Pašnekovės teigimu, žodis badas – nėra tinkamiausias. Ji papasakojo, kaip geriau būtų galima apibūdinti tokį veiksmą.
„Aš nevadinčiau to badu, nes badas būna iš nepritekliaus, o čia – kaip tik iš maisto pertekliaus. Galbūt tiktų žodis pasninkas, tačiau jis turi religinę prasmę, kuri ne visiems yra priimtina, todėl geriausia tai būtų vadinti susilaikymu nuo maisto“, – kalbėjo ji.
Moteris atskleidė, kad susilaikymo nuo maisto ėmėsi ne dėl kokių nors estetinių tikslų, o dėl sveikatos.
„Kūne vyko uždeginimės reakcijos, kurios man nepatiko, todėl nebuvo pasiteisinimų, kad nenoriu, tingiu, nereikia. Tiesiog reikėjo tai padaryti, kadangi jau iš seniau žinojau, kad tai gali padėti ir šiaip yra labai naudinga organizmui, nes jis per tas dienas pailsi. Taip pat prieš daug metų būtent nevalgydama išsigydžiau alergiją, todėl tuo neabejojau“, – pasakojo moteris.
Viskas prasidėjo seniai
Tai – ne pirmas kartas, kai laidų vedėja susilaiko nuo valgymo, ji yra badavusi ir dvigubai ilgesnį laikotarpį.
„Tai darau jau ketvirtą kartą, nevalgiau penkias paras. Daugiausiai kiek esu nevalgiusi – 11 parų. Kadangi jau turiu patirties ir žinių, šįkart man tai nebuvo kažkoks labai didelis dalykas“, – sakė Asta.
Pasakodama apie pirmąjį susilaikymo nuo maisto laikotarpį, ji prisiminė, kaip apskritai sužinojo apie šio dalyko privalumus. Anot jos, viskas prasidėjo prieš daug metų.
„Apie tokią praktiką aš sužinojau prieš 15 metų iš draugės, kuri jau buvo išbandžiusi gydymąsi badu ir džiaugėsi rezultatais. Mane kankino baisi alergija, amžina sloga ir žaizdelės paakiuose tiesiog trukdė gyventi.
Ieškojau organizmo valymo būdų, mėginau nevalgyti namie, bet „vaidenosi“ pavojingi pojūčiai, todėl nutraukdavau. Supratau, kad be medikų priežiūros neišdrįsiu. Tuo metu Lietuvoje nebuvo, arba mes nežinojome, tokią praktiką taikančių medikų, todėl su drauge važiavome į Jūrmalą“, – kalbėjo moteris.
Vėliau ji pasakojo sužinojusi apie tokias galimybes ir Lietuvoje.
„Labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad gydytojas Voldemaras Giedrimas organizuoja susilaikymo nuo maisto stovyklas čia, Lietuvoje. Nebereikia važiuoti į Latviją, o ir badauti stovykloje, kurioje susirinkę nuotaikingi stovyklautojai ir įdomūs lektoriai, kur kas smagiau, nei „sovietiniu komfortu“ kvepiančioje klinikoje“, – pastebėjo ji.
„Vyko labai įdomios paskaitos, gavau daug žinių. Tą konspektą, kurį iš ten parsivežiau, jau spėjau tris kartus perskaityti“, – pasakojo laidų vedėja.
Pralinksminę kuriozai
Nepaisant to, jog, anot Astos, nevalgyti nėra sunku, ji su šypsena prisiminė įvykį iš stovyklos Latvijoje, kai užuodė kepamus šašlykus.
„Atsimenu, kai buvau klinikoje Latvijoje, kažkas po langais kepė šašlykus, mane tiesiog juoko priepuolis ištiko. Atrodo, jauti tą kvapą, skrandis susitraukinėja, skiriasi seilės“, – juokdamasi pasakojo ji.
Asta prisiminė ir juokingą įvykį stovykloje, kuris privertė greitai šokti iš lovos.
„O šį kartą buvau tokia atsipalaidavusi, išjungusi mintis, kad sugebėjau įeiti ne į savo kambarį viešbutyje, įsipatoginti ne savo lovoje ir smagiai plepėti telefonu, kol pasukau galvą į šoną ir pastebėjau ne savo krepšį, svetimą puspaltį...
Kaip strėlė pašokau, mėginau ištiesinti lovatiesę, bet supratusi, jog taip, kaip kambarinėms, man nepavyks, nuėjau prie savo stovyklautojų ir paklausiau, kas apsistojo aštuntame kambaryje. Atsiliepė vyriškis. Sakau: „Aš gulėjau jūsų lovoje“, o jis: „Oi, kaip gerai!“, – nuotaikingai sakė ji.
Kūno paruošimas ir rezultatai
Asta nepamiršo paminėti, kad labai svarbu išmanyti, kaip paruošti kūną, tačiau dar svarbiau – kaip bus grįžtama prie maisto.
„Žinoma, kūną reikia paruošti. Prieš nevalgymą reikia maistą vis lengvinti, kad organizmui nebūtų per didelio šoko. Bet dar svarbiau, ir čia norėčiau padėti tris didelius šauktukus, grįžimas po nevalgymo – tai labai svarbu. Po nevalgymo reikia pradėti labai lengvai. Aš pradėjau nuo kelių šaukštų kokybiško, 16 valandų virto naminio sultinio.
Kitą dieną – keli šaukštai sveiko, paprasto jogurto ar avokadas. Vėliau jau garintos daržovės, kitas kokybiškas sveikas maistas. Ir šiaip reikia pasiplanuoti gyvenimą iš anksto, kadangi nevalgant, normalu, kad jėgų yra mažiau“, – dalijosi pašnekovė.
Po susilaikymo nuo maisto, Asta džiaugėsi gerais rezultatais ir savijauta.
„Jaučiausi puikiai. Kai kurie žmonės sako, kad per susilaikymą nuo maisto alkio nejaučia. Aš taip pasakyti negaliu, bet tikrai nebuvo kažkoks drastiškas jausmas. Per tą laiką stipriai sumažėjo uždegiminės reakcijos, numečiau 5 kilogramus ir tikrai jaučiuosi gerai. Dabar jau valgau“, – šyptelėjo A. Stašaitytė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
