Naujienų portale tv3.lt – atviras Viktorijos pasakojimas apie atrastą kelią, antra oda tapusį sveikatingumą, pamokas vaikams ir šeimyninius džiaugsmus.
Viktorija, esate Jungtinėse Amerikos Valstijose sertifikuota integralios sveikatos mentorė. Ar galite paprastai paaiškinti, ką tai reiškia?
Ši profesija yra gana nauja Lietuvoje, tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose ji jau ilgai ir sėkmingai taikoma. Tai yra tarsi ir geras talkinimas medikams, padedantis pacientui efektyviai siekti savo sveikatos tikslų, keičiant gyvenimo būdą iš esmės – nuo ligos įveikimo iki prevencijos. Tam pasitelkiami tokie žmonės, kaip aš, kurie pagal žmogaus sveikatos istoriją, gyvenimo būdą ir net charakterį padeda to pasiekti, efektyviai laikytis plano, gydytojo rekomendacijų. Vieniems tai gali būti svorio mažinimas sveikatai palankiu būdu, kitiems – tinkamų maisto produktų parinkimas, edukacija, ilgalaikių įpročių formavimas. Didžioji dalis ligų yra uždegiminio pagrindo ir tam didelės įtakos turi mūsų gyvenimo būdas, mityba, streso valdymas, sąlytis su toksinais, optimalūs detoksikacijos procesai.
Norėdama gauti šią specialybę įstojau į stipriausią, virš 30 metų gyvuojantį universitetą Niujorke, kurio įkūrėjas yra šios profesijos pradininkas. Bet vos pradėjusi studijuoti supratau, kad man reikia daugiau. Tuo metu buvo tik prasidėjęs karantinas, tad pasiėmiau visas kitas įmanomas studijas užsienyje ir gilinau žinias į funkcinę mediciną. Taigi, sertifikatai sekė vienas po kito ir gavosi taip, kad abiejų šių dalykų žinias sujungiau.
Tačiau Jūs nesate medikė, negydote ir nediagnozuojate ligų, tiesa?
Teisingai. Neperžengiant savo kompetencijos, natūraliais būdais, vadovaujantis funkcinės medicinos, kuri adresuoja ne į simptomus, bet į sveikatos negalavimo priežastis, protokolais padedu žmonėms subalansuoti organizmą, sustyguoti mitybą, parinkti tinkamus produktus, fizinį aktyvumą, maisto papildus ir pan. Be to, dirbdama su klientais bendradarbiauju ir su jų gydytojais. Bendromis pastangomis siekiame, kad žmogaus sveikata taptų optimaliausia tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
O kaip šis dalykas atsirado Jūsų gyvenime?
Viskas prasidėjo nuo to, kad pati susidūriau su sveikatos problemomis, turėjau bėdų su skydliauke. Gyvendama užsienyje susipažinau su žmonėmis iš šios srities. Esu labai smalsi, todėl mane tai užkabino, pradėjau domėtis. Visą gyvenimą sportavau, tačiau supratau, kad tai, kas man tiko anksčiau, nebetinka dabar, be to, turėjau emocinį valgymą, ribodavau maistą norėdama išlaikyti optimalų svorį.
Po truputį pradėjau savo gyvenime viską styguoti – malšinti organizme uždegimus, suderinti miego režimą. Nuolat sėmiausi žinių ir tikrinau jas taikydama sau. Supratau, kad pradėjau jaustis visai kitaip, man tai tapo hobiu. Juk smagu žinoti, ką į save dedi.
Viktorija, ar galite papasakoti, kaip šiuo metu atrodo Jūsų kasdienybė?
Visi turime įvairiausių etapų gyvenime, tad nemeluodama pasakysiu, kad šiuo metu esu batsiuvys be batų. Išgyvenu darbymetį, bet puikiai tą suvokiu ir žinau, nuo kurio laikotarpio viskas ir vėl bus sustyguota taip, kaip aš noriu. Didžiausia mano problema šiuo metu yra lėkimas, didesnė darbų ir minčių srauto apkrova.
