Naujienų portalui tv3.lt J. Statkevičius papasakojo apie iššūkius, su kuriais teko susidurti kuriant kolekciją, prisiminė tuos pristatymus, į kuriuos plūsdavo galybė svečių ir pirmąkart atskleidė, kaip būdavo sudaromas jo kviestinių svečių sąrašas.
Žada nepakartojamą kolekciją
J. Statkevičius neslėpė – pasiruošti naujos kolekcijos pristatymui karantino sąlygomis prilygo bandymui nuskristi į kosmosą.
„Labai problematiška su medžiagomis, avalyne, žmonėmis – negali dirbti, susisiekti. Žmonės net negalėjo atvažiuoti iš Kauno – buvo tikrai katastrofa. Kita vertus, kai turi laiko ir lauki, kada kas nors pajudės ar valdžia susimylės kažką leisti daryti, turi idėjų pilną galvą – sėdi, galvoji ir kažką sugalvoji. Iš vienos pusės, kūrybai tai gerai, bet kas liečia darbą… Juk kolekcija – ne vien kūryba, yra ir juodas darbas“, – pasakojo dizaineris.
Ir nors iš kūrybinės pusės idėjų dizaineriui nė kiek netrūko, fiziškai viską įgyvendinti buvo be galo sudėtinga. Nepaisant to, rezultatu jis yra patenkintas: „Sakoma, kad studentui visuomet trūksta paskutinės nakties, o čia to laiko buvo į valias. Žinoma, buvo ir kiti niuansai – reikėjo kitaip viską nufilmuoti, padaryti. Visada buvo nauji iššūkiai, bet man naujienos ir iššūkiai, kaip žinia, labai patinka. Kaip išėjo – įvertins žiūrovas. Žinote, kaip sakoma, pirmas blynas išeina labai prisvilęs, bet tik ne mūsų. Mūsų išėjo tikrai stebuklingas. Ir aš nesigiriu. Visi sako, kad aš giriuosi, bet tikrai ne – jūs pamatysite patys.“
Kaip būdavo sudaromas kviestinių svečių sąrašas į Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymą?
Ne pandemijos laikotarpiu po didžiųjų J. Statkevičiaus šou ilgai aptarinėjama būdavo ne tik pati dizainerio kolekcija, bet ir čia pasirodę svečiai, jų įvaizdis. Vis dėlto tik dabar, kai naujausios kolekcijos pristatymas įvyko virtualiai, žinomas vyras pripažino, kad iš tiesų sudaryti kviestinių svečių sąrašą – iki išprotėjimo sudėtingas uždavinys.
„Vieni žmonės mėgsta vienus, kiti – kitus, taip pat negali šalia pasodinti konkurentų ar priešų. Išskirtinis dalykas yra tas, kad mano pirmoje eilėje turi sėdėti ne tik svarbūs, pagirtini ir pirmaujantys, bet ir gražūs, madingi žmonės, kurie visada puola į kamerą. Ši taisyklė – amžina, bet kartu ir nieko naujo – išmokau jos iš Karlo Lagerfeldo“, – savąją paslaptį atskleidė J. Statkevičius.
Pats dizaineris neslėpė, kad jam brangus kiekvienas svečias, tačiau siekiant, kad nekiltų konfliktų, to neužtenka – prie sąrašo ir susodinimo reikia rimtai padirbėti, žinoti daugybę detalių.
„Sąrašo sudarymas – vienas iš sunkiausių ir skaudžiausių dalykų ruošiant kolekcijos pristatymą, jei jis tik vyksta gyvai. Tu turi žinoti, kad vienas žmogus įeis pro vieną pusę, ir jokiu būdu nematys kito, ir panašiai. Man asmeniškai visi svarbūs, visi gerbiami ir mylimi. Klientas – šventas reikalas, jų dėka aš išsilaikau. Į visa tai reikia atsižvelgti, reikia būti labai diplomatiškam. Kartais žmonės nė nesusimąsto, bet iš tiesų galėtų kilti pasaulinis karas, jei neteisingai susodinčiau žmones. Iki šiol to pavyko išvengti, o procesas – ne tik sudėtingas, bet, kita vertus, ir labai įdomus“, – atviravo jis.
O ar dizaineris turi juodąjį sąrašą? „Juodasis sąrašas atsiranda tada, kai vyksta kažkokios kiaulystės. Bet mano juodas sąrašas egzistuoja tik porai valandų – aš esu labai atlaidus. Po to man gėda ir gaila. Aš galiu užsidegti, pasakyti“, – prisipažino J. Statkevičius.
Tikriausiai daugelis pamena ir tą audrą, kuri žiniaskaidoje kilo po to, kai dizaineris paprašė, kad jo kolekcijoje dirbantys žurnalistai įsigytų mokamas akreditacijas. Ir nors daugelis į tai pažiūrėjo kreivai, J. Statkevičius paaiškino, kad jis to siekė tikrai tikrai ne bandydamas pasipelnyti.
„Aš tai padaryti paprašiau ne dėl pinigų, o dėl atsiskaitymo. Kai žurnalistams jų vadovas užmoka, jis atsiskaito, o jie dirba. Man norėjosi, kad ir tie, kurie ateina į mano pristatymą, ten dirbtų, o ne kilnotų taurelę. Noriu, kad viskas būtų taip, kaip pasaulyje, o ne kaip kaime. Akreditacija buvo tam, kad juos sudrausminčiau“, – atviravo garsiausias Lietuvos dizaineris.
Pabuvome su treningais, o dabar metas elegancijai
Dizaineris pasakojo, kad mes visi jau seniai perėmėme amerikietišką madą ir neįsivaizduojame savo gyvenimo be džinsų, marškinėlių, ar per karantiną ypatingai pamėgtų treninginių drabužių. Vis dėlto dizaineris pripažino ir tai, kad kai kurių savo draugų gyvenime nėra matęs vilkinčių treningus.
„Jei mes kalbame apie masę, jie treningus tikrai nešioja. Tačiau yra žmonių, kurie sau būti su treningais neleido niekados. Aš turiu treningus, bet per karantiną man tyčia norėjosi rengtis atvirkščiai. Man savaime visuomet išeidavo eiti prieš plauką – nežinau, kodėl. Tačiau ir pats turiu milijoną treningų, ir atsimenu, kad buvo laikas, kai juos nešiojau – buvo tokia mada“, – sakė J. Statkevičius.
Anot dizainerio, po karantino tikriausiai prireiks kiek laiko, kad žmonės išlįstų iš treningų, ir vėl pasiduotų madai; „Žmonės gal ir nepuls taip staigiai puoštis, bet noras yra. Tam ir mano kolekcija – kad pavyktų tai atgaivinti. Kartais tereikia žinoti, kaip būtų galima rengtis, o žmonėms padovanoti svajonę yra daug daugiau, nei iškart juos kažkaip apvilkti.“
Dizaineris įsitikinęs, kad ne visi nori ir moka būti elegantiški, taip pat ne visi tam turi ir figūrą. „Ne visi mėgsta prisilaikyti – yra ir tokių, kurie labiau mėgsta valgyti, ir karantinas tai parodė. Bet viskas, kas su saiku, yra gerai. Mes pabuvome su treningais, o dabar galėsime bent pasistengti būti elegantiškais, arba bent jau žinoti, kas apskritai ta elegancija yra. Mes turime būti demokratiški, ir net vilkėdami treningus žavėtis tuo, kas yra gražu bei suvokti, kaip būtų galima apsirengti ant raudonojo kilimo“, – pokalbį baigė J. Statkevičius.
