tv3.lt tiesioginės konferencijos metu ji papasakojo apie gyvenimo pokyčius ir sūnaus gimimą, kuris jos dienotvarkę pakeitė kardinaliai.
Pasak moters, sėkmę socialiniuose tinkluose pasiekti yra įmanoma kiekvienam, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Vienas svarbiausių – estetika.
„Instagrame visuomet buvo svarbi estetika, bet ji nebuvo tokia svarbi, kaip šiandien. Anksčiau stengdavausi pagauti gražų kadrą, padirbėti su filtrais, bet tai, kaip šiandien dienai yra svarbu, taip nebuvo. Kuriamos specialios programėlės, žinomi tinklaraštininkai pardavinėja net savo sukurtus filtrus, spalvines gamas ir visa kita. Šiandien tas spalviškas ir gražus profilis yra labai svarbu ir „Instagram“ yra užvaldžiusi estetika“, – pabrėžė ji.
Uždirbti galima ir tūkstančius
Tiesa, Inga savo pagrindiniu pajamų šaltiniu socialinius tinklus pavertė vos per kelis metus, tačiau tam reikėjo įdėti nemažai darbo.
Ji tikra, kad šiuo metu žmonės gali uždirbti pinigus kur kas lengviau nei jai tai sekėsi pačioje socialinių tinklų karjeros pradžioje.
„Viena tinklaraštininkė anksčiau sakė, kad tik vienetai pragyvena iš socialinių tinklų, tačiau šiandien tikrai tie, kurie turi daugiau sekėjų, drąsiai gali pragyventi. Įkainiai skiriasi nuo tavo turimų sekėjų skaičiaus, bet dabar įdomu tai, nuo kiek tūkstančių sekėjų žmonės paima pirmuosius pinigus. Aš pati gal pirmuosius paėmiau, kai turėjau 20-30 tūkstančių sekėjų, o dabar užtenka 10 tūkstančių ir žmonės paima juos.
Pasiteiravus, kiek I. Žuolytė uždirba iš socialinių tinklų, ji išliko paslaptinga, tačiau prasitarė, kokios sumos vyrauja Lietuvoje.
„Didžiausi Lietuvos influenceriai paima ir tūkstančius. Aš esu viduriukas. Šimtais skaičiuojasi“, – šyptelėjo ji.
Neigiamų komentarų neskaito
Atvirumo kaina socialiniuose tinkluose – žiauri. Kasdien savo gyvenimą dešimtims ir šimtams tūkstančių rodantys tinklaraštininkai sulaukia ne tik palaikymo žinučių, bet taip pat ir neigiamų komentarų. Vis dėlto Inga sako, kad jau išmoko į juos nekreipti dėmesio.
„Kiekvienas jų sulaukiam, bet aš neinu ir neieškau neigiamos informacijos apie save. Daugiausiai žmonių užblokavau, kai buvau nėščia, bet tas skaičius nėra didelis. Šimtas gal du.
Žinau, kad yra tam tikri forumai, bet aš neinu ir neieškau, kol tai manęs nepasiekia. Turiu pripažinti, kad visi neigiami komentarai yra jėga, kuri mane stumia į priekį ir dėl kurios aš esu įdomi. Kai klientas iš manęs perka tam tikrą įrašą apie savo produktą ir nori matyti visus skaičius, jam nesvarbu, ar žmogus, kuris pamatė, mane mėgsta ar ne. Mano era baigsis tuomet, kai nustos apie mane kalbėti. Kad ir kaip būna skaudu, reikia nuryti tą gumulą, kol kalba – reiškiasi, kad yra gerai“, – drąsiai sakė I. Žuolytė.
Sūnaus gimimas apvertė gyvenimą
Iki savojo gimtadienio vos likus valandai Inga tapo ir mama – jai gimė sūnus Gabrielius, kuris, kaip ji pati sakė, pakeitė jos gyvenimą.
„Aš maniau, kad daugiau sėdėsiu namuose, bus sunku savo realizuoti, bet Gabrielius kaip tik man padeda savo realizuoti. Jis apriboja mane tam tikrose srityse, todėl jis tapo mano įkvėpimu save išreikšti tokiomis galimybėmis, kokias galiu sau leisti. Pasikeitė mano veiklos, pasikeitė gyvenimas, bet maniau, kad būsiu neveikli, bet taip neįvyko“, – džiaugėsi ji.
Internete taip pat netrūksta ir karštų diskusijų, kur kalbama apie vaiko veido demonstravimą nuotraukose. Pati Inga šiuo požiūriu atvira – ji nebijo rodyti savo sūnaus veido ir mano, kad tokios kalbos yra nepagrįstos.
„Vienoje knygoje sužinojau, kad vaikai gimsta visiškai tyromis sielomis ir vėliau, augdami, pradeda mūsų klausinėti tam tikrų klausimų, kodėl yra taip ar kitaip. Mes, suaugę, dažniausiai esame linkę atsakyti, kad taip yra, užaugęs suprasi, bet nesigiliname ir darome taip, kaip daro visi. Tas pats ir su vaikų veido dengimu.
Iš prosenelių atėjęs posakis, kad tavo vaiką nužiūrės – tai nei moksliniais tyrimais paremta informacija, nei logiška informacija, tai yra tikėjimas magija ir prietarais. Priklauso nuo to, ar tu jais tiki, ar ne. Aš netikiu.
Nerodžiau vaiko pusantro mėnesio, man tai buvo logiška, kad jį pirmiau turėjo pamatyti giminės ir artimieji, o ne internetas. Man kur kas juokingiau, kai ant veido dedamos gėlytės ar dar kas. Manau, kad Gabrielius supyktų užaugęs, jei aš ant jo veido dėčiau gėlytes.
Vaikai yra tokie patys normalūs žmonės, kaip mes. Kiti gali sakyti, kad gal vaikas nenori būti viešinamas, bet nematau priežasties, kodėl turėčiau slėpti jo veidą. Lygiuojuosi į užsienį, kur niekas nebijo slėpti, o pas mus yra konservatyvus, iš prosenelių atėjęs požiūris.“