Taigi, šiek tiek mažiau miegu, tačiau mitybą prižiūriu, nes tai tapo įprastu, natūraliu dalyku. Rytais Arvydas nuveža vyresnėlius į mokyklą, o aš su mažuoju keliauju į darželį. Vėliau kimbu į darbus, po to laukia vaikų būreliai. Vakarais pasportuoju ir stengiuosi kuo daugiau pavaikščioti, pabūti gryname ore. Net ir dienos metu, jei turiu galimybę, pastatau automobilį toliau, kad surinkčiau daugiau žingsnių.
Esate ne kartą kalbėjusi, jog neverta pradėti ir užbaigti dienos tikrinant socialinius tinklus. Bet pati juose esate gana aktyvi, be to, turite verslą. Ar jums tikrai pavyksta užmigti be telefono rankose?
Būsiu atvira – ne visada, bet labai stengiuosi subalansuoti. Tik man atrodo, kad nesu ten tokia aktyvi, kokia reikėtų būti. Norėčiau daugiau komunikuoti ir papasakoti, bet nespėju. Kiekvieną kartą, kai socialiniuose tinkluose pasidaliju kokiu įrašu, atsiranda daug klausimų.
Tačiau kiekvienas žmogus yra labai individualus, o aš neturiu nei teisės, nei laiko nuotoliu įsiglinti į žmogaus istoriją, kad galėčiau tinkamai jam atsakyti. Dėl to man kilo idėja aktualiausiomis temomis sukurti koncentruotas, aiškias paskaitas, paremtas moksliška medžiaga. Tikiu, kad jos nukreips žmones tinkama linkme.
Daug kalbate apie streso valdymą, vedate apie tai paskaitas, tačiau neabejoju, kad Jums taip pat nepavyksta išvengti įtampos. Juk tai gyvenime turbūt neįmanoma, tiesa?
Taip, aš labai myliu savo veiklą, bet netgi toji teigiama įtampa vis tiek yra įtampa. Dėl to man labai svarbu išeiti į gamtą, pradėti rytą be mobiliojo telefono, nes žinau, kad vos jį paėmus, iškart atsiras reikalų. Ryte stengiuosi padaryti tempimo pratimus, visada naudoju kūno šepetį ir šaltą dušą. Jei tik turiu laiko, vesdama ryte sūnų į darželį stengiuosi pasivaikščioti. Mintis puikiai pravalo sportas, tai turbūt vienas lengviausių būdų pakeisti savo būseną.
Bet svarbu nepersistengti, ypač įtemptu laikotarpiu. Nereikia papildomai spausti savęs ar varginti nervinės sistemos. Ėjimas miegoti laiku – taip pat svarbu, bet turiu pripažinti, kad šiuo metu man tai nepavyksta. Nuraminti per dieną susikaupusią įtampą padeda ir išsikalbėjimas, tad svarbu turėti žmogų, kuris tave išklausys. Ir, žinoma, įtemptu laikotarpiu stengiuosi sužiūrėti savo papildų krepšelį, tai svarbu organizmui. Vasaros metu beveik nieko nenaudoju, tačiau nuo rudens pastiprinimu pasirūpinu tiek sau, tiek šeimai.
Atrodo, kad atsakomybių Jums tikrai netrūksta: esate trijų vaikų mama, stovite už nuosavo verslo vairo. Ar buityje Jums daug padeda Arvydas?
Pasakysiu labai nuoširdžiai – jei ne mano vyras, man nepavyktų padaryti tiek, kiek padarau dabar. Juk turime tris vaikus, namuose yra daug buitinių klausimų. Jis ne tik man padeda, bet ir labai palaiko mano norą realizuoti save. Jo dėka aš turiu galimybę daryti tai, ką darau dabar, esu už tai labai jam dėkinga.
