioji koalicija kuo greičiau žlugtų, dėl ko rimtai susvyruotų ir dabartinio premjero Algirdo Butkevičiaus kėdė.

Kas savaitę - nauji nesutarimai valdančioje koalicijoje. Vidaus kivirčiai yra tiek įprasti, kad paprastai tik sukelia nuobodulį. Bet naujausias socdemų ir „darbiečių“ žodinis apsišaudymas gali turėti rimtesnių pasekmių, ypač jei socdemų vadovybė nutars, kad jau laikas pamokyti savo pagrindinį varžovą.

Euras Lietuvoje jau gerą pusmetį, tinkamas laikas apibendrinti lietuviškąją euro įvedimo patirtį. Buvome devynioliktoji eurą įsivedanti valstybė, ėjome jau gana gerai pramintu taku, tad pats euro įvedimo procesas praėjo tikrai sklandžiai. Žvelgiant iš gyventojo pusės, nesklandumų patyrė tik tie, kurie pirmosiomis sausio dienomis skubėjo į bankus išsikeisti litų ir laukė eilėse, pavieniai nesusipratimai pasitaikė skaičiuojant grąžą. Įmonės euro egzaminą taip pat išlaikė puikiai.

Nesu iš besąlygiškai adoruojančių Vakarus, nes ir ten matau nemenkas problemas. Visgi stebint tai, kas vyksta Vakarų viešojoje erdvėje, mane karts nuo karto apima juodas, na, tiek to – baltas, pavydas. Nors iš prigimties ir pagal auklėjimą nesu pavyduolis, tačiau pavydžiu Vakarų visuomenėms jų žiniasklaidos. Taip, ir ten esama nemažų informacinių šiukšlynų. Vadinasi, ir ten, ne tik pas mus, dalis žurnalistų dirba viešosios erdvės šiukšlinimo darbus.

Pastarųjų kelių metų įvykiai regione mobilizavo ne tik Lietuvos, bet ir viso Pasaulio žmones. Per ilgai buvome užsnūdę, patikėję, kad įstojus į ES ir NATO už mus viskas bus padaryta: ES pinigais praturtėsime, o NATO kariai mus apgins. O kur dar garsioji ir skambioji JAV prezidento frazė: “Lietuvos priešai – JAV priešai”. Visa išdėstyta aukščiau yra tiesa, išskyrus vieną mažą “bet”. Patys turime dirbti, kad uždirbtume. Ir mokėti gintis, kad mums padėtų apsiginti.

Graikai referendume pasakė „ne“ kreditorių mainais į pagalbą pasiūlytoms taupymo priemonėms -nepaisydami nei nedirbančių bankų, nei 60 eurų „davinio“ per dieną. Už ką galima gerbti graikus, tai už jų nuoširdumą – jie niekada nemėgo taupyti, o dabar tai pripažino garsiai ir itin įtemptu metu. Drąsi tauta, ką čia bepasakysi, dar sugeba švęsti, tik visai neaišku ką. Kaip sako Graikijos vadai – bet jau kol kas švenčia demokratiją ir pergalę prieš kreditorių šantažą.

Vienais turtingiausių Lietuvos žmonių kadaise vadinti buvę banko „Snoras“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas iš tiesų tiek Lietuvą, tiek banko akcininkus „išdūrė“ net kelis kartus. Taip, ne apgavo, bet „išdūrė“. Bet pradėkime viską nuo pradžių. Pirmą kartą mus visus „Snoro“ akcininkai „išdūrė“ kai turbūt ne vieną mėnesį tekino milijonus litų iš banko į sąskaitas užsienyje  ir bandė slėpti visus pinigų nutekėjimo galus.

 Pienas bėga į srutų duobę. Trisdešimt tonų baltojo Lietuvos aukso, šimtamečių tradicijų, sunkaus žemdirbio darbo... Kas negerai su mūsų valstybe ir su mumis, kad galime sau leisti žlugdyti tai, kas kuria pridėtinę vertę ne dienai, ne dviem, ne vieneriems metams? Kiekviena valstybė turi savo strategiją. Mūsų tikslas – išsaugoti Lietuvos kaimą, sukurti čia gyvenantiems žmonėms tokias gyvenimo sąlygas, kad apsimokėtų dirbti savo žemę, o ne skinti braškes už jūrų marių. Čia valstybės logika.

 Manau, tokiam pasiūlymui pritartų didelė inteligentijos, ypač humanitarinės, dalis ir visi patriotiškai nusiteikę mūsų tautiečiai šalyje bei užsienyje. Pritartų, kad politinis lyderis, kuris šiandien atsako už padėtį šalyje, faktiškai vadovauja antikonstituciniam veiksmui – lietuviškos abėcėlės keitimui.