„Mano vardas Meow kaip katės, bet aš esu šuo“, – Australijos radijo laidos „The Kyle & Jackie O Show“ vedėjams paaiškino „rausvaplaukė šunytė“ iš JAV.
„Šunų mergaitė“
Užsidėjusi dirbtines šuns ausis ir antkaklį, Dalyn, kuri save vadina „šunų mergaite“ ir „e-šuniuku“, sakė, kad save identifikuoja kaip šunį ir yra visiškai pasinėrusi į šuns gyvenimo būdą – net kai kalbama apie naktines praktikas.
„Ten turiu pastelinių antklodžių ir pastelinių pagalvėlių, – pridūrė Dalyn apie šunų narvą, kuriame ji miega kiekvieną vakarą. – Būdama uždaroje erdvėje, nežinau, ar dėl to jaučiuosi saugi nuo pasaulio, ar jaučiuosi taip, tarsi pasaulis būtų saugus nuo manęs, bet tikrai jaučiuosi patogiai!“.
Dalyn, kuri nuolat stebina daugiau nei 15 tūkst. „Twitch“ žiūrovų savo įpročius, panašius į šunų, įskaitant kaulų graužimą, sakė, kad tapo nepriklausoma suaugusia moterimi, kuri ėmė mėgautis savo didele šuns energija.
„Nuostaba, kuri atsiranda žaidžiant ir tiesiog žavintis tave supančiu gyvenimu, yra nuostabus dalykas, – sakė ji. – Nesu tikra, ar kada nors skaičiavau, kad tapusi suaugusia turėjau tai nutraukti. Pagalvojau, kad kai pati užsidirbsiu pinigų ir pati mokėsiu už nuomą, tada galėsiu papildomai daryti viską, ką noriu – o aš norėjau būti šunimi!“
Ji – ne vienintelė
Ir ji toli gražu nėra vienintelis žmogus, tapęs šunimi bei pakeitęs savo rūšį.
Vienas japonas, pasivadinęs „geruoju berniuku“, neseniai išleido daugiau nei 15 tūkst. dolerių hiperrealistiniam šuns kolio kostiumui, kad įgyvendintų savo gyvenimo svajonę tapti Lese.
Daugiau nei 1 tūkst. žmonių, kurie nori būti pripažinti geriausiu žmogaus draugu, o ne žmogumi, susirinko Berlyno Potsamer Platz geležinkelio stotyje Vokietijoje, į šuniukų pasimatymą rugsėjo mėnesį. Netikrų keturkojų draugų būrys privertė iškviesti gyvūnų kontrolės tarnybą, nes jie viešai lojo ir lojo vienas kitam.
Dalyn taip pat džiaugiasi kitų žmonių, kurie laisvai mėgaujasi jos kailinių žvėrelių kvailiojimu, draugija.
„Turiu prižiūrėtojus, – paaiškino moteris, paklausta, ar turi draugą. – [Jie] tarsi šunų dresuotojai“.
„Jie mane maitina, vedasi pasivaikščioti, mes treniruojamės, o tai yra vienas mėgstamiausių mano užsiėmimų, nes gaunu skanėstų“, – sakė ji ir pridūrė, kad jos užkandžiai dažnai būna smulkinta vištiena, sausainiai ir džiūvėsėliai.
Norinti tapti lakūne taip pat teigia, kad į savo racioną įtraukia tikrą šunų maistą, sakydama, kad ji ir jos trijų prižiūrėtojų komanda dažnai prideda kaulų sultinio ir kitų žmogiškų ingredientų, kad paįvairintų kitaip „blankų“ maistą.
Šuniška svajonė
Dalyn sako, kad dresuotojai padeda jai įgyvendinti šunišką svajonę neimdami nė cento.
„Smagu, kad man nereikia niekam mokėti už tai, kad jie su manimi praleistų laiką“, – sakė ji, pridūrusi, kad su prižiūrėtojais nepalaiko seksualinių santykių. Vietoj to ji tiesiog laiko savo padėjėjus draugais, kurie dalijasi jos pomėgiu žaisti su šuniukais.
Moteris taip pat atskleidė, kad ji tramdo savo žvėrišką elgesį, kai iš tiesų mėgaujasi voliojimusi ant šieno.
„Šuniškoji mano pusė yra kasdienis gyvenimo būdas, – paaiškino ji. – Todėl man to visai nereikia miegamajame“.
Tačiau Dalyn tikisi, kad ir kiti pradės priimti savo vidinį Fido kaip gyvenimo būdą.
„Tikiu, kad kiekviename žmoguje yra pirmapradis gyvūnas, – sakė ji. – Tai mūsų žmogiškumo dalis. Pripažindama savo pirmapradę, gyvuliškąją pusę, jaučiuosi labiau žmogiška“.
Tačiau kol pasaulis nesutinka pritarti jos šuniškam požiūriui, Dalyn meistriškai ignoruoja neapykantos kupinus žvilgsnius ir šešėlinius nepritariančių kritikų priekaištus.
„Aš nekreipiu dėmesio į kitus žmones ir jų reakciją į mane, nes esu taip įsijautusi į tą akimirką, kai tiesiog vejuosi kamuoliuką, esu šuo, – sakė Dalyn apie šoką, kurio sulaukia jos išdaigos, kai ji viešai gyvena kaip šuniukas. – Noriu sėdėti ir vaidinti tam, į ką sutelkiu dėmesį“.