O kaip Jums sekasi sveikatingumą ugdyti savo atžaloms? Juk turbūt pasitaiko atvejų, kai būnant su vaikais parduotuvėje išgirstate norų nupirkti skanėstų.
Žinoma, kad pasitaiko. Ir nuperku. Kartais net juokas ima, kai stoviu prie kasos, žiūriu į pirkinius ir galvoju: na va, sveikuolė atsirado. Bet juk visi mes žmonės ir aš lygiai taip pat suprantu, kad vaikai yra vaikai. Gyvenime nereikia kraštutinumų, reikia balanso. Tad ir mūsų šeimoje būna valgomas maistas net ir iš „McDonald's“. Manau, kad ugdyti vaikams sveikatingumą sekasi gerai, mes su vyru stengiamės apie tai kalbėtis, rodyti pavyzdžius.
Aš labai dažnai dalykus jiems vizualizuoju, pavyzdžiui, klausiu ar jie nori būti energingi ir pasakoju, kaip to pasiekti. Pastebiu, kad po kurio laiko tie žodžiai, kuriuos mes stengiamės įdėti jiems į galvas, ten ir renkasi, o tie žinių stalčiukai galiausiai atsidaro. Šiuo metu mūsų Laurynas ir Gabrielė labai įsitraukę į lengvąją atletiką.
Kokie tėvai su Arvydu apskritai esate savo vaikams?
Aš save laikau griežtesne mama, galiu ir balsą pakelti, bet vaikai jaučia labai stiprią mūsų meilę. Mes matome vaikų būseną ir visada stengiamės įsigilinti, kas vyksta, kaip jie jaučiasi. Būna, kad vaikai mato, jog esu užimta ir moka atvirai pasakyti, jog jiems trūksta mano dėmesio. Labai džiaugiuosi, kad jie išmokinti aiškiai reikšti savo emocijas – kai reikia ir supykti, ir nepasitenkinimą pareikšti. Man atrodo didžiulis pliusas šeimoje, kai gali drąsiai atsiskleisti, negalvodamas tik apie taisykles. Bet jų mūsų namuose taip pat yra. Su tėčiu vaikai daugiau pasileidžia plaukus, o su manimi – daugiau tvarkos.
Minėjote, kad Jums labai svarbu realizuoti save. Taigi, ar būtų galima teigti, kad gyvenime jau jaučiatės atradusi užtikrintą vietą po saule?
Aš aiškiai jaučiu, kad man labai patinka suteikti kitam žmogui kažką naudingo. Man tai – lyg maistas, iš kurio jaučiu resursą sau. Labai džiaugiuosi savo surinkta internetinės parduotuvės komanda. Ji maža, bet jaučiu nesuvaidintą ryšį, o tai – didelis džiaugsmas. Į verslą žiūriu ambicingai, asortimentą renku labai atsakingai. Socialinių tinklų vedimas man taip pat patinka. Nepaprastas jausmas suteikti teigiamą lašelį į kito žmogaus gyvenimą, nuo vieno vaizdo ar motyvuojančio sakinio padėti jam geriau pasijusti, nusišypsoti. Tai suteikia daug savirealizacijos džiaugsmo.
Bet iš kitos pusės – neseniai dar kartą sau pasitvirtinau, kad gyvenime didžiausia vertybė man yra šeima. Sėkmingai įsisukau savo veiklose, jaučiu didelę atsakomybę, noriu tai daryti gerai. Bet jei matysiu, kad dėl to tenka aukoti šeimos gerovę ar psichologinę būseną, iškart stabtelsiu ir žinau, kuriam prioritetui skirsiu dėmesį. Taigi, viskas, ką šiuo metu gyvenime darau, man patinka, tik dar nemoku tinkamai susiplanuoti laiko, dėl to kartais kyla įtampa. Tai – mano silpnoji pusė.
