Šiemet trisdešimtąjį gimtadienį sutikusi TV3 televizija nuėjo ilgą kelią, kuris prasidėjo nuo vieno vaizdo kasečių grotuvo.
Televizijos darbuotojų smalsumas, drąsa ir pasiaukojimas žiūrovui atvedė kanalą ten, kur jis yra šiandien.
TV3 jau 19 metų yra žiūrimiausia televizija Lietuvoje, o kanalo komanda kiekvieną dieną stengiasi būti bent vienu žingsniu priekyje.
„Ne kartą esu sakiusi – būtų sunku rasti kitą tokį verslą, kuris per pastaruosius metus pasikeitė labiau nei televizija. Dar ne taip seniai atrodė, kad visa televizija sutilpdavo pagrindiniame namų kambaryje, viename aparate.
Šiandien tai išaugo bet kokias ribas – su žiūrovais sveikinamės ne tik iš daugybės skirtingų ekranų bet kuriuo paros metu, bet ir siūlome jiems tokį skirtingą turinį, kokie įvairūs yra jie patys. Jau 30 metų mes kartu vienijamės ir kuriame tradicijas, ištiesiame pagalbos ranką ar mokomės ją priimti, o taip pat kartu augame.
Džiaugiuosi, kad per tiek metų įgavome ne tik savo pirmųjų žiūrovų, bet ir jų vaikų pasitikėjimą, ir jie mus renkasi ne tik tuomet, kai ieško kokybiškos pramogos, bet ir tada, kai nori patikimos ir patikrintos informacijos.
Mes iš tiesų kvėpuojame tuo, kuo ir mūsų žiūrovai. Televizijos dienos proga norisi padėkoti, kad tiek metų nenustojame vieni iš kitų mokytis ir nuolatos keičiamės praturtinančiomis istorijomis“, – sako TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.
Minint televizijos dieną, nuo pirmųjų dienų iki šiol TV3 dirbantys Artūras Selickas ir Andrius Meškėla pasidalino savo prisiminimais apie įdomiausius pirmus kartus, neeilinius atsitikimus ir profesinį bei technologinį augimą.
Gimė iš buitinio kasečių leistuvo
„1993 m. balandžio 11-ąją, naujo televizijos kanalo įkūrėja, Amerikos lietuvė Liucija Baškauskaitė, į 21-ąjį Vilniaus televizijos bokšto aukštą atsinešė buitinį vaizdo kasečių grotuvą. Su velykiniu filmu pirmą kartą „įsikirtome“ į tuometinio Rusijos kanalo transliaciją. Buvo numatyta, kad ilgainiui tą kanalą apskritai perimsime“, – prisimena garso operatoriumi tuomet buvęs ilgametis TV3 darbuotojas A. Selickas.
Tais laikais iš esmės viską, ką darė vos nepriklausomybės kelią pradėjusios valstybės televizijos, galima vadinti pirmais kartais.
Pavyzdžiui, TV3 pirmieji pradėjo rodyti laidų ir filmų anonsus. Taip pat pirmieji žiūrovams pateikė tiesioginę transliaciją iš 1993-iųjų spalio pučo Maskvoje.
„Anuomet televizija mums buvo tarsi antri namai. Būdami jauni, nuovargio nejausdavome. Pasitaikydavo, kad televizijoje ir miegodavome po dvi ar tris naktis. Grįždavome namo, nusiprausdavome, pailsėdavome, o tada vėl kupini entuziazmo eidavome atgal“, – pasakoja A. Meškėla.
Naujo televizijos kanalo įkūrėja L. Baškauskaitė į Lietuvą grįžo turėdama tikslą – į mūsų šalį atnešti vakarietišką kultūrą – ir ieškojo pagalbininkų.
„Mudu su Gintautu Gaidamavičiumi buvome pirmieji darbuotojai, iš televizijos bokšto oficialiai perėję dirbti į „Tele-3“, – tvirtina garso operatorius.
Piketai dėl lietuvių kalbos
1994 metais iš perimamo rusiško kanalo buvo paveldėtos serialo „Santa Barbara“ transliacijos.
A. Meškėlai buvo leista išrinkti balsus ir pradėti šį serialą garsinti. Buvo atrinkti šešių aktorių balsai, kurie bene mylimiausią to meto serialą Lietuvoje garsino lietuvių kalba. Įdomu tai, kad dauguma šių žmonių iki šiol dirba TV3.
„Prie televizijos prasidėjo piketai – žiūrovai anuomet nesuprato, kaip kelis metus rusiškai kalbėję amerikiečiai prabilo lietuviškai. Paskui jie apsiprato, o mes susukome dar apie 1000 serijų“, – sakė televizijos senbuvis.
