Naujienų portalui tv3.lt operos solistė Ieva Barbora Juozapaitytė atvirai prakalbo apie ryšį su šeima ir paauglystę.
Motinos diena ir jos ryšys
Pradėdama pokalbį apie Motinos dieną, Ieva šyptelėjo, kad jai ši diena labai svarbi: „Mamos diena mums labai svarbi, kaip ir Tėčio diena. Visada stengiamės tą dieną praleisti kartu, jei tik leidžia aplinkybės, susitinkame gyvai, o jei ne, tai bent jau apsikeičiame šiltais skambučiais ir žinutėmis. Tačiau gražiausia tradicija – laikas kartu. Linkiu kiekvienam, kad savo meilę savo mamai bei tėčiui rodytų ne tik šią dieną, bet ir ištisus metus. Man tai net nėra pareiga, o džiaugsmas ir palaima, kai matai laimingus tėvus, todėl aš jaučiuosi beprotiškai laiminga galėdama juos nors šiek tiek nudžiuginti.”
Tęsdama pokalbį apie mamą, pašnekovė atskleidė, kad būtent muzika jas ypač suartino. Drauge jos leisdavo laiką ne tik kaip mama su dukra, bet ir kaip dėstytoja su studente.
„Mūsų bendras kelias muzikoje labai stipriai suartino, juk mano mamytė – doc. Eglė Juozapaitienė – yra mano pirmoji oficiali dainavimo dėstytoja. Galbūt esu pasakojus šią istoriją, kaip iš pirmo karto nepavyko įstoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, o likimas man padovanojo geriausius patirties metus, kurie mane suformavo gyvenimui – tai studijų metai Vilniaus kolegijoje menų ir tehcnologijų fakultete, tuomet specialybė vadinosi ,,pramoginis scenos menas”, o dabar „muzikinio teatro” specialybė. Ar buvo sunku atskirti, kur dėstytoja, kur mama? Tikrai ne, mums tai buvo džiaugsmas. Nuo pat pradžių patarimais dalinomės ir tai darėme natūraliai, kartais net be žodžių, nes jaučiame, ką viena kitai norime perduoti. Būna ir kritikos, bet ji visada konstruktyvi ir skirta augimui, todėl ją priimti daug lengviau”, – atviravo ji.
Pasiteiravus, ar lengva išklausyti artimojo kritiką, Ieva šyptelėjo: „Kai kritika ateina iš meilės ir noro padėti, ji nežeidžia, o įkvepia. Ir ypač iš savo tėvelių lūpų visada jaučiu, kad tai – ne vertinimas, o rūpestis ir noras, kad būčiau geriausia savo versija, o tai ir yra mano gyvenimo variklis.”
Pasak pašnekovės, jos labai artimos nuo vaikystės. Jai ji ne tik mama, bet ir įkvepėja.
„Nuo pat vaikystės jaučiau mamos palaikymą ir šilumą. Ji buvo ir yra mano įkvėpėja, mokytoja, draugė. Žinote, aš pripratus sakyti ,,mamytė ir tėvelis” ir man visai nėra gėda ir nebus net ir 80-ties metų likti jų vaiku, nes tai yra dovana. Turėti tokius tėvelius – turtas”, – pabrėžė operos solistė.
Nekalbadieniai ir panašumai
Ieva Barbora prisiminimais grįžo į paauglystę, pasak jos, tuomet buvo visko: „Kaip ir kiekvienoje šeimoje – būdavo nesutarimų gal ir paauglystėje. Tačiau viską išspręsdavome kalbantis: svarbiausia – atvirumas ir gebėjimas išgirsti viena kitą. Man labai gera suprasti ir matyti, kad augu ir bręstu ne tik aš, bet ir jiedu. Sakau jiedu, nes man abu tėveliai yra lyg vienas kitą papildantis ir praturtinantis vienis.”
Pasiteiravus, ar jų šeimoje būdavo „nekalbadienių”, Ieva atviravo: „Nežinau, gal kažkada ir buvo, bet kokie dabar nekalbadieniai, juk jie abu yra mano draugai. O kas gi nesikalba su draugais ? Na, o jei ir būna kokių nors smulkių nesutarimų, stengiamės jų ilgai neužlaikyti – svarbiau yra meilė ir pagarba.”
Tęsdama pokalbį apie brangiausius žmones, pašnekovė atskleidė, kuo yra panaši į tėtį ir mamą.
„Abu jie mylintys ir švelnūs tėveliai, bet jeigu reikia išryškinti, tuomet sakyčiau, kad iš mamytės paveldėjau šilumą, jautrumą, kūrybiškumą, o iš tėvelio – atkaklumą, tvirtą valią ir humorą. Jaučiuosi gražiausiu jų abiejų deriniu”, – džiaugėsi pašnekovė.
Moteris džiaugėsi ne tik, kad paveldėjo gražiausius bruožus iš tėvelių, bet ir nepaprastu ryšiu bei darniais santykiais su jais.
„Mama man – ne tik šeimos narys, bet ir viena artimiausių draugių. Galime kalbėtis apie viską – nuo rimtų gyvenimo klausimų iki kasdienių smulkmenų. Beprotiškai myliu juodu visada ir visur. O labiausiai linkiu Jiems kuo daugiau atsipalaiduoti ir atostogauti, nes tada jie savimi – tikri paaugliai – mano draugai”, – pasakojo ji.
Ievos mama Eglė savo dukrą mokino būti rūpestinga bei mylinčia asmenybe:
„Ji visada mokė būti sąžininga, gerbti kitus žmones, vertinti šeimą ir išlikti savimi. Bet svarbiausia – mylėti save. Ji bene labiausiai žino ir supranta, kaip gali pasiaukoti ir atiduoti visą save dėl mylimų svarbių žmonių, bet man labai gera, kad ji primena apie tai, kad savęs negaliu pamiršti, juk jeigu nemylėsim savęs, tai ir kitą bus sunku branginti.
Taip pat ji parodė, kad svarbu nuolat mokytis ir tobulėti, bet nepamiršti būti geru žmogumi: visiems piktiems bei blogo linkintiems ir taip bus atlyginta, o mes gyvenkim laimingai.”
Baigdama pokalbį apie šeimą, pašnekovė atskleidė, kokia jos mama Eglė būtų namuose: „Ji pašėlusi ir elegantiška. Gracinga ir rūpestinga. Jautri ir stipri. Ji – visas pasaulis, kuris dovanoja meilę ir gėrį, laimingi tie, kurie apdovanoti jos dėmesiu ir meile.”
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
