Ankstyvą 1981-ųjų birželio 25-osios rytą aukšta gaida šį pasaulį išvydo mažoji Rūta. Aplinkinius šviesiaplaukė stebino savo drąsa, nedvejojimu užstoti engiamą ir skriaudžiamą.
„Buvau gan drąsus vaikas, bet ta drąsa nebuvo skatinama anais laikais. Aš tą savo drąsą išnaudodavau kitiems dalykams. Buvau tarpinė grandis tarp populiariųjų vaikų ir atstumtųjų, kurie dažnai tiesiog nepritampa. Jei matydavau skriaudžiamą, buvau viena iš tų iniciatorių, kuri bėgdavo gelbėti ir ginti. Nesusigūždavau, jei kažkas atsitikdavo“, – pasakojimą pradeda atlikėja.
Nuo pat vaikystės mergaitė gyveno muzikos ritmu – namie girdėjo gitaros stygas brazdinantį tėtį, matydavo mamą dainuojančią choro koncertuose. „Gan anksti pajaučiau pašaukimą muzikai. Mano tėtis pats buvo labai muzikalus, mėgo groti gitara ir pats rašė dainas. Namie dažnai vakarodavome su muzika.
Aš pati mėgau grot pianinu ir skaičiau daug poezijos. Pirmas dainas rašiau Maironio, Nėries tekstais. Nuo antros klasės lankiau muzikos mokyklą ir man niekada nekildavo net klausimų, kodėl muzika“, – svarsto R. Ščiogolevaitė.
Vietoje nenustygstanti mergaitė jau muzikos mokykloje pastebėjo, kad dainuoti ji tiesiog veržte veržiasi, pavydėjo tiems, kuriuos muzikos mokytojai ruošdavo į dainų konkursus ir skaudžiai reagavo į jos talentų ignoravimą.
„Aš daug metų aplinkoje matydavau, kad vaikai ruošiami dainų konkursams, dainų dainelėms ir niekaip daugybę metų negalėdavau suprasti, kodėl manęs niekas tokiems konkursams negalėdavo paruošti. Kai aš prašydavau ar klausdavau, iš jų visada gaudavau atsakymą, kad galima apie tai pagalvoti, tačiau taip niekada neįvykdavo“, – priduria ji, sakydama, kad ilgas laukimas kol pastebės, privertė dar atkakliau siekti to, ko ji nori:
„Iki 15 metų supratau, kad turiu viską dėl savęs daryti pati – kiti nelabai rimtai žiūrėjo į mano dainavimą. Vaikystėje mano močiutės namo rūsyje buvo įsikūrusi privati muzikos mokyklėlė, kurioje dirbo Šiauliuose žinomas pianistas Arijus Ivaškevičius. Būdama 15 išdrįsau jam pasakyti, kad dainuoju ir paprašiau man padėti. Atkakliai jį priverčiau manęs paklausyti“, – kalba moteris.
Išėjimas į viešumą
Su dainavimu atėjo ir požiūris, kad pats žmogus yra savo gyvenimo kalvis. Po susipažinimo su pianistu Rūtai atsivėrė daugiau galimybių – ji pirmą kartą užlipo ant scenos tuomet populiariame mokykliniame renginyje „Šauniausio moksleivio rinkimai“, kuriame susirinkusi minia žmonių stebėjosi, iš kur atsirado ši mergaitė.
„Aplinkiniams atrodė, kad Rūta atsirado iš niekur. Po šio pasirodymo apie mane labai daug kalbėjo ir pradėjau intensyvesnį kelią į dainavimą – dariau dainų įrašus, juos mano mokytojas perdavė Romui Dambrauskui, o jis mus parodė žurnalistei Vilijai Grigonytei, kuri tuo metu vedė labai populiarią ir prestižinę laidą „Muzikinis viešbutis“. Mane ten pakvietė filmuotis ir taip gyvenimas susisiejo su dainavimu.“
„Vaikystėje išmokau, kad į jaudulį turiu kreipti mažiausia dėmesio, nes viską turiu padaryti pati. Neturiu laukti, kad kažkas mane pastebės – turiu eiti ir sakyti, kad aš dainuoju.“
O nuo tada Rūta pradėjo rodytis ir televizijoje – pirmieji žingsniai dainų konkursuose, šokių projektuose moterį atvedė ir į komisijos kėdę „Chorų karuose“, „Lietuvos talentuose“, „X faktoriuje“ bei „Lietuvos balse“. Tapus televizijoje rodomu veidu atkeliavo ir populiarumas, su kuriuo sunkiai kovoja ne vienas žinomas žmogus.
