Naujienų portalui tv3.lt P. Morkūnas atvirai papasakojo apie istoriją, kuri jam buvo be galo jautri.
Veterinaras neslėpė, kad jautriausios istorijos yra tos, kurios susijusios su praradimais, netektimis.
„Labiausiai mane sujaudino istorija, kurios metu mirė gyvūnėlis. Gyvūnėliui buvo tik 6 mėnesiai. Jis sirgo įgimta liga, kuri yra nepagydoma. Paralyžiavo kojytes, atjungė galines kojas, o vėliau ir priekines. Turėjome vilties, kad jis išgyvens. Padarėme tyrimus, stengėmės visais įmanomais būdais išsaugoti jo gyvybę. Tačiau atsitiko taip, kad paralyžiavo net jo kvėpavimą. Ši situacija buvo labai jautri, nes šis gyvūnas viską galėjo padaryti viską savo akimis, galva. Tačiau visu kūnu buvo neįgalus. Mačiau, kad tas mažutis Haskis nori gyventi. Akys buvo pilnos meilės. Neišpasakyto mielumo šunelis. Tikrai buvo labai gaila visam kolektyvui... Labai jautri istorija“, – atsiduso pašnekovas.
Anot jo, jis jame matė ir savo augintinį, todėl ši istorija tapo dar labiau jautri: „Tas gyvūnas kažkuo priminė man mano gyvūną. Dar nemačiau tokio gyvūno, kuriam akys degė iš noro gyventi. Atrodo, kaip taip gali būti... Istorijos, kurios susijusios su mažais gyvūnėliais – jaudinančios. Jos palieka ilgą uodegą paskui save. Tikrai dar ne vieną kartą prisiminsiu šią istoriją. Praėjo jau kiek laiko, tačiau vis dar galvoje ji sukasi.“
P. Morkūno darbe netrūksta tiek liūdnų, tiek linksmų istorijų, todėl nenuostabu, kad darbe išgyventas emocijas jis parsineša ir į namus.
„Nepavyksta man visų istorijų pamiršti. Parsinešu ir į namus mintis apie tai. Namiškiai gyvena su mano istorijomis. Galbūt, tai nėra normalu, bet aš nemoku visko nubraukti. Taip nebūna. Jeigu darbe nutinka taip, kad nepavyksta išgelbėti kažkam gyvybės, namiškiai iš karto tai supranta ir mato iš mano elgesio. Visai kitoks grįžtu namo. Dar nepamirštu šių istorijų, nes tai yra darbas ir medicina.
Aš neužverčiu puslapio ir visada stengiuosi skaityti informaciją apie tai, daugiau gilintis. Noriu surasti, ką galėčiau ateity pakeisti ar padaryti. Visada norisi įsigilinti į situaciją. Bandau išspausti maksimumą ir ieškoti savo klaidų. Žinoma, kad prieš gamtą nelabai gali ką pakeisti, todėl ne visada gali išsaugoti gyvūnui gyvybę“, – atviravo veterinaras.
Tiesa, ne viskas darbe būna taip liūdna. Veterinaras džiaugėsi, kad kartą pavyko išgelbėti seno šuniuko gyvybę: „Neseniai turėjome tokį atvejį, kuomet 16 metų gyvūnas sirgo rimta liga. Jam buvo supūliavusi gimda, organai ne visi veikė, turėjo širdies nepakankamumą. Tokių gyvūnų daugelis neima operuoti, nes jie būna jau per seni. Mes operavome jį, nepaisant to, kad buvo didelė tikimybė, jog jis neišgyvens. Tačiau džiugu, kad viskas pavyko idealiai. Gyvūnas atsikėlė ir iki šiol jaučiasi gerai. Pati šeimininkė apsiverkė iš laimės.“
Paulius tvirtai sakė, kad visuomet tiki savo bei kolegų jėgomis, todėl niekada nenuleidžia rankų: „Aš visada tikiu, kad gyvūną pavyks išgelbėti. Jeigu netikėtumei, tuomet nebūtų tikslo jo operuoti.“
Baigdamas pokalbį apie darbą „TV Pagalboje“, šis pridūrė, kad džiaugiasi, jog turi galimybę dirbti čia.
„Pamačiau daug įvairių žmonių, gyvūnų. Esu labai laimingas, kad esu šioje laidoje. Smagu padėti ir suteikti galimybę gyventi. Daugelis žmonių neturi lėšų tam, kad galėtų skirti jam gydymą. Veterinarija yra brangus dalykas. Mes dirbame neatlygintinai. Gerai, kad yra tokia laida. Mes suteikiame džiaugsmą gyvūnams bei jų šeimininkams. Džiaugiuosi, kad darome gerus darbus. Komanda taip pat labai šauni“, – šypteli P. Morkūnas.
„TV Pagalba“ – pirmadieniais-penktadieniais 16.30 val. per TV3
