Per Vėlines planuojantys aplankyti artimųjų kapus, pasižvalgo ir paskaito ant antkapių esančius vardus ir pavardes. Vaikštant po Petrašiūnų kapines Kaune, į akis krenta daugybė žinomų vardų.
Čia palaidoti istoriškai svarbūs asmenys, kovoję už Lietuvą, jos nepriklausomybę, formavę šalies politiką, priėmę lemiamus sprendimus, mūsų kalbos kūrėjai ir puoselėtojai, kultūros sferos ikonos.
Alma Adamkienė
Pirmoji šalies ponia, lietuvių visuomenės veikėja, filantropė Alma Adamkienė, prezidento Valdo Adamkaus žmona, įsirašė į daugelio lietuvių širdis.
Ji ne tik puikiai atstovavo Lietuvą būdama pirmąja šalies ponia, bet ir užsiėmė tauria veikla: įkūrė Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondą, veikusį iki 2014-ųjų birželio, kuris rūpinosi Lietuvos kaimo vaikų rėmimu, vaikų namų auklėtinių globa.
A. Adamkienė rėmė vaikų ligonines, globos namus, provincijos mokyklas, rūpinosi vaikų užimtumu ir lavinimu, kiekvienais metais mokyklų bibliotekas pildė naujomis knygomis, kasmet rengė labdaros aukcionus. 2004 m. Šepetos pagrindinei mokyklai suteiktas A. Adamkienės vardas.
Pirmosios šalies ponios gyvybė užgeso 2023 m. gegužės 21-ąją, einant 97-uosius metus, užklupus sunkioms sveikatos problemoms, dėl kurių ji ilgą laiką praleido ligoninėje.
Irena Matijošaitienė
Irena Matijošaitienė – verslininkė, Kauno miesto savivaldybės politinė veikėja, Kauno miesto Tarybos narė, buvusi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio žmona.
I. Matijošaitienė 2013-aisiais, nukritusi nuo laiptų, patyrė kaukolės ir stuburo traumas, buvo kelias dienas gydoma intensyvios terapijos skyriuje, tačiau jos gyvybė užgeso 2013 m. kovo 14-ąją. Jai buvo 55-eri.
Leonidas Donskis
Leonidas Donskis – garsus Lietuvos filosofas, eseistas, pedagogas, visuomenės veikėjas ir politikas, buvęs Europos Parlamento narys, humanitarinių ir socialinių mokslų daktaras.
L. Donskis tyrinėjo šiuolaikinę socialinę, politinę ir kultūros filosofiją, šiuolaikinę visuomenę ir kultūrą, jo veikalai – tarpdisciplininio pobūdžio.
Jo gyvybė užgeso 2016 m. rugsėjo 21 d. Vilniuje, amžinojo poilsio jis atgulė Petrašiūnų kapinėse. 2017-aisiais L. Donskio vardu pavadinta Vytauto Didžiojo universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų biblioteka.
Juozas Naujalis
Profesionaliosios lietuvių muzikos pradininku tituluojamas Juozas Naujalis – garsus lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. Pirmojo lietuviško knygyno Kaune steigėjas, Kaune įsteigė privačią muzikos mokyklą, kuri suvalstybinus tapo Kauno muzikos mokykla, dabar – Kauno konservatorija.
J. Naujalis yra ir Dainų šventės pradininkas, vienas iš rengėjų, vyriausiasis dirigentas. Kompozitorius mirė 1934 m. rugsėjo 9 d.
Ričardas Mikutavičius
Petrašiūnų kapinėse ne vieno akį traukia kunigo, poeto, kolekcininko Ričardo Mikutavičiaus kapas. R. Mikutavičius buvo Vytauto Didžiojo, Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos), Aleksoto bažnyčios klebonas.
Kunigo gyvenimo baigtis buvo tragiškas – 1998 m. liepos 1 d. jis buvo nužudytas, tačiau klausimų jo istorijoje vis dar daugiau nei atsakymų. 1999 m. kovo 31-ąją R. Mikutavičius perlaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Kazimieras Būga
Kazimieras (Kazys) Būga buvo vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius. Jis tyrinėjo lietuvių kalbos kirčiavimą, istorinę jų kilmę, išaiškino daugelio lietuviškų žodžių kilmę.
1924 m. birželį peršalo, susirgo, ligai persimetus į smegenis, sveikata vis prastėjo, mirė naktį iš gruodžio 1-osios į 2-ąją Karaliaučiuje, tačiau seno bičiulio dėka jo kūnas buvo pargabentas į Lietuvą ir iškilmingai palaidotas Kauno kapinėse, vėliau palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.
Jonas Jablonskis
Lietuvių kalbos tėvu tituluojamas Jonas Jablonskis (Rygiškių Jonas) – žymiausias šalies kalbininkas, bendrinės kalbos normintojas, laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ bendradarbis.
J. Jablonskio išleisti vadovėliai padėjo tvirtą pamatą nusistovėjusiai lietuvių kalbos rašybai ir skyrybai, apvalė lietuvių kalbą nuo barbarizmų, naujadarų, pasiūlė naujų ir šiandien kalboje vartojamų žodžių, sukūrė ir padėjo kurti daugybę terminų.
1860-aisiais Marijampolės apskrityje, Kubilėliuose gimęs lietuvių kalbos tėvas mirė 1930 m. vasario 23-ąją Kaune, čia ir palaidotas.
