Duodamas interviu prieš itin laukiamą premjerą, jis interviu atskleidė ir tai, ko jokiu būdu negalima daryti kuriant siaubo juostas.
„Didžiausia kūrėjų klaida yra skubėjimas kuo greičiau įvaryti siaubo žiūrovams. Tačiau tai klaida. Šiame žanre negalima skubėti. Turi leisti iš lėto įsivažiuoti veiksmui, auginti įtampą. Įsivaizduokite, kad sėdite su bičiuliais prie laužo ir pasakojate baisią istoriją. Pasakokite su visomis detalėmis, net ir pačiomis smulkiausiomis, apibūdinkite spalvas, jausmus. Taip ir su siaubo filmais. Po truputį auganti įtampa žiūrovą gali panardinti į visiškai kitokią patirtį“, - pasakoja režisierius.
Naujausia jo siaubo juosta „Voratinklis“ pasakos apie Piterį, kurio gyvenimas yra maždaug toks pat, kaip ir bet kurio kito aštuonmečio: tėvai, mokykla, draugai, žaidimai ir nuotykiai. Tačiau vieną naktį vaikas išgirsta beldimą, sklindantį iš jo kambario sienos. Ar bent jau taip Piteriui atrodo. Šiek tiek nusiraminęs, berniukas netgi pagalvoja, kad jam galbūt pasivaideno. Tačiau paslaptingi garsai sienose vis dažnėja.
Berniuko tėvai įsitikinę, kad tai tik vaiko vaizduotė, sutirštinanti seno namo garsus. Netrukus Piteriui ima rodytis, kad tėvai piktybiškai netiki, kad paslaptingi garsai tikri.
Suvokusi, kad kažkas negerai, su Piterio tėvais pabando pasikalbėti jo mokytoja, bet tai tik dar labiau pablogina situaciją: tėvai ima spausti sūnų, bandydami jį įtikinti, kad iš tiesų jokio beldimo nėra ir jis viską išsigalvoja. Tačiau ar gali būti taip, kad tėvai nuo Piterio slepia kraupią paslaptį?
Berniukui po mažu jo tėvų elgesys tampa vis įtartinesnis, šiurpios šeimos paslaptys pagaliau išlenda į dienos šviesą ir baimė užvaldo net būnant šalia tų, kurie turėtų tave saugoti.
Paslapčių kupinas siaubo trileris „Voratinklis“ kino teatrų ekranuose pasirodo jau šį penktadienį, liepos 28 dieną.