Filmas „Poetas“ remiasi skaudžia ir paradoksalia Lietuvos pokario istorija, nutikusia dviejų žinomų Lietuvos žmonių – gabaus to meto vaikų rašytojo ir antisovietinės rezistencijos partizanų vado – gyvenime.
Anot režisieriaus V. V. Landsbergio, žiūrovai išvys, kaip konkretaus žmogaus apsisprendimai sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis piešia istorijos metraštį. Ir jis toli gražu nėra vienspalvis.
„Per žinomą, kontroversišką asmenybę pokario laikmetis filme atsiveria kaip universali žmogaus aistrų, pakilimų ir nuopuolių drama. Džiaugiamės, kad tai pastebėjo ir keli mūsų bendražygiai, bičiuliai, jau turėję galimybę pasižiūrėti filmą“, – sako V. V. Landsbergis.
Anot žurnalisto Ryčio Zemkausko, „Poetas“ yra rizikingas filmas: „Jis imasi sunkiausio uždavinio – suprasti niekšą. Už nusikaltimo pamatyti žmogišką dramą. Menininką, įtikėjusį, kad kūryba jį išteisins. Filmas ne tik pats rizikuoja, bet ir pasirodo rizikingu laiku. Kada, viena vertus, mūsų visuomenė jau pakankamai subrendo sąžiningai pažiūrėti į pilkuosius savo sielos atspalvius, o kita vertus – kai šalia esantis karas reikalauja braukti visus pilkus atspalvius. Sykiu „Poetas“ yra ir dar vienas kaltinimas Rusijos imperialistams. Štai vienintelis jų eksportas – sielos korupcija. „Poetą“ verta pažiūrėti. Jau vien tam, kad nepamirštum paklausti savęs: ką turiu kasdien daryti, kad taip neatsitiktų man?“
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po filmo peržiūros pastebėjo, kad filme nėra didaktikos ar į herojų lūpas įdedamo pamokslavimo.
„Manau, žiūrovai ras atsakymus, kokius pasirinkimus, lūkesčius ir baimes turėjo to meto žmonės ir kas tai nulemdavo. Bet tai įžvelgti palikta jau pačiam žiūrovui – kas slypi tarp pasitikėjimo ir išdavikiško pasiteisinimo – „aš neturėjau kitos išeities“. Galiu pasidžiaugti, kad pagaliau turime kūrinį, kuris savo nauja kokybe atspindi mūsų istorijos suvokimą. Ir tai nėra slydimas paviršiumi – laikmetis perteiktas labai kruopščiai“, – įspūdžiais dalinosi ministras A. Anušauskas.
„Filmo veiksmas vyniojasi tyliai ir ramiai: nėra triukšmo, riksmo, užaštrintų emocijų, juodai baltų herojų, bet gumulas gerklėje įstringa ir nepaleidžia visą filmą. Dar sykį buvau bejėgė istorijos liudytoja ir dar sykį galvojau, ar galėjo būti kitaip, bet filmas, man regis, ne apie praeitį, bet apie „dabar“. Apie drakoną, kuris vis dar su galvomis, ir kol nebus nukirsta paskutinė, jis atsiaugins jas ir atsiaugins. Ir gal dar apie tai, kaip poezija gali virsti nuodu, girdomu kelioms kartoms, o tyliai liudijama partizanų istorija – geriausiu priešnuodžiu“, – po filmo peržiūros kalbėjo dailininkė ir televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė.
Pasak žurnalisto Edmundo Jakilaičio, filmas „Poetas“ – tikra dovana Valstybės atkūrimo dienos proga: „Negalėjau atsitraukti – pykau, džiaugiausi, didžiavausi – emocijos virė. Žiūrėdamas klausiau savęs, kiek dešimčių Kubilinsko eilėraščių mano kartos žmonės vaikystėje mokėjo atmintinai? Kiek kartų mama ar tėtis mums juos skaitė prieš miegą neįtardami, koks iš tiesų žmogus juos rašė. Nuoširdžiai sveikinu kūrėjus su puikiu rezultatu. Pamatyti „Poetą“ turėtume eiti su tėvais, vaikais ar anūkais. Verta.“
Filmas „Poetas“ Lietuvos kino teatruose bus pristatytas šių metų vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
Filmo gamybą finansavo Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
Filmą prodiusavo studija „A Propos“. Prodiuseriai: V. V. Landsbergis ir Uljana Kim.
