Apie grįžimą į muzikinę veiklą ir atsiminimus iš realybės šou „Kelias į žvaigždes“ Vilija papasakojo „Žinių radijuje“.
Nors ir po projekto „Kelias į žvaigždes“ praėjo kone 18-a metų, Viliją dar iki šiol žmonės prisimena būtent tik dėl to.
„Labiausiai man įsiminė žmonės, žiūrovai. Kolegas prisimenu iki šiol, tikrai pabendraujame. Man šis šou yra palikęs emocinį įspaudą. Dar iki šiol prieina prie manęs žmonės ir sako, kad jiems buvo keleri metai, kai mane matė projekte, – šyptelėjo ji. – Tas populiarumas, kurio sulaukėme mes, buvo fenomenalus. Nežinau, ar kas nors dar tokio populiarumo sulaukė.“
Kaip teigia Vilija, žmonės dar iki šiol ne tik ją prisimena, bet ir vakarėliuose dainuoja jos senas dainas.
„Bent kartą per savaitę išgirstu, kad kažkas klauso „Spjaudau sau ir gaudau“. Turbūt pradėjau suprasti, kaip jautėsi a.a. Stasys Povilaitis, kuris šimtą metų dainavo „Vėl, švieski man vėl“, ar kaip jautėsi Britney Spears ir visi tie žmonės“, – juokėsi pašnekovė.
Vis dėlto kad ir kokia kultinė ta daina bebūtų, Vilija prisipažįsta ją dainavusi jau seniai: „Paskutinį kartą „Spjaudau sau ir gaudau“ dainavau prieš 10-imt metų Palangoje. Padariau aranžuotę akustinę, bet žmonės turbūt nesuprato, kaip jai pritarti.“
Kalbėdama apie projektą, Vilija neslepia, kad šis labai pakeitė jos gyvenimą. O jo žymės matomos iki šiol: „Jeigu ne tas projektas, gal manęs dabar net nebūtų šioje kėdėje. Nežinau, ar aš būčiau dainavus, kūrus taip aktyviai, kaip kad mane išreklamavo televizija, nepaisant to, kad dalyvavau ir tarptautiniuose konkursuose.“
Naujas etapas
Nuo 2018-ųjų, grįžusi į Lietuvą, ji studijavo vaidybą LMTA Klaipėdos fakultete, šiemet, kaip paaiškėjo pokalbio metu, ji studijas jau baigė ir ketina savo kelią scenoje tęsti ir toliau.
„Paskutinius kelerius metus prieš grįždama į Lietuvą nusprendžiau, kad gyvensiu pagal Visatą. Kad bandysiu atsižvelgti į Dievo man siunčiamus ženklus, jų neignoruosiu. Dažniausiai aš dalykų, užuominų iš pirmo, ar net iš antro karto aš tikrai nesuprantu. Dar gyvendama Kipre aš gavau pasiūlymą prisijungti prie „Vilniaus senamiesčio teatro“, kurį buvo norima atkurti.
Aš tada nebuvau net aktorė, gyvenau užsienyje. Buvau ganėtinai įnoringa, norėjau dirbti tik nuo 8 iki 12, ir daugiau nieko. Tad tas pasiūlymas man buvo visiškas kosmosas“, – apie pirmąsias gautas užuominas kalbėjo ji.
„Paskui porai savaičių grįžau į Lietuvą, ten susitikau su gera bičiule Dalia Michelevičiūte. Ji manęs klausė: „Vilyte, kodėl tavęs niekada nemačiau stojamuosiuose? Ar nesigailėsi, kad nepabandei?“ Tai man buvo tarsi kibirkštis ir supratau, kad tai trečias kartas, kai manęs to klausia. Nusprendžiau išbandyti aktorystę, kad paskui nesigailėčiau. Tada sužinojau, kad stojančiuosius rinko Valentinas Masalskis – kultinė asmenybė, apie kurią aš buvau girdėjusi dar studijuodama Vilniaus kolegijoje. Mane jis labai domino, norėjau sužinoti jo magnetizmą ir kodėl visi jo pirmakursiai studentai paskui jį iš Vilniaus išvažiavo į Klaipėdą. Dabar pati tai padariau“, – juokėsi ji.
Kaip pasakoja Vilija, metų skirtumas tarp jos ir bendrakursių leido pasijusti labai jaunai viduje.
„Labai jaučiasi skirtumai tarp kartų, kartais nesuprasdavome vienas kito. Bet vis dėlto mūsų dėstytojas Valentinas yra nuostabus žmogus. Be proto energingas, charizmatiškas, žavingas žmogus. Galėčiau tik liaupsinti ir liaupsinti. Jis be galo dosnus visko – patarimų, pagalbos visokiausios. Esu girdėjusi daugiausia istorijų“, – kalba ji.
Kurį laiką nuo muzikos atsiribojusi moteris neslepia, kad pamažu grįžta prie kūrybos.
„Muziką apleidau dar prieš 6 metus. Turėjau savo pučiamųjų orkestrą, bet jį perleidau kitai prodiuserinei kompanijai. Tuo pačiu metu, kai vadovavau orkestrui, sudijavau teisę, nes Lietuvoje norėjau įvesti teisingumą, – juokėsi ji. – Pusantrų metų studijavau, bet mane išmetė už nepavyzdingą elgesį. Tai buvo ne mano dalykas. Sėdėdavau, ruošdavausi koliui, ir žiūrėdavau, kad verkia mano instrumentai. Pradėdavau groti ir suprasdavau, kad dabar ne tą man reikia daryti. Kadangi buvo labai intensyvus kursas, nesugebėjau žongliruoti prie muzikos ir prie studijų. Buvo daug niuansų, viską mečiau ir net išvažiavau iš Lietuvos“, – neslėpė ji.
Išvykusi į Kiprą, Vilija neslepia, kad ten tiesiog ilsėjosi, nepersitempdama dirbo. Buvo subūrusi ir projektą, tačiau šio taip ir neišvystė.
Šiuo metu Vilija tikinanti tvirta koja grįžtant į sceną ne tik su muzika, bet ir su aktoryste. Jau rugsėjo 2-ąją Vilniuje bus galima išvyksti jos spektaklį.
„Aš kaip žmgous esu „taškaliūkštė“, dėl to man ir pačiai reikalinga komanda, kad sužiūrėtų viską. Ir žinau, kad man galbūt kažkas nepatiks, bet man kažkada ir „Spjaudau sau ir gaudau“ nepatiko, kol nesupratau vieno dalyko: man patinka dainuoti. Vadinasi, man patinka ir ta daina. Net ir toje dainoje aš randu tai, kas man patinka“, – šypteli ji.
Pašnekovė laidos metu taip pat kalbėjo ir apie tikėjimą bei meilę Dievui. Ji neslėpė visai neseniai priėmusi ir sutvirtinimo sakramentą.
„Labai daug žmonių man aiškino, kad dabar jau galėsiu Bažnyčioje tuoktis. Tėtis vis klausdavo, ar nenorėčiau jau vaikų susilaukti. Bet aš viską labai idealizuoju, manau, kad šeima ateina tik palaipsniui – pirma turi turėti partnerį, kurį tiek sau, tiek Dievui, tiek ir jam prižadį mylėti iki gyvenimo galo. Kol kas dar tokio žmogaus nesuradau“, – neslėpė Vilija.
Visą pokalbį su Vilija žiūrėkite vaizdo įraše:
