Socialiniame tinkle „Facebook“ V. Mickevičius-Slavka pasidalijo atviru įrašu, kuriame papasakojo apie jam atliktą operaciją.
Slavka siunčia žinią
Vyras teigė, kad šį pasakojimą rašo siekiant įkvėpti žmones, turinčius tokias pačias problemas, nelaukti ir gerinti gyvenimo kokybę.
„Šį postą rašau, nes pats kažkada buvau įkvėptas tokio posto.
Guliu ligoninėje po nosies tiesinimo operacijos. Ir pertvaros ir kaulo. Ir pjovė ir su kaltuku darbavosi netoli smegenų.
Tas nosies kreivumas, nėra labai jau tragiškai matomas, nosis atrodo tiesi, nes ji lūžusi dvejose vietose. Nosis primena navigacijos nurodymą – „žiedu važiuokite tiesiai“.
Tu apvažiavai pusę rato, bet skaitosi, kad važiuoji tiesiai.
Bet jei eičiau nosies tiesumu, tai vaikščiočiau ratais.
Visada neprakvėpuoju viena šnerve. Žiemą amžinai sloga ir neprakvėpuoji, vasarą dėl to neprakvėpavimo sunku iškęsti karščius.
Kaip lūžo – nepamenu. Gal futbole vaikystėje (buvau vartininkas), gal nuo arklio kritau, gal muštynės. Tada to nesureikšminau, bet dabar pribrendo laikas.
O operacijų istorijų girdėjęs daug ir įvairiausių.
Labiausiai bijojau narkozės. Tokios patirties neturėjau ir net neturiu su kuo sulygint. Žinau tik miegą ir esu kentėjęs nuo miego paralyžiaus. Kur prabundi, o kūnas surakintas. Košmariškas jausmas.
Dar tą nerimą sustiprino tai, kad pas mane yra Žilbero sindromas.
Simptomai: geltonuoja oda, kepenys blogai skaido alkoholį ir vaistus. Tai pasakiau anesteziologui. Tas labai svarbu. Nesinori prabusti operacijos vidury ir paklausti:
– a ką čia darot....?
Narkozė buvo kažkas pasakiško.
Man suleido vaistų, o aš dar klausiu ar neturit ibumetino, nes galvą skaudą
(buvau parą nevalgęs)
Jie susižvalgė ir pasakė, kad tuoj nejausiu absoliučiai nieko. Tada vaizdas virš manęs užsibliurino.
Operacija truko dvi valandas.
Mane operavo Dalius Matkevicius
Tai ramybės, užtikrintumo ir aukščiausio profesionalumo derinys.
Aš atsargiai viską išklausinėjau ir į kiekvieną klausimą, gavau aišku atsakymą. Po to pasidarė man gėda dėl savųjų klausimų, nes Dalius Ukrainos kariams veidus atkuria, o aš dėl nosies pergyvenu....
Jau praėjo lygiai para nuo operacijos ir nieko neskauda.
Nosyje tamponai. Kvepuoji pro burną.
Čiaudėjau 4 kartus, kadangi nosis „užbetonuota“, tai čiaudulys toks skausmingas.
Žalgirio klinika nuostabi.
Tik ligoninės dalinai slegia dar nuo paauglystės.
2001 metai. Dėl lūžusio stuburo gulėjau 45 dienas. Tada buvo dvi pramogos – apsiversti ant kito šono ir knygos. Dešimtokas būdamas perskaičiau tokias knygas, kur po to aktoriniame buvo įtrauktos į privalomąją programą.
Paguldė rugpjūčio vidury. Labai žiauru, kai guli, o girdi kaip už lango, žaisdami fulią, klega bendaamžiai.
2003 metai. Gulėjau ligoninėje dėl bursito (kaulų tepalinio maišelio uždegimo), paguldė rugsėjo 1-ąją.
Aš jau buvau įstojęs į aktorinį, bet buvo grėsmę keliančių skambučių iš universiteto, nes į studijas vėluoju jau 40 dienų. Kažkur spalio vidury atvykau ir turėjau vytis kolegas.
Dabar vėl ligoninės lova, o gulėti teks neilgai. Namie daug ką prisifilmavau ir dabar gulėdamas lovoje montuoju video.
Noriu paskatinti visus turinčius tokias problemas, nelaukti ir gerinti savo gyvenimo kokybę.
Jeigu yra poreikis darytis tokią operaciją, bet nedrįstate ar bijote.
Klauskite, gal mano patirtis padės Jums apsispręst.
Nuotraukos nespalvotos, bet, manau, suprantat dėl ko“, – socialiniame tinkle rašė V. Mickevičius-Slavka.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
