Naujienų portalo tv3.lt Linas Vaitkevičius atskleidė ir tai, kas šeimoje yra griežtesnis.
Pasak pašnekovo, sausio 26-ąją jo sūnus Nojus paminėjo 3-iąjį gimtadienį. Nepaisant to, kad krūvos žaislų ir nepadovanojo, tačiau jų šeimai kur kas svarbesni kiti dalykai.
„Mes trečius metus nedovanojame dovanų, nes mes tas dovanas nusprendėme padaryti tokias, kad sūnui dienos būtų įsimintinos. Absoliučiai visą gimtadienio dieną būname su juo. Stengiamės vietoje dovanų sukurti jam tam tikrų emocijų. Norime, kad liktų prisiminimai, nes žaislų būna tikrai per daug vaikams. O ir neseniai buvo Kalėdos. Dar liko neišpakuotų dovanų. Neleidome jų visų atidaryti, nes pradės nebevertinti.
Turėjau 3 dienų filmavimą, todėl išvykome su visa šeima į Vilnių. Pasiėmėme apartamentus Vilniaus senamiestyje, vykome į batutų parką, valgėme kavinėje, vaikštinėjome. Aišku, aš dar nuvykdavau pasifilmuoti serialui ir grįždavau pas juos. Praleidome laiką jaukiai, šeimyniškai. Tikrąją sūnaus gimimo dieną pasveikinome su keksiuku ir turėjome šventišką fotosesiją“, – apie laiką praleistą su šeima sakė vyras.
Paklaustas, į ką sūnus yra panašus, grupės „Žemaitukai“ narys Linas šyptelėjo, kad tiek į mamą, tiek į tėtį: „Jis yra mūsų abiejų mišinys – išskirtinai gudrus. Turintis humoro jausmą ir net ironijos. Kartais sarkastiškai pabajeruoja ir tai net priverčia krūptelėti. Manau, kad šį dalyką perėmė iš žmonos. Mano svajonė – kad jis būtų mandagus ir visada pasakytų „ačiū“, „viso gero“ ir „laba diena“. Tai jam daryti puikiai sekasi. Šiuos dalykus, manau, kad parėmė iš manęs. Jis taip pat yra ir prie meno, bet jam ir labai patinka kamuoliai.“
Tęsdamas pokalbį apie sūnų bei tėvystę, vyras atskleidė, ką jam reiškia būti tėčiu. „Naujas jausmas, kuris atsirado būnant tėčiu – atsakomybė. Esu nebe jauniklis, todėl negaliu blūdyti kelias dienas ir rodyti savo principų. Yra mūsų Nojus, kuris privalo turėti tėtį ir mamą. Kad ir kokia šventė ar darbai, tačiau privalau grįžti namo. Potraukis grįžti namo sustiprėjo dvigubai. Dabar noriu investuoti ne į kokius pirkinius, o į mažo žmogučio ateitį“, – šyptelėjo jis.
Veiklus žmogus neslėpė, kad dar daug dalykų nespėjo padaryti ir ne tiek daug laiko praleidžia namuose, tačiau viliasi, kad tai greitai pasikeis.
„Neišeina paskaityti tiek knygų, kiek norėtųsi apie vaikų auginimą. Laviruoju taip, kaip išeina. Labai norėčiau paskaityti daugiau teorinių dalykų, nes kartais kaip galvoji, kad reikia daryti, tuomet pagal profesionalus būna priešingai. Labai daug dirbu, todėl didelę dienos dalį būnu ne namuose. Čia yra skaudžiausias reikalas, nes jis supranta, kada pasakyti, jog pabūčiau namie. Tikiu, kad šie metai bus tokie, kai aš galėsiu visur vežtis kartu ir netrukdys, kai dirbsiu koncertuose ar būsiu filmavimo aikštelėse. Manau, kad jam tikrai smagu būtų pabūti turo koncertuose“, – atskleidė dainininkas.
Paklaustas, koks gi yra mažasis Nojus, Linas juokėsi, kad ne tik mielas, bet ir labai gudrus: „Mums pasisekė, kad jis ramaus charakterio, mielas. Bet ir gudrus, kai reikia pačiam apsirengti ir sėdi, nesirengia. Tuo momentu nesinori šaukti ir pykti, bet reikia griežčiau pasakyti, kad pats apsirengtų. Jis supranta, kad tai reikia daryti, bet sąmoningai elgiasi priešingai.“
Tiesa, L. Vaitkevičius prieš 5 metus patyrė skaudžias netektis – mirė jo tėtis ir mama. Vyras atviravo, kad yra dalykų, kurių taip ir nespėjo paklausti, tačiau auklėti atžalą padeda žmonos mama.
„Būtų labai sentimentalu pasiklausti tėvų patarimų ir sužinoti dalykų iš savo vaikystės, kurių taip ir nespėjau paklausti. Laimei, turiu nuostabią uošvienę. Išskirtinai fainą, kuri užaugino 10 vaikų. Visi vaikai yra protingi ir išauklėti. Man nebeliko klausimų, kurie būtų neatsakyti. Uošvienė mums viską atperka“, – tarė vyras.
Tęsdamas pokalbį apie tėvystę, dainininkas atskleidė, koks yra tėtis: „Aš buvau susidaręs nuomonę apie save, kad būsiu griežtas. Darbe susikuriu daug taisyklių, kurių turi laikytis kiti ir aš, bet mažas berniukas Nojukas ištirpdė mane. Esu iš tiesų skystas tėtis. Nebūnu namie tiek, kiek mama. Mažiau jį auklėju, rečiau pakeliu toną. Manau, kad reikėtų daugiau tai padaryti, bet kol kas mama laiko frontą.“
Baigdamas pokalbį, L. Vaitkevičius užsiminė ir apie šeimos pagausėjimą: „Kaimynystėje gyvena mano žmonos sesers šeimyna, kuri turi mažą mergytę. Mano sūnus ją vadina sese, nors ji yra pusseserė. Nojus turi tokią sesers atsvarą, o kai klausiau, ko jis norėtų, sakė, kad labai norėtų broliuko. Mes lygiai taip pat norėtumėme draugijos. Tėvai nemoka taip žaisti, kaip vaikas su vaiku. Tiek iš draugijos pusės, tiek ir šiaip norime daugiau vaikų.“
