Karališkosios šeimos gerbėjai jau galėjo pastebėti, kad Buckinghamo rūmai nemėgsta per daug atvirauti apie Jos Didenybės būklę. Praėjusių metų spalį rūmai sulaukė kritikos, kai nepranešė, kad karalienė susirgo ir naktį turėjo praleisti ligoninėje.
Karalienės sveikatai sustreikavus, visi renginiai, kuriuose suplanuotas jos pasirodymas, būtų atšaukti, o jai būtų skirtas poilsio režimas. Pasijutusi geriau ji grįžtų į viešą gyvenimą, tačiau jos pasirodymai viešumoje būtų retesni.
Prisireikus karalienę vežti į ligoninę, šiam tikslui būtų pasirinkta privati Karaliaus Edvardo VII ligoninė. Šioje ligoninėje vienu metu gali gulėti vos daugiau nei pusšimtis pacientų, palatos didžiulės, o kiekvienam pacientui prižiūrėti skiriamos 4 medicinos seselės.
Šioje ligoninėje gydėsi princas Philipas, karalienės sesuo princesė Margaret, koronavirusu sirgęs princas Čarlzas, joje gimdė hercogienė Catherine.
Taigi, koks būtų veiksmų planas, jei karalienė nebegalėtų tęsti savo pareigų? Pirmiausia jos darbus iškart perimtų regentas – įprastai ši pareigybė sutampa su sosto paveldėtoju, taigi, tai būtų princas Čarlzas.
1937 metų Reagencijos aktas sako, jog karalienę neveiksnia galėtų paskelbti keturi jos konsortais paskelbti asmenys. Į šį sąrašą įeina lordas kancleris Dominicas Raabas, bendruomenių rūmų pirmininkas Lindsay‘us Hoyle‘as, vyriausiasis teisėjas, ar teismo archyvo vadovas. Iki savo mirties karalienę neveiksnia paskelbti galėjo tik princas Philipas.
