„Ir dabar apie tikruosius gyvenimo herojus ir kas iš tiesų šiandien man yra tikrasis didvyris. Kartais atsitinka gyvenime, kad kažkas tave paima ir supurto iki širdies gelmių ir tu daugybę dalykų pradedi vertinti ir matyti visiškai kitaip, nei anksčiau. Tai iš tiesų man labai pasisekė, kad mano šiame sunkiame gyvenimo kelyje, kuriame dabar aš einu, atsirado bent trys žmonės, kuriuos iš visos širdies galiu pavadinti savo gyvenimo didvyriais.
Man gyvenimas išmetė ne kokias kortas, kas liečia ligos diagnozę, bet kaip ir kiekvienoje istorijoje, galima ir čia įžvelgti teigiamų dalykų. Ir iš tiesų man labai pasisekė, kad aš taip operatyviai gavau visus reikiamus tyrimus ir man buvo pradėtas gydymas. Šiandien aš negalvoju apie tai, kodėl viskas uždelsta buvo, kodėl stadija ketvirta, galvoju apie vieną, kaip greičiau įveikti šitą ligą ir kaip ji daugiau nebegrįžtų.
Patį didžiausią ačiū savo pagrindiniam daktarui, kuris mane gydo, kuris mane prižiūrėti, noriu pasakyti med. Dr. Domui Vaitiekui. Ačiū už jo profesionalumą, rūpestį ir už tai, kad jis iš visų jėgų kartu su manimi kovoja su šia liga. Dar vienas herojus, kurio kitaip negaliu pavadinti, tai nuoširdų ačiū noriu tarti Kauno klinikų gydytojai pulmonologei Virginijai Kalinauskaitei Žukauskei. Ji galėjo viską atidėti kitai dienai, bet kai pati sako, tai yra žmogiškumo reikalas.
Ir aš kaip dabar prisimenu, kai Liudas mane atvežė tyrimams, aš ateinu pas ją į kabinetą, mato ji diagnozę ir susirūpinusi sako: „Indre, tavo situacija bloga ir tau reikės pakentėti bei skubiai atlikti visus reikiamus tyrimus“.
Tai pats didžiausias jai ačiū už jos palaikymą ir už tai, kad taip žaibiškai sureagavo į mano situaciją ir kad rūpinosi manimi iki pat šios dienos. Ir patį nuoširdžiausią ir didžiausią ačiū noriu pasakyti savo Ingai Gugienei, kuri ne vienerius metus buvo mano grožio puoselėtoja, tai šitoje man sunkioje situacijoje ji tapo mano visapusiška gydytoja, daktarė, kuri būdama už šalies ribų, ir tą dieną, kai sužinojau diagnozę, ji buvo pats pirmas žmogus, kuri ištiesė man pagalbos ranką ir labai operatyviai padarė viską, kad manimi būtų kuo skubiau, greičiau pasirūpinta.
Todėl šitam žmogui jaučiu ypatingai didelį dėkingumą. Ir kaip vakar viena draugė pasakė, su šita moterimi gyvenimas tave suvedė be šiaip. Aš guliu Kauno klinikų hematologijos skyriuje ir negaliu tuo pačiu nepasakyti nuoširdaus ačiū visam nuostabiam kolektyvui, prie kurio pripratau, todėl ačiū ir šiltą apkabinimą noriu nusiųsti Danguolei, kuri supras, už ką“, – kalbėjo I. Burlinskaitė.
