2004 metais skirtingais keliais pasukę grupės nariai Stanislovas Stavickis-Stano ir Viačeslavas Saninas-Sweetas balandžio 5 dieną vienam vakarui kartu žengs į sceną ir sudrebins Kauno „Žalgirio“ areną. Artėjant svarbiausiam koncertui, S. Stavickis-Stano mielai leidžiasi į per karjerą sukauptus prisiminimus.
Galėjo atsidurti karceriuose
Laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“ kartu su bičiuliu Deivydu Zvonkumi apsilankęs Stano prisiminė ir dalyvavimą 2013-ųjų projekte „Chorų karai“. Šiame projekte jis vadovavo Panevėžio moterų pataisos namų chorui. Stano juokiasi – tai, kas ten nutiko įsiminė visam gyvenimui.
„Tai buvo nuostabios akimirkos mano gyvenime, nes tada mane pirmąkart paliko žmona. Buvo praėję du trys mėnesiai ir man skambino prodiuseriai, sakė, kad yra galimybė vadovauti tokiam chorui. Ir tuo metu, kai tau yra blogai širdyje, geriausias vaistas yra matyti žmones, kuriems yra dar blogiau. Tada supranti, kad tau ne taip ir blogai“, – sakė jis.
„Buvo nuostabi patirtis. Perduodu didžiausius linkėjimus visoms ir laisvėje esančioms, ir antrąkart sugrįžusioms į ten pat. Visas jus iki šiol myliu, prisimenu ir gerbiu“, – sakė jis.
„Būdavo faina, pamenu, sekmadieniais būdavo filmavimai. Atvažiuodavome arba iš vakaro parepetuoti, arba iš ryto. Ir moteriškės gaudavo cukriuko iš kažkur, tada tam tikrų priemonių pagalba pasigamina alkoholinio gėrimo. Laikė už radiatoriaus ten kažkur paslėpusios... Tai yra pakankamai pavojinga, jos už tai galėjo atsidurti karceriuose, bet jos vis tiek stengdavosi. Ateidavo į filmavimą ir man tą gėrimą ir sakydavo: „Va, atšvęskime“, – šypsodamasi kalbėjo Stano ir pridūrė, kad pats to gėrimo negėrė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
