2008-aisiais, kai ištekėjo už turtuolio vyro, Natasha Sindeeva buvo žinoma kaip elitinių Maskvos vakarėlių lankytoja, gyvenimu besimėgaujanti ir vis dar savęs beieškanti šokių karalienė. Kartą bevažinėjant prabangiu rožiniu „Porsche“, moteriai gimsta netikėta idėja – ji sumano įkurti televizijos kanalą. Tiesa, šiame versle ji neturi jokios patirties…
Vis dėlto vejama svajonės ir padedama vyro, ji netrukus randa puikiai tam tinkančias patalpas ir įkuria savo kanalą, pavadinimu „Dozhd TV“. Vėjavaikiškoji Natasha paskelbia, kad tai – optimistiškas gyvenimo būdo kanalas laisviems, jauniems ir tolerantiškiems Rusijos žmonėms. Netrukus šis naujas kanalas pritraukia būrį panašiai galvojančių ir neretai LGBT bendruomenei priklausančių žurnalistų. Tačiau visa tai įvyksta būtent tada, kai Rusijos valdžia pasmerkia tos pačios lyties žmonių santykius...
Tikriausiai neverta nė sakyti, kad kanalas iškart patraukia ir V. Putino dėmesį, o po kurio laiko užverda ir nesibaigianti, nuolatinė kova tarp šio diktatoriaus ir „Dozhd TV“. 2011-aisiais, prasidėjus prieš Putiną nukreiptiems protestams, kanalas netikėtai tampa vieninteliu stiprų balsą turinčiu ir propagandos neskleidžiančiu kanalu Rusijoje. Neretai būtent šio kanalo laidose apsilankydavo ir kiti aršūs Putino priešai, tokie, kaip Borisas Nemtsovas ar Alexei Navalny, o taip pat kanalas buvo vienintelis, kuris jau tada pranešdavo apie Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje.
Dokumentinio filmo „Velniop šį darbą“ žiūrovai išvys, kaip kardinaliai per pastaruosius 10 metų pasikeitė ne tik visos Rusijos, bet ir pačios kanalo įkūrėjos N. Sindeevos gyvenimas. Turtuole buvusi Natasha po 10 metų nebeturėjo nieko. Ką jau kalbėti apie patį kanalą – Putinui pasirūpinus, kad nutrūktų palydovinis „Dozhd TV“ signalas, žurnalistai savo žinias ėmė transliuoti net iš absoliučiai televizijai netinkančios slėptuvės, esančios Natashos bute Maskvoje. Kardinaliai pasikeitė ir kanalo įkūrėjos asmenybė – jei anksčiau jai rūpėjo tik vakarėliai, o apie balsavimą nebuvo nė kalbos, netrukus ji buvo pradėta vadinti aršiausia Putino prieše. Jai, kaip ir visiems „Dozhd TV“ žurnalistams, buvo užklijuota „užsienio agentės“ etiketė.
Šio dokumentinio filmo režisierė – Vera Krichevskaya – kartu buvo ir antrasis žmogus, pradėjęs dirbti minėtame kanale. Moteris neslepia – šiuo filmu ji dar kartą norėjo priminti, kad pagrindinė žurnalistų misija yra atskleisti tiesą. Deja, ji taip pat pripažįsta ir tai, kad nors kanalo žurnalistai vis tvirčiau jautė pareigą Rusijos žmonėms pranešti tikras naujienas ir tai, ką sistemingai ignoruodavo kiti Rusijos kanalai, su jais ne tik nuolatos būdavo grasinama susidoroti, bet kartais tai imdavo panašėti ir į kovą su vėjo malūnais.
Daugiau apie filmą skaitykite TV3 kino eksperto Lauryno Stonkaus recenzijoje. Skaityti galite čia.
Jau šiandien, Spaudos atgavimo dieną – dokumentinis filmas „Velniop šį darbą“, 21.30 val. per TV3!