J. Statkevičius teigė, kad iššūkių kuriant kolekciją pandemijos metu buvo: „Visi klausia „kaip tu čia sugebėjai per koroną daryti tą kolekciją“. Manau, kad mums pavyko. Aišku, buvo sudėtinga, bet niekas nežiūri kas tau sudėtinga, žiūri koks darbo rezultatas. Tuo labiau, kad atšilo oras, ypatingai moteriškai žmonijos daliai norisi puoštis, vilioti, intriguoti. Siuvome ir kaukes ir džemperius ir tuo pačiu padarėme didžiulę kolekciją. Niekados nedarėme video pristatymo. Bet sakau, geriau kartą pamatyti, o ne dešimt kartų išgirsti.“ – pasakojo dizaineris.
Pandemija – laikas kurti
Pasak J. Statkevičiaus, karantino metu atsirado laiko kurti tai, ką įprastai tenka dėti į šoną: „Man įkvėpimas tikrai nebuvo dingęs. Padariau tokius dalykus, kuriems neturėdavau laiko. Pilna dalykų, idėjų, kurių kartais negali daryti, nes būna daug didesnių darbų. Kadangi klientų nėra, galėjome sau ramiai netrukdomi daryti kolekciją. Man atrodo, kad ji labai pavyko. Bet buvo tikrai sudėtinga, mados industrijoje Lietuvoje trūksta visokių ingredientų, kad padaryti tikrą vaizdą, bet kažkaip gavosi. Nenoriu verkti, noriu tiesiog rodyti rezultatą.“ „Kada yra salėje labai daug žmonių ir didžiulis žmonių kiekis kulisuose, ir visi turi savo tikslą, ir kai tu matai žiūrovų žėrinčias akis, plojimus, vis dėl to tai yra užburiantis dalykas. Visą laiką tuomet labai daug emocijų. Ir kai tu išeini, tu išeini atidirbęs. Kaip tu jautiesi? Visiškai išsunktas, bet tos kelios sekundės atperka visą darbą, kai matai, kad žmonės laimingi, kažko pasisėmę, sužinoję naujo. Madoje labai svarbus dalykas – nebūtina visko pirkti, matuotis ir nešioti. Svarbu yra žinoti, kaip daryti, kokia estetika, stilius, rafinuotumas. Tai yra savotiška kultūros dalis. Tai yra kelios sekundės džiaugsmo, kuris apjungia tą sunkų darbą.“ – pasakojo J. Statkevičius.
Neturi juodojo sąrašo
J. Statkevičius juokavo, kad bene sunkiausia kuriant kolekciją – pristatyme susodinti žmones: „Tai yra labai įdomu, nes pavyzdžiui, pilna yra žmonių, kurie vienas kito nemėgsta, tu turi išgaudyti visus, kas su kuo ateis. Kur vyresni, kur jaunesni, kam arčiau išėjimo. Yra visas mokslas susodinti žmones į pirmą eilę. Kai žmonių pora tūkstančių, turi atsirinkti. Ypatingai sudėtinga išsodinti žmones.“
„Tokio dalyko kaip juodasis sąrašas neturiu. Jei imsi visus braukt kas nepatiko, kas ką pasakė, bus labai juokinga. Aš darau priešingai – kviečiu visus ir jie patys pamato – darbais paguldai žmones ant menčių. Aišku yra toks niuansas: įsivaizduokit klientai siuvosi dvidešimt metų ir pastaruosius porą metų nieko nesisiuva. Kvieti tuos, kurie dažniau ateina ir siuvasi. Aišku, nekviečiu konkuruojančių dizainerių. Bet man svetimas pyktis, pavydas, kažkoks kerštas. Ne mano standartai.“ – atviravo dizaineris.
