Pasibaigus žiaugsmingajai dienąi olimpietis pasirinko savo žmonos pavardę, apie tai papasakojo leidiniui „Žmonės“.
„Negaliu patikėti, kad kai kur dar egzistuoja pasaulis, kuriame vyrai yra direktoriai, giminės tęsėjai, o moterys – tylios pelytės, namų židinio puoselėtojos. Kavitos šeimą vertinu ir gerbiu, todėl pasipuošti Lorenzo pavarde man – garbė“, – paaiškino jis.
Jau anksčiau rašėme, kad pats vyras dailiojo čiuožimo karjerą pabaigė. Dešimt metų už savo draugę vyresnis Deividas neslepia, kad 33-eji metai dailiajame čiuožime prilygsta pensijiniam amžiui, o jo karjerą pristabdė dar ir nesibaigiančios traumos.
„Aišku norėčiau pats čiuožti ir dalyvauti, bet dėl traumų aš negalėjau daugiau nieko daryti. Man lieka mėgautis ir palaikyti sportininkus. Kai mes esame 2018-ais metais, iki kiek atėjo dailusis čiuožimas, kad jau 32-33 metai šokiuose ant ledo jau kaip pensija. Man dar buvo likę ir aš pats norėjau čiuožti tuos paskutinius ketverius metus, kai Isabella gavo pilietybę. Bet po olimpiados man ir nugara, ir ranka ir krūtinė išeidinėjo. Supratau, kad su tokiais krūviais aš niekaip neištempsiu dar ketverių metų“, – teigė olimpinę svajonę Sočyje įgyvendinęs D. Stagniūnas.
Visgi nuo dailiojo čiuožimo Mičigane gyvenantis D. Stagniūnas neatitrūko. Čia jis treniruoja vaikus ir suaugusius, o laisvalaikiu žaidžia ledo ritulį.
„Pats žaidžiu dabar lygoje, antradieniais, šeštadieniais ledo ritulį. Anksčiau žaidžiau pačioje žemiausioje, bet kai dabar susitvarkiau kelį, žaidžiu C lygoje. O C lygoje žaidėjai yra tokie kieti, kad vau“, – apie savo gyvenimą už Atlanto pasakojo D. Stagniūnas.