Juozas Zikaras
Juozas Zikaras buvo vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, profesorius, buvo Lietuvos dailininkų draugijos pirmininkas.
Viena žymiausių J. Zikaro kurtų skulptūrų – „Laisvė“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune, paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę „Prie kapo“, paminklai Jonui Basanavičiui, Simonui Daukantui ir Vincui Kudirkai.
Ir jo kapas Petrašiūnų kapinėse – tarsi duoklė jo darbams. Tai jo paties kurto paminklo, pavadinimu „Sielvartas“, kopija. Garsiausio Lietuvos skulptoriaus gyvenimo pabaiga buvo tragiška – jis mirė 1944 m. lapkričio 10-ąją, kaip teigiama, išgėręs nuodų.
Antanas Žmuidzinavičius
Vienas garsiausių Lietuvos dailininkų, tapytojas, grafikas, kolekcionierius, vienas iš Lietuvių dailės draugijos įkūrėjų, buvęs Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas.
A. Žmuidzinavičius tapė peizažus, portretus, buitinio žanro kūrinius, religinius paveikslus, apipavidalino knygas, sukūrė taikomosios grafikos darbų. Dailininko darbų turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vytauto Didžiojo karo muziejus.
A. Žmuidzinavičius mirė 1966 m. rugpjūčio 9 d. Kaune, 1989 m. Seirijų gimnazijai suteiktas jo vardas. Petrašiūnų kapinėse kartu palaidota ir jo žmona Marija Žmuidzinavičienė.
Stasys Raštikis
Stasys Raštikis – Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, politikas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras. Jo iniciatyva pertvarkyta Lietuvos šaulių sąjunga. Po pasitraukimo iš Lietuvos, buvo aktyvus išeivijos veikėjas.
1896 m. rugsėjo 13-ąją gimusio S. Raštikio gyvybė užgeso 1985 m. gegužės 3 d. Los Andžele, 1993-aisiais jo palaikai pervežti į Kauną ir palaidoti Petrašiūnų kapinių panteone.
Šalia S. Raštikio amžinojo poilsio atgulė ir jo žmona Elena Smetonaitė-Raštikienė, Antano Smetonos dukterėčia, ir dukros – Aldona Raštikytė, mirusi tremtyje, Meilutė Raštikytė ie Laimutė Raštikytė.
Antanas Merkys
Petrašiūnų kapinėse palaidotas ir teisininkas, karininkas, politikas, paskutinis tarpukario Lietuvos Ministras Pirmininkas, buvęs ir Krašto apsaugos ministras Antanas Merkys, prezidentui Antanui Smetonai pasitraukus iš Lietuvos ėjęs prezidento pareigas.
Sovietams okupavus Lietuvą, A. Merkys buvo suimtas ir su šeima ištremtas, jam buvo skirti 25 metai kalėjimo Vladimire. 1954-aisiais, suteikus malonę, paleistas be teisės sugrįžti į Lietuvą, tačiau 1955 m. mirė Malenkų invalidų namuose.
Viktoras Valašinas
Lietuvių aktorius ir režisierius Viktoras Valašinas dirbo Kauno dramos teatre, buvo šio teatro aktorius, nuo 1998-ųjų ėjo Kauno menininkų namų direktoriaus pareigas. Sukūrė daugybę teatro ir kino vaidmenų.
Už nuopelnus 2000-aisiais V. Valašinui įteiktas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės medalis, 2009 m. jis apdovanotas trečiojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Jo gyvybė užgeso 2018-ųjų sausio 1 d. Kaune.
Algimantas Masiulis
Algimantas Masiulis – iškilus Lietuvos kino ir teatro aktorius, per karjerą sukūrė daugiau nei 160 vaidmenų teatre, filmavosi daugiau nei 100 filmų. A. Masiulis dirbo Panevėžio dramos teatre, vėliau Kauno valstybiniame dramos teatre.
1996 m. aktorius apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, įvertintas ir daugybe kitų apdovanojimų. A. Masiulis mirė 2008 m. rugpjūčio 19 d., po ilgos kovos su onkologine liga. Jam buvo 77-eri.
Petras Babickas
Petras Babickas buvo garsus lietuvių fotografas, žurnalistas, rašytojas, pirmasis Lietuvos radijo pranešėjas. P. Babickas sukūrė filmus apie svarbius šalies politikos, visuomenės, kultūros veikėjus.
Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukęs iš Lietuvos gyveno Vokietijoje, vėliau Italijoje, Kanadoje, Brazilijoje, buvo aktyvus išeivijos veikėjas.
Paskutines savo gyvenimo akimirkas praleido Rio De Žaneire, kur 1997 m. rugpjūčio 27-ąją ir užgeso jo gyvybė. 2006-aisiais P. Babickas perlaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Pranas Mažylis
Pranas Mažylis – itin garsus Lietuvos gydytojas akušeris-ginekologas, profesorius, vienas iš kraujo perpylimo pradininkų Lietuvoje, vienas iš Kovos su vėžiu draugijos steigėjų.
Už Antrojo pasaulinio karo metais vykdytą holokausto aukų gelbėjimą 2006 m. jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Šiandien veikia jo vardo gimdymo namai Kaune.
P. Mažylis mirė 1966 m. vasario 28 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse kartu su žmona Antanina Mažyliene ir sūnumi Jonu Mažyliu.