Madai demonstruoti geriausiai tinka lieknos
Paklaustas, kokios merginos gali demonstruoti jo kolekcijas, J. Statkevičius kalbėjo atvirai: „Aš nepritariu pasakymui, kad „tarp šimto gržuolių įleiskime vieną storuliukę, nes mes visi lygūs ir vienodi“. Nu ne. Aš manau, kad tai yra melas. Aš manau, kad visi turi vietos po saulę, bet mada geriausiai žiūrisi ant aukštų, super plonų panelių. Tai yra estetika. Nemėgstu pataikauti, tegu kiti renkasi, kas patinka, kas ne. Tas „aš sau pati graži“, ypač dabar po koronos – ne mano arbatos puodelis. Man patinka grakščios plonos merginos. Tai daugybės metų patirtis ir taip daro visas pasaulis. Turėjome kolekciją 2004 metais, kurioje buvo ir mažo ūgio žmonės ir labai aukšti, ir labai stambi moteris. Mes tą padarėme beveik prieš dešimt metų ir aš nesidairau atgal. O kad merginos svajoja – žinoma, kad svajoja. Jei esi aukšta, plona ir graži bei moki vaikščioti ant aukštakulnių – prašom.“
„Į lietuvių aprangą žiūriu atlaidžiai. Kai 34 metus dirbi madoje, aišku, turi profesionalų žvilgsnį. Aš visada skanuoju žmogų. Automatiškai visa tai darosi. Kas aš toks, kad galėčiau teisti žmones? Aš nežinau jų gyvenimo detalių. Bet tie, kurie rengiasi, rodo klasę, gali sau leisti – visą laiką tas matosi. Treningai treningams nelygu. Jei žinočiau receptą, kaip reikėtų rengtis, turėčiau Nobelio premiją, o kol kas turiu tik Juodojo riterio ordiną“ – kalbėjo dizaineris.
Sudėtingiausia klientė – mama
Žymus dizaineris klienčių į mylimas ir nemylimas neskirsto: „Būčiau labai nediplomatiškas, jei išskirčiau kurią nors vieną klientę. Tai kaip pjauti šaką ant kurios sėdi. Kiekvienas žmogus labai individualus, kiekviena klientė turi privalumus ir trūkumus. Aš nepataikauju – klientės manęs klauso, aš pakankamai griežtas ir diktuoju, kaip turi būti. Mano klientes visą laiką reikia atnaujinti, tai yra pastovus ieškojimas. Vieną dieną atrodo taip, kitą – jau kitaip. Mano turbūt sudėtingiausia klientė yra mama. Aš labai retai mamai siuvu, bet jei siuvu – atkenčiu kaip turi būti. Visos kitos – juokas, palyginus su mano mama.“ – juokėsi J. Statkevičius.
„Jei žmogus nusipirko mano drabužį – aš nematau ir negaliu patarti, ar jam tinka. Tuos žmones, kur pats asmeniškai rengiu – tų klaidų aš nematau. Tu turi būti profesionalas, žmogus patinka ar ne. Žmogus nori, jis tau moka, tu darai. Simpatijoms antipatijoms tenka užmerkti akis. Kartais žmonės dedasi, kad gerai nusimano madoje, o iš tiesų – tokie nuobodūs“ – teigė dizaineris.
J. Statkevičius pasidžiaugė artimu ryšiu su tėvais: „Stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su mama, nes mes nežinome, kiek laiko kiekvienam skirta šiam pasauly. Todėl kiekvienos Kalėdos, Velykos labai svarbios. Labai buvo apmaudu dėl tų kietasprandžių, kurie neleido žmonėms pasidarius testus vykti pas tėvus. Kai tik leido važiuoti – pirmu taikymu nuvažiavau ir aplankiau mamą. Tėvelis mirė prieš devynerius metus. Tėvų nepasirinksi, o man labai su jais pasisekė. Mano mama visada pasidažius, pasitempus, turi labai aukštus standartus – ir aš matyt toks iš jos. Nei šiukšlių neneša lauk be lūpdažio.“
Dizaineris tv3.lt užsiminė ir apie ateities planus: „Planuose – dvi premjeros. Su profesoriumi Gintaru Varnu darau „Tobulas nuostabus naujas pasaulis“, kas bus super naujovė. O kitas labai nuostabus Martyno Rimeikio baletas „Paquita“ – spektaklio spalvinė gama labai panaši kai naujos kolekcijos. Dar išleisiu naujų dalykų, bet turiu ir paslapčių, ne tik planų.“
