Motyvuotas, tiesmukas, netgi linkęs į netaktą, jis buvo tas asmuo, į kurį karalienė Elizabeth II rėmėsi visų pirma.
Visuomet šalia
Svarbiausias jo vaidmuo visuomet buvo „palaikantis vyras“. Vienas iš karalienės asmeninių sekretorių sykį paminėjo: „Princas Philipas yra vienintelis žmogus pasaulyje, kuris karalienę vertina kaip tiesiog kitą žmogišką būtybę. Tai gali būti keista suprasti, tačiau aš manau, kad ji tai vertina“.
Karalienė 2017-ųjų kalėdinio kreipimosi į tautą metu pagyrė jo „unikalų humoro jausmą“. Yra pasakojama, kad sykį jis nusivijo ją traukinio koridoriumi juokais susidėjęs sau netikrus dantis 1951-ųjų kelionės po Kanadą metu. Norėdamas, kad ji kažkiek nusiramintų karūnacijos metu jis karalienės juokais paklausė: „Iš kur gavai tą skybėlę?“
Dažniausiai jis ją vadino pravarde „Lilibet“, tačiau kartais galėjo švelniai pašaukti „sasyska“ (angl. sausage), o gėles dovanodavo kiekvieną savaitę. Jų uošvė, Vesekso grafienė kartą apie juos pasakė: „Jie vienas kitą prajuokina – o tai, žinote, jau pusė mūšio, ar ne?“
Nepaisant to, karalienė yra valstybės galva, Philipas buvo karališkosios šeimos galva. Sunkiausiais princesės Dianos santuokos momentais jis jai rašė širdingus laiškus, švelniai pasirašydamas juos „mylinčiu pa“.
Laidotuvių 1997-aisiais metu jis aiškiai jautė savo mylimų anūkų širdgėlą ir pasisiūlė juos lydėti paskui katafalką. „Aš eisiu, jeigu ir jūs eisit“, pareiškė jis jiems.
Savo būsimąjį vyrą būsima karalienė Elizabeth II sutiko 13-os metų
Tam tikra prasme tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.
Elizabeth nusižiūrėjo savo būsimą vyrą, tuo metu išvaizdų 18-metį blondiną karininką Philipą Mountbatteną (Filipą Mauntbaten), būdama vos 13-metė, tačiau jų pasaką primenančios vestuvės garsiojoje Vestminsterio abatijoje įvyko tik po aštuonerių metų – 1947-ųjų lapkričio 20 dieną.
Rožėmis išsiuvinėtą, 10 tūkst. perlų ir krištolų išpuoštą atlasinę suknelę vilkėjusi princesė tą dieną spindėte spindėjo.
Garsusis britų politikas Winstonas Churchillis, kurio vadovaujama Konservatorių partija tuo metu buvo opozicijoje, pavadino šias nelengvu pokario metu surengtas prašmatnias vestuves „spalvų blykstelėjimu sunkiame kelyje, kuriuo einame“.
Dar neišblėsus prisiminimams apie neseniai pasibaigusį karą ir nuogąstaujant dėl antivokiškų nuotaikų, keli princo Philipo giminaičiai vokiečiai, tarp jų – trys jo seserys – į iškilmes pakviesti nebuvo.
To meto visuomenėje ši santuoka dėl princo Philipo kilmės ir padėties nebuvo priimta labai palankiai – jis yra Graikijos ir Danijos karališkųjų šeimų palikuonis, o vedybų momentu jo finansinė padėtis buvo labai bloga.
Nepaisant to, santuoka buvo pavydėtino tvarumo: pora minėjo 73-ąsias bendro gyvenimo metines.
Princas Philipas 2017-ųjų vasarą pasitraukė iš aktyvaus visuomeninio gyvenimo ir leido atsiradusį laisvalaikį skaitydamas bei tapydamas.
Karalienė paskelbė apie savo „gilų liūdesį“, kai patvirtino, kad Edinburgo kunigaikštis, neseniai gydytas dėl širdies ligos ir infekcijos, mirė penktadienio rytą, likus vos dviem mėnesiams iki 100-ojo gimtadienio.
Bekingemo rūmų pranešime rašoma: „Su dideliu liūdesiu jos Didenybė Karalienė paskelbė apie savo mylimo vyro, Jo Karališkosios Didenybės, Edinburgo kunigaikščio princo Philipo, mirtį. Jo karališkoji aukštybė šį rytą ramiai mirė Vindzoro pilyje“.