Apie gražią sukaktį portalui tv3.lt pasipasakojo ir pats rašytojas Vytautas V. Landsbergis. Jis sako gimtadieniams per didelės reikšmės neteikiantis, kadangi tai tik dar viena eilinė data.
„Man atrodo, kad tie gimtadieniai yra vaikiškas dalykas – ateina klasiokai, atneša dovanų ir tik tada labai geras laikas juos švęsti. O kai užaugi, tie gimtadieniai nebėra tokie svarbūs. Atrodo, kasdien turėtum švęsti, kad esi gyvas, kad dar rusų kariuomenė neatėjo. Geriausia dovana tiesiog siųsti paramą Ukrainai. Manau, kad šiuo metu šventimas pasidarė pilnas rūpesčio dėl to, kas pasaulyje vyksta ir kas darosi netoli mūsų tėvynės. Nėra ypatingai šventiškos nuotaikos“, – tikina Vytautas V. Landsbergis.
Būti Landsbergiu Lietuvoje sunku
Savotiškas iššūkis pačiam rašytojui, kuris gyvena tarp turbūt dviejų labiausiai Lietuvoje aptariamų ir kritikuojamų politikų – tėvo, profesoriaus Vytauto Landsbergio ir sūnaus, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio. Turbūt nenuginčijamas faktas, kad būti Landsbergiu Lietuvoje labai nelengva. Pats pašnekovas sako kartais apie tai pats pagalvojantis.
„Būdamas Kazlausku galbūt jausčiausi laisviau. Iš tiesų turėti Landsbergio pavardę yra tam tikras įpareigojimas – turi elgtis tinkamai, nes tu neši istoriją. Juo labiau didžiuojuosi ir savo tėvu, ir sūnumi, ir seneliu – jie Lietuvos labui dirbantys ir besistengiantys žmonės. Todėl paskui sklindančios apkalbos yra normalus dalykas. Turbūt neapkalba tik tų, kurie nieko nedirba. Šiaip kartais jaučiuosi kaip sumuštinis tarp dviejų presų, bet toks tas gyvenimas“, – juokauja vyras.
Lietuvoje jau užaugo karta, puikiai pažįstanti kultinio Rudnosiuko išmintį ir istorijas. Šiuo metu pats rašytojas į šoną padėjo vaikiškas istorijas ir savo dėmesį sutelkė ties poezija, eilėmis ir darbu teatre. Vis dėlto ir pats grįžti kol kas prie vaikiškų istorijų rašymo neplanuoja.
„Žinot, kaip sakoma, kai žmogus ilgai ir kruopščiai planuoja, Dievas juokiasi. Ilgą laiką turėjau daug entuziazmo rašyti apie arklį Dominyką, pelytę Zitą ir visas vaikiškas istorijas, bet dabar laukiu, kol kažkoks angelas iš dangaus nusišypsos, kad galėčiau parašyti vaikišką istoriją. Dabar nebeverčiu savęs specialiai kažką sukurti, kol nėra poreikio“, – atvirauja jis.
„Labai daug laiko leidžiu dirbdamas su vaikais, paaugliais stovyklose, matydamas jų kūrybiškumą, padėdamas jiems skleistis ir manau, kad turėčiau prisidėti prie sąmoningos, kūrybingos, nehomofobiškos kartos kūrimo, kuri nemokėtų skleisti tiek daug neapykantos. Manau, kad edukacinis darbas yra kūrybos dalis“, – priduria rašytojas.
Linkėtų paprastumo
Pats rašytojas labai didelę edukacinę svarbą mato ne tik mokyklos suoluose, bet ir mene – kūryboje, teatre ir knygose. Todėl kiekvienas rašytojas ir kūrėjas turėtų į savo darbą žiūrėti kaip į misiją, kuri padėtų žmonėms mokytis ir ugdyti vertybes.
„Manau, kad labai svarbus kūrybos žmonių darbas ugdyti savybes, kurių Lietuvoje labai trūksta. Mes esame tokie posovietiniai žmogeliai ir tas kaimyno trobos degimo variantas turėtų būti paneigtas. Turėtume išsiugdyti kitokį mentalitetą, juk varnas varno nekapoja. Negerai, kai gyveni šalyje, kurioje žmonės turi prabangą vienas kitą kapoti, nekęsti. Man atrodo, kad su šiuo dalyku reikia labai rimtai dirbti. Skaičiau vieną tyrimą apie tai, kokios savybės būdingiausios lietuviui ir išsiaiškinau, kad būdingiausios yra darbštumas, nuoširdumas ir pavydas. Tai kontrastuojantys jausmai. Manau, kad pavydo ir neapykantos jausmą reikia gesinti. Teatras, kinas ir literatūra tam gali padėti“, – tikina pašnekovas.
Vytautas V. Landsbergis, prabilęs apie savo šalį ir tai, ko norėtų, jis ir sau, ir visiems lietuviams linki tik vieno itin svarbaus dalyko:
„Turbūt žmonių prioritetuose karas labai daug ką keičia. Mes staiga pamatėme, kad ne turtai, ne išvaizda ar apranga yra svarbiausia, o santykiai. Džiugina tai, kad mes turime vieni kitus, kad galime vienas kitu pasirūpinti. Pasaulis grįžta per skausmą prie gražesnių santykių. To baisaus dalyko matau ir gražą pusę – mums reikia išmokti gražiai bendrauti, nes matau nuolatinį žmonių žeminimą ir susireikšminimą. Labai reikia paprastumo. To linkėčiau ir sau, ir visai Lietuvai.“
Taip pat rašytojo gimtadienio nepamiršo ir kiti žmonės. Štai gimtadienio proga rašytoją suskubo pasveikinti ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Gerbiamas Vytautai V. Landsbergi, nuėjote gražų gyvenimo kelio ruožą, neprarasdamas kūrybinės energijos ir smalsulio, nenumaldomo gebėjimo stebėtis ir žavėtis viskuo, kas supa. Tikiu, kad ir toliau puoselėsite šią dovaną ir mus visus džiuginsite savo kūryba: knygomis, filmais, dainomis, bei dalysitės savo taikliais, aktualiais pastebėjimais. Linkiu Jums išlaikyti jautrumą ir riteriškumą, kurie daro Jūsų kūrybą tokią išskirtinę ir leidžia kitiems joje atpažinti tikrumą ir tą skaidrią išmintingą ramybę, kuri ypač reikalinga neapibrėžtumo kupiname šiandienos pasaulyje“, – sakoma premjerės sveikinime.
