Laidos vedėja ir kūrėja Kristina Rimienė su savo pašnekovais jaukiai šnekučiuosis prie židinio. Begurkšnojant arbatą, jie palies daugtybę įvairių temų.
Algirdas dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Jis yra Kovo 11-osios Akto signataras. 1990–1992 m. buvo išrinktas ir aktyviai dirbo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatu (vieną kadenciją). Taip pat dirbo prezidento Valdo Adamkaus Nacionalinio saugumo ir užsienio politikos grupės patarėju.
O nuo 1999 iki 2009 m. A. Kumžos gyvenimas buvo susietas su Ukraina – jis keletą metų dirbo nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Ukrainoje. Politiko veikla įvertinta Lietuvos ir Ukrainos apdovanojimais.
Kvietimo dirbti ambasadoriumi sulaukė per medaus mėnesį
Jo žmonai Tomai, kai kartu su Algirdu išvyko dirbti į Ukrainą, buvo vos 25-eri. O šio kvietimo jiedu sulaukė kopinėdami medų kalnuose.
„Tai buvo didelis ir ne visai tikėtas iššūkis. Kvietimas į Ukrainą buvo tiesiogine ta žodžio prasme „nuleistas iš Himalajų“. Kai susituokėme, išvykome į medaus mėnesį be bilieto atgal – aš išėjau iš darbo. Planavome pakeliauti bent kelerius metus, neplanavome grįžti. Nusileidus nuo kalno, Algirdas pasitikrino kompiuterį ir rado kvietimą pasvarstyti ambasadoriaus darbo vietą Ukrainoje. Tada nusprendėme“, – prisimins T. Kumžienė.
Anot moters, tai buvo sena Algirdo svajonė – jis nuo pat vaikystės svajojo būti diplomatu, ambasadoriumi.
Ukrainoje jiems gimė pirmoji dukra Marija, o antroji Sofija – jau grįžus į Lietuvą.
Amžiaus skirtumas – ne riba?
Algirdo ir Tomo amžiaus skirtumas – 23 metai. Tačiau, laidos vedėjai Kristinai pasiteiravus, ar dėl to jie sulaukia kokių nors reakcijų iš aplinkinių, o gal net pastabų, kad Toma Algirdą pasirinko dėl pinigų, pora patikins, jog į tai niekuomet per daug nesikoncentravo.
„Tų pinigų gal tiek daug nebuvo. Žmonės net bijo tą skirtumą pasakyti, o aš jau gal ir užmiršau jį. Taip, jis nemažas – gal kiti galvojo, kad tai yra vienadienė, romantinė istorija. Kad jie pakeliaus ir viskas baigsis. Tačiau, gegužės 5 dieną, sukako jau 20 metų kartu“, – išdidžiai šypsosis Algirdas.
Anot Tomos, jai į akis niekas nieko nesakė. Bet, vis dėlto, svarbiausias buvo tėvų požiūris.
„Supratau, kad tai nėra tipinė, tradicinė situacija. Bet mano tėvai labai gražiai nuo pat pradžių priėmė Algirdą ir niekada man nieko nekomentavo. Nežinau, ką jie tada nuoširdžiai galvojo, bet niekada nesu išgirdusi, kad tai yra klaida. Jie sakė, kad čia mano sprendimas, mano kelias“, – pripažins ji.
Algirdo Kumžos veikla
Algirdas buvo politiku, teisininku, verslininku, žurnalistu, alpinistu. Tačiau, norėdamas papasakoti apie save, jis vis dėlto pradeda nuo... kaimo. Žemaitijoje augęs vyras prisimena, kad visada norėjo keliauti. Bet darbų buvo tiek daug, kad šis noras likdavo ne pirmoje vietoje.
„Tik sulaukęs 40-ies, išpildžiau savo vaikystės svajonę – tapau alpinistu. Karjerą dariau labai greitai, nes jau po 7-erių metų kopiau į vieną aukščiausių pasaulio kalnų, ir net esu apie tai parašęs knygą. Kai esi baigęs karjerą, man kartais atrodo, kad pats šviesiausias laikotarpis ir pati gražiausia profesija yra alpinisto“, – sakys A. Kumža.
Vis dėlto būti alpinistu yra rizikinga. Ši veikla reikalauja ne tik fizinės, bet ir emocinės stiprybės.
„Visko buvo. Daug kartų gyvenime galėjau prasmegti į kokį ledo plyšį. Pavyzdžiui, skendau Patagonijoje, labai šaltoje kalnų upėje. Bet visą laiką paskutinę sekundę kažkokia ranka sugriebdavo mane – nežinau, ar Budos, ar Konfucijaus. Ir dabar, rašydamas knygas, sprendžiu vieną klausimą – kodėl jie taip darė, kodėl mane gelbėjo?“ – prisimins Algirdas.