Anot jo, vienas didžiausių tų laikų pramoginių įvykių Lietuvoje, buvo seriale Meisoną vaidinusio aktoriaus Lane‘o Davieso atvykimas į Vilnių.
Anuomet į susitikimus su serialų herojais žmonės plūsdavo tarsi į didžiausių roko žvaigždžių koncertus šiandien!
Sulig „Santa Barbaros“ vertimu į lietuvių kalbą, darbą pradėjo ir „Tele-3“ garsinimo studija – joje lietuviškai garsinti įvairiausi filmai. Entuziazmo ir užsidegimo buvo tiek, kad žmonės šioje studijoje dirbo ir per naktis.
Pirmas tiesioginis eteris
„1993 m. spalį, kai įvyko konstitucinė krizė Maskvoje, laisvė veikti buvo labai didelė. Nebuvo suvaržymų, leidimų gavimo procedūrų. Buvome pirmieji iš Lietuvos televizijų, kurie pradėjo rodyti tiesiogines Maskvos įvykių transliacijas. Techninės galimybės tais laikais buvo labai ribotos – iki tol apskritai niekada nebuvome vykdę tiesioginių transliacijų, todėl mokėmės eigoje“, – istorinių įvykių prisiminimais dalinasi garso režisierius bei prideda, kad būtent tuomet „Tele-3“ tapo tiesioginio eterio kanalu.
Reikšmingas pasiekimas kanalui buvo ir pirmosios „Tele-3“ televizijose sporto žinios – ši laida buvo kuriama su garsiu sporto žurnalistu Dainiumi Žygeliu.
Techninis tobulėjimas
„Pradėjome nuo trijų VHS grotuvų, o dabar turime pasaulinio lygio įrangą, aukščiausios kokybės studijas ir galimybes. Negaliu nesididžiuoti, kad tai nemaža dalimi ir mano pasiekimas“, – džiaugiasi 30 metų TV3 dirbantis A. Meškėla.
Jam antrina ir kolega, TV inžinierius Artūras Selickas.
„Tai, kas buvo tada, ir kas yra dabar, skiriasi kaip žemė ir dangus. Nuo senovinių pultų perėjome prie skaitmeninių. Technika tobulėja kiekvienais metais, kiekvieną mėnesį, šuoliais. Šiandien galiu džiaugtis, kad tikriausiai dirbame su tokiais pačiais įrankiais, tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir stipriausios pasaulio televizijos“, – sakė jis.
Jo prisiminimuose įstrigo ir televizijos kambarėlis, kurį kolegos vadindavo „siaubo būdele“.
„Kai atidarėme pirmą komentatorinę, ji buvo labai maža – kad bent kiek veiktų ventiliacija, reikėdavo duris atsidaryti. Dvi valandas tame kambarėlyje komentuoti rungtynes buvo rimtas iššūkis – visi ten dirbantys išeidavo visiškai šlapi“, – pasakoja inžinierius.
Daug streso, daugiau entuziazmo
Nuolatinė turinio transliacija televizijoje kelia iššūkių. Ypač – kai transliuojami svarbūs įvykiai sutampa su netikėtais incidentais.
„Buvo atvejis, kai rodėme Europos krepšinio čempionatą, ir pas mus dingo elektra – Antakalnyje kažkas nutraukė laidus. Teko skubiai išjungti ir „Power Hit Radio“, ir TV6, kad tik tas krepšinio rungtynes užbaigtume naudodami nepertraukiamos energijos šaltinius. Neužteko – likus 10 minučių iki eterio pabaigos, baterijos baigėsi“, – pasakoja A. Selickas.
Kur kas malonesnis stresas patirtas tuomet, kai „Žalgiris“ savo debiutiniame „Eurolygos“ sezone tapo lygos čempionais.
„Tai buvo vienintelis tuo metu visą Lietuvą dominęs dalykas. Skubiai nutraukėme visų kitų laidų rodymą ir jungėme „Žalgirio“ nusileidimą oro uoste“, – prisimena TV inžinierius.
Jis sako, kad būtent tokie stresiniai atvejai ir įvairūs nenumatyti įvykiai suteikia papildomos energijos bei azarto, kuris skatina ir toliau būti ištikimais TV3 kolektyvui.
„Dirbti tą patį – kasmet vis įdomiau. Nuolat kažką naujo gauni, išmoksti, tobulėji ir pats tobulini, eini į priekį. Man be galo įdomu, kaip viskas keičiasi – kameros, pultai, aplikacijos. Tai yra mano variklis“, – sako A. Selickas.
„Jei būtų bent lašas netikėjimo tuo, ką darau, tikrai čia nebūčiau“, – antrina A. Meškėla.
