Senovės dienų Merkinėje entuziastas, „Merkinės fabriko“ įkūrėjas, keliautojas ir kulinaras Vytaras Radzevičius taip pat tikisi, kad tarpukario tradicija bus išsaugota ir kitąmet.
„Matome, kad žmonėms įdomu, jie rinkosi į paskaitas, apžiūrinėjo archeologinius kasinėjimus, žaidė istorinius žaidimus, ragavo senovinių patiekalų, dalyvavo edukacijose. Turiningas, žinių kupinas savaitgalis tik dar kartą įrodė, kad mes norime pažinti savo istoriją, suprasti šaknis ir tai, kas iš tiesų esame“, – sakė „Samanų“ sumanytojas.
Senovės dienos Merkinėje surengtos svarbią miestui dieną – per Šv. Roko atlaidus. 1615 metais pastatytoje bažnyčioje šv. Roko paveikslas nuo seno laikomas stebuklingu, o kasmet bažnyčioje vykstantys atlaidai – garsūs visoje Dzūkijoje.
Merkinės krašto muziejaus direktoriui ir Merkinės patriotui dr. Ž. Buržinskui atrodo svarbu, kad ir šiandien, vėl būdamas ryškiausiu Pietų Lietuvos istorijos centru, miestelis sugrąžina Senovės dienų tradiciją.
Šventės dalyviams jis ne tik parengė paskaitą, kurioje papasakojo apie Senovės dienų atsiradimo Merkinėje aplinkybes ir senosios šventės tradicijas, bet ir daug kalbėjo apie Merkinės dvarvietės svarbą Lietuvos istorijai.
Archeologas su bendraminčiais šiais metais čia atkasė XVII amžiaus pastato pamatų liekanas, kasinėjimuose rasta nemažai vertingų eksponatų, kurie kada nors ras vietą ir Merkinės muziejuje, ir „Merkinės fabrike“.
Pats šventės dalyviams pristatęs senovinius patiekalus – batvinių šaltsriubę su vėžių uodegėlėmis, šiupinį ir troškintą jautieną pagal Radvilų virėjo receptą, V. Radzevičius tarsi paragino ir kitus kalbėti apie istorinius patiekalus ir maisto svarbą žmonių gyvenimo būdui ir sveikatai.
Istorikė Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė paskaitoje „Maisto produktai ir patiekalai ant Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislavo Vazos stalo“ pasakojo, kokius maisto produktus ir gėrimus valdovui ruošė dvariškiai, o knygos apie šv. Hildegardą autorės, netoliese esančio etnografinio Musteikos kaimo gyventojos – istorijos ir gastronomijos entuziastė Jolita Bernotienė ir gamtininkė, ekologė dr. Onutė Grigaitė klausytojams priminė viduramžių vienuolę, mistikę ir Bažnyčios mokytoją, gydytoją, žolininkę, filosofę, muzikę ir šviesuolę šv. Hildegardą Bingenietę ir supažindino su jos puoselėtais sveikos gyvensenos ir mitybos principais.
Apie augalus kitaip pasakojo žolininkė, augalų entuziastė, vienkiemyje šalia Merkinės save atradusi Žadvilė Kalinauskienė.
Drožybos meistras Algirdas Juškevičius surengė edukaciją apie medines šukas – nuo senovės Egipto iki dabartinių laikų.
Keramikos dirbtuvėlės „Molio minklės“ supažindino „Samanų“ svečius su duonos raugo keramikos tradicija, kalvis Stasys Truncė – su senovine kalvyste, o tautodailininkė Virginija Sebestinienė kvietė išmėginti kantrybę pinant tradicinius dzūkiškus krepšius.
Modernus senovės dienų akcentas – Merkinės krašto muziejaus surengta interaktyvi patirtis žaidime „Merkinės pilis 1377-ieji“, – buvusioje Merkinės pilies teritorijoje 600 metų senumo pilis atgimė virtualiojoje realybėje.
Senovės dienų vakaras buvo atiduotas roko muzikai – „Pasaulio puodų“ vasaros terasos scenoje pasirodė merkiniečių alternatyvaus roko grupė „Sidabro“ ir grupė „Skylė“ su Aiste Smilgevičiūte.
„Vos keletui žmonių surengti didžiulį festivalį nėra lengva. Jei ne Norvegijos fondas, finansuojantis mūsų projektą „Vietos kultūros verslumo skatinimas – Merkinės dvarvietė“, tokios galimybės nebūtume turėję. Gaila, kad svetimiems mūsų istorija ir kultūra rūpi labiau nei saviems. Esame dėkingi daugiau nei trisdešimčiai amatininkų ir tautodailininkų, kurie atvyko į mūsų šventę, ir visiems, kurie negailėjo jėgų ir laiko, kad Merkinėje tradicijos klestėtų, o ne būtų pamirštos“, – po festivalio kalbėjo šventės iniciatorius V. Radzevičius.