Pasiteiravome, ar tapus televizijos veidu žinomumas moters neslėgė:
„Aš save visada laikiau nišine muzikante. Aš nesiekiau būti „hitų“ atlikėja – dėl to aš savo karjerą dar labiau vertinu. Aišku, televizijos projektai prisidėjo prie žinomumo, bet jie man buvo kaip šalutinė veikla. Manęs nevargino įkyrūs gerbėjai. Nuo vaikystės buvau labai artistiška ir kūrybiška, buvau komandos žmogus.
Aš iš savęs tyčia jokio įvaizdžio neformavau – tiesiog laidose atlikau man skirtas užduotis“, – sako ji.
„Kartais pradedu galvoti, kad visuomenėje yra labai daug neapykantos“
R. Ščiogolevaitė pabrėžia, kad pramogų pasaulyje ypač pastebi standartus, kurie taikomi būtent moterims. Anot jos, itin pykdo sudarytas įvaizdis, kokia moteris turėtų būti.
„Supykstu, kad tiek daug dvigubų standartų pastebiu, nes jei laidoje moteris pasisakė aštriau, žmonėms tai užkliūva žymiai labiau, nei kai panašiai pasisako vyras. Mane tikrai papiktino požiūris, kad jei jau moteris – tai ji tik kukli, tik švelni ir tik „savo vietoje“. Man visada tai sukeldavo norą maištauti“, – teigia pašnekovė.
Vis dėlto tapus daugelio skandalingų antraščių taikiniu, 5 vaikus turinti Rūta svarsto, kad tikriausiai visos skyrybos – kad ir kokios gražios bebūtų – visada paliks žymę šeimoje.
„Vienareikšmiškai, visos skyrybos paveikia šeimas – ar gražios, ar sunkios, ar ilgos, ar trumpos. Tai yra sunkus metas. Labai stebiu kitų moterų patirtis, galiu pasakyti, kad liūdna, jog daugelio panašioje padėtyje atsidūrusių moterų situacija po skyrybų nepagerėja visomis prasmėmis. Tik tie, kas yra šių dalykų patyrę, galės suprasti visa tai iki galo“, – per daug neatvirauja atlikėja.
Moters galvoje kirba daugybė neatsakytų klausimų: kodėl tiek daug pykčio nukreipta į žmones, kurie apie save dalinasi? Kodėl visi stengiasi turėti tik baltą/juodą nuomonę?
„Man nemalonu, kad žmonės bet kokį pasidalinimą apie save vadina „paklodžių skalbimu“. Vienas dalykas kai tu pasakoji kažką labai intymaus – tada jau galima pasakyti, kad yra peržengta tam tikra riba. Bet pastebiu, kad labai dažnai po straipsniais sulaukiama didelio puolimo. Mane tai tikrai sukrečia. Tačiau visada gerbiu bet kokį savo patirties, pozicijos pasidalijimą. Nes jei mes visada dėl visko tylėsim, tai apie ką mes diskutuosime?
Nepatinka man, kad kiekvienas turi turėti labai griežtą savo poziciją arba juoda, arba balta ir ją turėti apie viską, – nuomonę reiškia ji. – Kartais pradedu galvoti, kad visuomenėje yra labai daug neapykantos.“
Subūrė muzikinį trio
Nors, kaip ir sako pati Rūta, dėl užimto gyvenimo hobiams net nelieka laiko, su ilgametėmis draugėmis ir scenos kolegėmis Asta Pilvelyte ir Vaida Genyte praeitais metais ji subūrė ansamblį, su kuriuo važinėjo po turus.
Moteris dalinasi, kad pykčių tarp jų nebūna visai, tačiau tik laikas parodys, kaip viskas susiklostys:
„Esame bandžiusios dainuoti trise. Kažkuriuo metu nusprendėme tiesiog to nebetęsti, nebuvo jokio pykčio. Po kurio laiko Aistė prisiminė šitą idėją trijulės. Net nedvejojau ir tiesiog vėl susibūrėme. Tai tikrai geriausia, kas galėjo nutikti praeitais metais.“