Toma Kumžienė neatsispyrė Rytų filosofijai ir gydymo būdams
Toma gimė gydytojų šeimoje, tad ir jos pačios gyvenimas taip pat iš pradžių buvo susijęs su medicina. Kurį laiką save išbandžiusi kitoje srityje, vos prieš kelerius metus ji vėl sugrįžo prie savo šaknų. Tik šįkart – Rytų medicinos.
„Po mokyklos studijavau dizainą, vėliau viskas nukrypo į kultūros vadybą, komunikaciją, o tada po truputį artėjau prie Rytų mokymų. Iš dizaino išėjau, nes trūko bendravimo – ten buvo daugiau kompiuterio ir darbo vienatvėje. Tas bendravimas lydėjo ir per kitas sritis, o šiandien, Rytų medicinoje, jis yra pagrindinis dalykas, nustatant ar diagnozuojant problemą, ir vėliau padedant ją spręsti“, – kalbės T. Kumžienė.
Porą suvienijo meilė kalnams ir bendra veikla
Tomą ir Algirdą suvienijo ir bendra veikla, ir Himalajai. Algirdas neslėps – kalnus jis tiek pamėgo, kad net povestuvinę kelionę įkalbėjo daryti būtent ten.
„Labai smagiai keliavome – ten susipažinome ir su vienu korėjiečiu. Tada jis mums atrodė paprastas, kuklus žmogus, o vėliau sužinojome, jog jis – didžiausias Kuksando mokytojas“, – pasakos Algirdas ir pridurs, jog Rytų filosofija domėjosi nuo jaunų dienų.
Ilgą laiką į Rytų filosofiją Algirdas nežiūrėjo pernelyg rimtai, tačiau po vieno įvykio viskas pasikeitė.
„Kai dirbau ambasadoriumi Kyjive, man prasidėjo neramių kojų sindromas – nežinojau, ką daryti. Iki penkių ryto kiekvieną naktį neužmigdavau, galvojau, kad jau teks iš tos trasos išlėkti ir prarasti karjerą. Ėmiau ieškoti, kas padėtų. Pasirodo, kad iš visų terapijų ir tablečių, vienintelė, kuri padeda, yra korėjietiška praktika. Kai ėmiau ją taikyti, pamačiau šviesą tunelio gale. Tada ja patikėjo ir Toma“, – neslėps vyras.
Kuksando – tai senovinis korėjietiškas kvėpavimo, judesio ir meditacijos menas, kurio tikslas – suderinti kūną, protą ir energiją. Trumpai tariant, tai – holistinis sveikatingumo ir dvasinio tobulėjimo metodas, jungiantis kvėpavimo pratimus – gilius, ritmingus įkvėpimus ir iškvėpimus, siekiant suaktyvinti gyvybinę energiją. Taip pat lėtus, harmoningus judesius – panašius į jogos ar taiči technikas, stiprinančius kūną ir lankstumą. Galiausiai – meditaciją – minties nuraminimui, dėmesio sutelkimui ir vidinei pusiausvyrai.
Dabar pora yra pasiekę Korėjoje pripažintą meistrų lygį, abu yra išlaikę tarptautinių mokytojų egzaminus. Jie ne tik patys praktikuoja Kuksando, bet ir moko šios praktikos kitus.
„Floristinis desertas“ – tiesiai iš Majamio
Kartu su vietiniu floristu iš Majamio, įvairių floristikos čempionatų dalyvių Juanu Carlosu Semidey, floristikos dizainerė K. Rimienė bent akimirkai sugrąžins saulę į pilką rudenio dangų.
Juanas dirbo įvairiose pasaulio šalyse – ne tik Amerikoje, bet ir Europoje bei Azijoje. O su Kristina jie susipažino 2022 metais, kai abu dalyvavo Atvirame Amerikos žemyno čempionate Orlande, JAV. Be to, neseniai J. C. Semidey asistavo pasaulio floristikos čempionate Meksikos atstovui.
Majamyje Juanas jau iš anksto buvo pasiruošęs kompozicijai skirtą rėmą. Jame puikuosis įstabioji helikonija. J. C. Semidey taip pat įkomponuos anturius, jurginus, orchidėjas ir kelias žalumas, iš kurių viena – papartis. Taip pat – kelios smulkiažiedės gėlės bei vijoklis. Žiūrovai pamatys išties ypatingą papuošimą namams bei kitoms erdvėms.
„Pasaulis pagal moteris“ – sekmadieniais, 10 val. per TV3.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
