Rudenį antrojo vaikelio susilaukus Airinė prisipažino, kad ši žinia ją išties nustebino.
„Kai sužinojau naujieną, gavau lengva šoką, nes buvo praėję tik trys mėnesiai po antrojo vaiko gimimo. Pasakiau vyrui, jis taip pat gavo lengvą šoką, abu žiūrėjome vienas į kitą ir galvojome, kas čia bus. Minčių apie nėštumo nutraukimą net kalbos nebuvo, dėliojomės, kaip viską išspręsti. Be proto džiaugėmės, visą laiką svajojome turėti daug vaikų, didelės šeimos.
Tai savotiškas gyvenimo kuriozas, nes antrą kartą pastoti man nepavyko labai daug metų, aš net nebūčiau pagalvojusi, kad taip greitai pastosiu trečią kartą. Tai Dievo dovana, kurios mes ilgai prašėme“, – džiaugėsi moteris.
Vardą mergaitei pora žinojo, kai dar Airinė laukėsi antrojo vaiko: „Visų mūsų vaikų vardai yra išskirtiniai. Vaikų vardai prasideda skiemeniu „Ra“, kurio reikšmė saulė, šviesa, tikėjimas, tuomet prijungiame antrąjį skiemenį, kuris taip pat turi reikšmę. Raidės pačios lūpose susidėlioja, žinoma, kietiems būna keista, bet vėliau pripranta. Kai pirmąjį sūnų pavadinome Ramiru, seneliai buvo susiėmę už galvų, bet mes nekreipėme dėmesio.“
Pora dukrai suteiks Rajos vardą, antrąjį sūnų šeima pavadino Raon vardu.
„Visiems artimiesiems nieko nesakėme iki trijų mėnesių, nes bijojome tos rizikos. Pasidarėme genetinį testą, įsitikinome, kad viskas yra gerai ir tuomet pranešėme žinią kitiems šeimos nariams. Vyriausias sūnus labai apsidžiaugė, sakė taupys pinigėlius ir viską pirks sesei. Kai pagimdžiau antrąjį sūnų, Ramiras labai džiaugėsi ir prašė manęs šimto leliukų“, – juokėsi Airinė.
Moters teigimu, dukros gimimas pakeis ir patį Sergejų: „Manau, Sergejus išsilydys kaip sviestas turėdamas dukterį, jis sūnums yra labai mielas ir švelnus. Žinoma, jis yra griežtas tėvas, bet vaikus labai myli ir tos meilės neslepia. Jis yra nubrėžęs ribas ties sportu ir šeimoje įvedęs discipliną. Sergėjui šeima labai daug reiškia ir į šeimos klausimus jis reaguoja labai jautriai.“
Pati Airinė save laiko negriežta mama: „Savo vaikus myliu be proto, Sergėjus kartais pyksta, kad esu išprotėjus dėl tos meilės. Jo teigimu, per daug lepinu vaiką, ji bučiuoju, guodžiu, berniukas neužaugs vyrišku. Žinoma viskas priklauso nuo situacijos, kartais ir aš balsą pakeliu, būnu griežtesnė. Šeimoje turi būti balansas, mama – švelni, o tėtis būna griežtesnis. Aš vaikams labai daug ką leidžiu, Ramiras drąsiai per balas gali lakstyti, suteikiu laisvę tyrinėti. Žinau, kad su kiekvienu vaiku taip bus ir aš mažiau kišiuosi į jų reikalus.“
Tiesa moteris prisipažįsta, kad šiai dienai jai trijų vaikų jau pakaktų: „Nesu kategoriška šiuo klausimu ir niekada negalėčiau sakyti, kad daugiau vaikų nenoriu, bet šia minute sakyčiau, kad tikriausiai vaikų man gana. Jeigu seneliai gyventų Vilniuje, šalia mūsų, nebijočiau turėti ir daugiau vaikų, bet dabar būnant vienai, yra sudėtinga jų tiek daug užauginti.
Visada sakiau, kad noriu turėti vaikų iki trisdešimt, o po to paauginus juos, gyvensiu dėl savęs ir pildysiu savo svajones bei planus. Man visuomet atrodė, kad gyvenimo dėl vaikų paaukoti nereikia. Vaikams paūgėjus, pradėjus eiti į darželius, turi laisvės kūrybai ir savęs realizacijai.“
